Pasitikėjimas Vyriausybe - didžiausias per du dešimtmečius

Naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 4-14 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, šiemetinį sausį 15 metų ir vyresni šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 89 proc.), Bažnyčia (72 proc.), krašto apsauga (66 proc.). Po 64 proc. apklaustųjų pasitiki Prezidento institucija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Lietuvos žiniasklaida ir policija pasitiki 63 proc. respondentų. Dar 62 proc. nurodė pasitikį Lietuvos banku, po 60 proc. - Konstituciniu Teismu ir "Sodra".

Savivaldybėmis pasitiki 58 proc., Valstybės saugumo departamentu - 55 proc. gyventojų. Daugiau nei pusė - po 51 proc. - pasitiki Valstybės kontrole ir Lietuvos Vyriausybe. Kiekviena iš šių institucijų pasitiki daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar yra trys institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki - Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir profsąjungomis. Kitomis institucijomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki.

Labiausiai šalies gyventojai, kaip ir ankstesniais mėnesiais, nepasitiki Lietuvos Seimu (nepasitiki 63 proc.) ir komerciniais bankais (52 proc.).

Anot sociologų, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesio apklausos rezultatais, labiausiai (8 procentiniais punktais) padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Vyriausybe. Šiuo metu Vyriausybe pasitiki kiek daugiau nei pusė apklaustų gyventojų - 51 proc. Sociologai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų (nuo 1996 metų sausio) tai pats geriausias Vyriausybės vertinimas - panašūs žmonių vertinimai buvo tik 1998 metų sausį (tada pasitikėjo 49 proc.) ir 2015 metų balandį (50 proc.).

Politologas Alvidas Lukošaitis tokį socialdemokratų vadovaujamos 16-osios Vyriausybės populiarumą vadina fenomenu ir sieja su Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus personalija.

"Galime kalbėti remdamiesi tam tikromis įprastinėmis klišėmis. Tokiais atvejais viena iš klišių yra būtent tai, kiek asmuo, žmogus traukia organizacijos, institucijos ir t. t. reitingus. Tokia išeiga sociologams, politologams ir politikams gerai žinoma. Aišku, ateina laikas, kai tas pats žmogus, kuris traukia į viršų kažkieno reitingus, gali traukti į apačią, dugną. Tai vadovaujantis tokiu požiūriu pirmiausiai pastebėčiau tokį akcentą, kad žmonėms ilgą laiką aukščiausiu lygiu buvo brukama labai rafinuota, sunkiai suprantama valstybės valdymo sampratos politika. Žmonės to nesuprasdavo, neperkąsdavo, jų sąmonėje tarsi formavosi du pasauliai (jų pasaulis ir tas aukštasis politikos pasaulis, kuris nesuprantamas, ir tebūnie jis tiems, kurie jį tvarko). Tai atėjus A. Butkevičiui daug kas pasikeitė, nes žmonės pamatė labai žmogišką politiką, kai kuriais atvejais savo kalbėsena, elgsena jis yra per daug žmogiškas, per daug suprantamas savo nuoširdumu, atvirumu ir kalbėsenos bei elgsenos stilistika", - Eltai komentavo politikos ekspertas.

Dėl to, anot politologo, tokiomis savybėmis pasižymintis ir konstruodamas tokį santykį su rinkėjais, visuomene vienareikšmiškai į viršų traukia ir visos institucijos (šiuo atveju - Vyriausybės) pasitikėjimo reitingus.

"Tai yra neįprasta. Sakykime, tam tikra, santykine, prasme išskirtiniai reitingai buvo ir Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybių, bet tenai viskas buvo grindžiama, viskas rėmėsi kitkuo - viskas buvo grindžiama tam tikra tvirtybe, aiškiu tam tikrų pozicijų kategoriškumu tam tikrais klausimais. Visais šiais klausimais šiandien viskas yra kitaip, ir žmonės viską supranta. Tai tam tikras fenomenas, kurio nepaaiškins nei sociologai, nei bet kas kitas. Pirmiausia viskas grindžiama paprastu žmogiškumu, nors kalba aukštą postą užimanti figūra iš tribūnų", - lygino pašnekovas.

A. Lukošaitis taip pat svarstė, kad visuomenei yra atsibodusi "sudėtinga politikos konstravimo mašina", jai reikia su kasdienybe susijusios valstybės, o valdžiai tai paprastai padaryti nepavyksta. Tuomet esą atsiranda lyderis, kuris viską sugeba paaiškinti paprastai.

"Toje jų kasdienybėje kažkas iš politikos sferos, pasaulio siunčia paprastus signalus - paprastomis kalbomis, neįmantriomis kalbomis, paprastais žodžiais ir manieromis. Dabartiniam Premjerui tai puikiai pavyksta, ir žmonės čia įžiūri kažką tokio jiems nesvetimo, priimtino. Kažkokių įspūdingų Vyriausybės darbų (nesvarbu kokiomis formomis) neįžiūrėčiau, ir toje situacijoje manau, kad viską galima paaiškinti tam tikru Premjero asmens fenomenu. Būtent tokie procesai ir vyksta kalbant apie tam tikras nuomones, vertinimus ir pan.", - tikino A. Lukošaitis.

Kaip analogiją politologas pateikė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių, kai esą nesvarbu, kaip dirbs jo vadovaujama Vyriausybė, tačiau šis politikas dėl savo nepatrauklumo, nepriimtinumo visuomenei jos reitingą visą laiką trauks žemyn.

ELTA primena, kad dabartinė Vyriausybė taip gerai vertinama kaip ir 1996 metų sausį, kai valdžioje buvo Lietuvos demokratinė darbo partija, o Ministrų Kabinetui, šeštajai Vyriausybei, vadovavo Adolfas Šleževičius.

Be to, pasak A. Lukošaičio, Premjero A. Butkevičiaus reitingai, požiūris į Vyriausybę bus pagrindinis argumentas, koziris konstruojant visas priemones rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijos metu.

Dar per pastarąjį mėnesį 6 procentiniais punktais pagerėjo Seimo, Lietuvos banko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei teismų vertinimas. 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių prokuratūra ir policija, o 4 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Bažnyčia, krašto apsauga ir Lietuvos žiniasklaida.

Per pastarąjį mėnesį nepablogėjo nė vienos iš 21 analizuojamos institucijos vertinimas.