Pasaulis vis dar priklauso spaudai

Ar tikrai po kelių dešimčių metų žmonės nebežinos, kaip kvepia ką tik išspausdintas laikraštis ar knyga. Ar tikrai, "The New York Times" vykdančiojo redaktoriaus Bilo Kelerio žodžiais tariant, "mielas senamadiškas rašalo ir celiuliozės ryšulėlis" jau dabar ima priminti daiktą, kurio vieta - po muziejaus stiklu? Juk visas naujienas galima rasti internete. Ten galima pirkti ir skaityti knygas. Lietuvą jau pasiekė ir elektroninės knygų skaityklės, kuriose gali sutilpti visa namų biblioteka. "Tačiau ar tarp tokios skaityklės puslapių įsidėsi gėlės žiedą ir jį sudžiovinsi?" - popierinių knygų ir laikraščių mirtimi netiki uostamiesčio spaustuvės savininkas Saulius Jokužys.

Prieš šešerius metus išleistoje knygoje "Nykstantis laikraštis" prognozuojama, kad paskutinis laikraščio egzempliorius spaustuvę paliks vieną ankstų 2043 metų rytą. Dabartinės įvairiausių specialistų prognozės dar negailestingesnės - popieriniam laikraščio variantui gyvybė žadama vos 20 metų.

Jo vietą esą užima internetas, vis greičiau virstantis pagrindiniu naujienų šaltiniu viso pasaulio skaitytojams.

Dabartinis skaitytojas nori ne tik sužinoti informaciją, bet ir ja naudotis viešojoje erdvėje - ją aptarti, diskutuoti, abejoti. Ir nesvarbu, kad kartais interneto komentarai baigiasi ginčais bei pokalbiais tokiomis temomis, kurios visiškai nesusijusios su pradiniu pranešimu, o dauguma jų primena užrašus ant viešojo tualeto sienos.

Kas verčia likti ištikimiems popieriuje spausdintai knygai ir laikraščiui, "Vakarų ekspresas" paklausė spaustuvių savininkų bei laikraščių redaktorių.

[BANERIS]

"Turime tik vienas akis"

"Suprantu civilizacijos kaitą ir nesiruošiu šokti prieš važiuojantį traukinį, nes tai atrodytų juokinga. Tačiau esu šventai įsitikinęs, kad dar kokį šimtą metų gyvuos ir popieriniai laikraščiai, ir knygos. Visų pirma dėl to, kad skaitymas susijęs su intymumu. Tikrai ne tas pats skaityti poeziją internete ir knygoje", - svarsto Antanas Stanevičius.

Pasak jo, jei elektroninės skaityklės būtų tokios patogios, pažangiame pasaulyje jau seniai būtų nukonkuravusios popieriuje spausdintą žodį, tačiau taip neatsitiko.

"Žmogus turi tik vienas akis, kurias reikia saugoti. Mano dukra studijuoja mediciną. Parsisiuntė reikiamą literatūrą internetu ir bandė atsispausdinti, bet spausdintuve pritrūko dažų. Skambina man - prašo, kad atspausdinčiau ir atsiųsčiau. Atrodytų, kas čia tokio, juk gali ir kompiuteryje skaityti ir mokytis. Bet juk popieriuje gali šį tą pasižymėti, pasibraukti..." - vardija A. Stanevičius.

Jo nuomone, viskas jau yra daugmaž išsikristalizavę ir dabar akivaizdu, kad internetas reikalingas perteikti operatyviai informacijai. Kai reikia daugiau analizės - pasitarnauja periodinė spauda. Todėl sveikintinas variantas, kai laikraščiai turi ir popierinį, ir internetinį variantą. Ir tai, pasak jo, pusė skaitytojų mieliau renkasi popierinį variantą.

Tuo metu grožinė literatūra, fotoalbumai, pokalbininko akimis, turi išlikti spausdinti popieriuje.

"Kompiuteryje tikrai neperteiksi to vaizdo, kokį matai fotoalbume. Mūsų spaustuvė dažnai daro užsakomuosius fotoalbumus įvairioms įmonėms. Juk būtų galima tą patį įrašyti į diskelį ir išdalinti svečiams, bet ne - visi pageidauja po pusę kilogramo sveriančio albumo. Bet juk aišku, kodėl taip yra - diskelį galbūt padės prie kitų ir pamirš, o fotoalbumą vistiek pavartys. Na, nebent dėl to, kad sunkus - pamirš viešbutyje..." - juokavo fotomenininkas.

