Paviešintą KGB agentų sąrašą reikia vertinti kritiškai

Pirmadienį paskelbtame pranešime LGGRTC pažymi, kad visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami KGB arba kitų sovietų saugumo padalinių, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai.

„Kai kurie partizanų karo metu suimti ryšininkai, partizanai ar nesusiję su partizanais žmonės norėdami ištrūkti iš NKVD sutikdavo tapti agentais ar informatoriais, tačiau paleisti, pasitraukdavo į mišką, o apie verbavimą pranešdavo partizanams ar artimiems žmonėms arba slapstydavosi kitur“, – teigia centras.

Anot sovietų okupacijos laikotarpį tiriančių istorikų, buvo su pogrindžiu susijusių žmonių, kurie užsiverbuodavo leidus partizanams ir su jais derindami teikdavo NKVD-MGB dezinformuojančius pranešimus. Kai kurie žmonės po verbavimo bandė saugumiečius klaidinti, teikė jiems nenaudingas žinias, vengė bendradarbiauti. Pasitaikė atvejų, kai žmogus buvo užverbuotas, priverstas bendradarbiauti, bet nenorėdamas to bandė trauktis į Vakarų valstybes, dėl to keliems žmonėms buvo iškeltos baudžiamosios bylos.

LGGRTC šeštadienį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis. Rezonanso sulaukė paskelbti duomenys, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis.

„Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikyta chronologinio eiliškumo, todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. Banionis, S. Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą, ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla“, – pažymi LGGRTC.

Anot pranešimo, pabaigoje įrašytas ir dvasininkas Vincas Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios. Kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo, nes agento darbo byla neužvesta, ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį.

Sąraše yra ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie jo ryšius su KGB įtarta ir sovietmečiu, taip pat Krizostomas Labanauskas – buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu.

Kaip pažymi centras, viešinti KGB dokumentus jį įpareigojo Seimas įstatymu. Žurnalo viešinimas pradėtas 2012 metų pabaigoje, o baigtas šių metų sausio 5 dieną. Išanalizuota 1669 asmenų duomenys.

Pasak LGGRTC, šis žurnalas nėra slaptas dokumentas, jis laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve. Pagal Liustracijos įstatymo nuostatas, neskelbiami tik prisipažinę asmenys, jų žurnale yra 22.

Centras pažymi, kad pradėjus skelbti agentų žurnalo duomenis kartu pateikiamas ir prierašas: „Nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais. Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB“.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais Lietuvoje su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.