Paskelbti pirmieji aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai

Pirmą kartą Lietuvoje vykdomas aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas atskleidė universitetų strateginio valdymo problemas ir gana miglotą neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų ateitį.

Neigiamai įvertintų universitetų vadovai neslėpė nerimo dėl šįmet stojančiųjų skaičiaus ir siūlė neskubėti skelbti negalutinių vertinimo rezultatų.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje paskelbti pirmieji universitetų ir kolegijų vertinimo rezultatai. Siekta įvertinti bendrą aukštosios mokyklos veiklos kokybę ir valstybės lėšų naudojimo efektyvumą.

Iš 7 įvertintų aukštųjų mokyklų bendrai pagal išteklius ir veiklą teigiamai įvertinti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Klaipėdos universitetas.

Neigiamą bendrą įvertinimą gavo Verslo ir vadybos akademija, o Lietuvos kūno kultūros akademija bei Lietuvos edukologijos universitetas neigiamai įvertinti tik pagal veiklą. Kazimiero Simonavičiaus universitetas neigiamai įvertintas pagal išteklius, jo veikla dar vertinama.

Iš vertintų kolegijų bendrą teigiamą įvertinimą gavo Alytaus ir Utenos kolegijos, kitos vertintos kolegijos teigiamai įvertintos pagal išteklius, išskyrus Kolpingo kolegiją. Daugelio kolegijų veikla dar vertinama.

Jei bendras aukštosios mokyklos vertinimas yra teigiamas, aukštoji mokykla akredituojama 6 metams. Jei bent viena iš vertinimo dalių neigiama, aukštoji mokykla akredituojama 3 metams, per kuriuos turi įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Per dvejus metus inicijuojamas pakartotinis vertinimas, atsižvelgiant į ankstesnio vertinimo išvadas. Jei pakartotinis vertinimas neigiamas, priimamas teisinis sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas panaikinimo.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį atliekamas išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas nėra noras dirbtinai kolegijas ir universitetus suskirstyti į gerus ar blogus. "Tai labiau mūsų bendras tikslas - tiksliai identifikuoti silpnąsias aukštųjų mokyklų veiklos vietas, siekiant kuo geresnės studijų kokybės, įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas", - kalbėjo ministras trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Pasak ministro, nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje negalėtų teigti, kad veikia tobulai. "Vertinimo dabartinis etapas atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms mokykloms reikia stengtis keleriopai daugiau, o gal net daugiau, negu buvo įpratusios. Reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip siekti kokybės, gerinti valdymą", - sakė ministras.

"Noriu akcentuoti, kad pristatomi vertinimo rezultatai buvo daromi už 2008-2010 metus. (...) Ir jau po vertinimo ar vertinimo metu galėjome stebėti, kad tam tikrų veiksmų aukštosios mokyklos imasi nelaukdamos šitų rezultatų paskelbimo. Tuos pokyčius mes vertiname kaip dalykišką ir civilizuotą reakciją į tą vertinimą, kuris buvo pradėtas", - kalbėjo ministras, pabrėžęs, kad vertinant universitetus kalba ekspertų žodis.

Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas susideda iš dviejų dalių - ekspertai atskirai įvertina aukštųjų mokyklų išteklius ir veiklą. Išteklių vertinimą atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, o antrąją vertinimo dalį sudaro užsienio ir Lietuvos ekspertų atliekamas aukštosios mokyklos veiklos kokybės vertinimas, apimantis įvairius aukštosios mokyklos veiklos aspektus, įskaitant ir jos studijų kokybės lygį. Šią vertinimo dalį organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras.

Šiuo metu vertinama 17 aukštųjų mokyklų iš 47. Atliktos visos 7 aukštųjų mokyklų vertinimo procedūros, iki metų pabaigos bus baigta dar 10-ties aukštųjų mokyklų antroji vertinimo dalis. Numatoma, kad visos aukštosios mokyklos bus įvertintos 2014 m. pradžioje.