"Norisi užuosti kvapą"

"Juk emocijas kelia ne vien knygos turinys, bet ir jutimai, kai lieti popierių, matai gražų viršelį, iliustracijas. Skaityti kompiuteryje knygą, pirktą iš elektroninių parduotuvių, nėra taip miela, kaip įsitaisius patogiai fotelyje versti knygos lapus", - kalbėjo spaustuvės "Druka" savininkas Algirdas Apulskis.

Tačiau, pasak jo, yra sričių, kur elektroninės skaityklės gali rasti savo nišą. Ypač jos patrauklios norint perteikti mokomąją medžiagą.

"Kai kuriose užsienio šalyse visi moksleivio vadovėliai telpa vienoje skaityklėje. Patogu ne tik dėl to, kad skaityklė kompaktiška ir lengva, bet ir dėl to, kad ją galima operatyviai atnaujinti", - pranašumą pastebėjo A. Apulskis.

[CITATA]

"Lieka plastmasės skonis"

"Galbūt tolimoje ateityje, kai vaikai gims jau su kompiuteriu vietoje smegenų, tuomet viskas ir bus kompiuterizuota. Žinoma, dabar mes daugelis esame kompiuteriniai skaitytojai - ten skaitome gautus laiškus, informaciją. Tačiau kai skaitai knygą, norisi girdėti jos lapų šiugždėjimą ir užuosti dažų kvapą. Bandžiau skaityti knygą internete. Labai pavargsta akys ir lieka plastmasės skonis..." - pasakojo S. Jokužys, šventai tikintis, kad popieriuje spausdintas žodis gyvuos dar mažiausiai šimtmetį.

Pasak pokalbininko, vienintelis dalykas, kuris gali keistis spaustuvėse, - pačių knygų gimimo technologijos. Jos tampa vis pažangesnės, labiau automatizuotos. Tačiau tuo galima tik džiaugtis, nes tai paspartina knygos išleidimo procesus.

"Juk dabar kai kurie autoriai net turi specialiai jiems sukurtas programas, kur jiems tereikia įrašyti personažų vardus, užprogramuoti kokios nori romano pabaigos - laimingos, ar nelabai - ir kai kurie romano gabalai automatiškai sukuriami", - pasakojo spaustuvės savininkas.

Jis pastebėjo, kad kasmet tenka vis daugiau išleisti spausdintų kalendorių. Atrodytų, kam jų reikia, jei kiekviename kompiuteryje, mobiliame telefone yra kalendoriai. Tačiau, pasak S. Jokužio, tiesiog kalendoriai jau yra tapę interjero detale.

"Juk ateini į darbą, pasirąžai, pastumi vieną kalnedoriaus langelį. Kaip be šito ritualo prasidėtų diena?" - šypsojosi S. Jokužys.

Gąsdino, kad ir kino neliks

Dienraščio "Respublika" vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Alfredas Zdramys netiki tokiomis prognozėmis, kad popieriniai laikraščiai ilgainiui išnyks. Jo nuomone, tokias demagogijas skleisti naudinga informacinių technologijų kūrėjams.

"Girdėjome visokiausių prognozių - sakė, kad atsiradus televizijai, nebeliks kino. Bet taip neįvyko, žmonės ir toliau vertina aukšto lygio kinematografiją ir lanko kino teatrus. Buvo gąsdinimų, kad nebeliks knygų, bet ar tai pasitvirtino? O tai, kad spauda neperbėga tik į internetinę erdvę, iliustruoja Didžiosios Britanijos pavyzdys, kur vėl pradėjo smarkiai didėti popierinių laikraščių tiražai", - savo nuomonę pagrindė A. Zdramys.

Pasak jo, jau pati žiniasklaida pajuto elektroninės informacijos pavojus. Kai tampi visiškai priklausomas nuo interneto, iškyla pavojus, kad žinios bet kuriuo momentu gali ir nepasiekti skaitytojų - pasauliniai pavyzdžiai rodo, jog "hakeriai" sugeba įsilaužti į sudėtingiausias interneto svetaines.

"Tokia propaganda, kad ateityje nebeliks popieriuje spausdinto žodžio, reikalinga informacinių technologijų kūrėjams, nes jiems norisi viską apmokestinti. "Microsoft" dovanoja žmonėms kompiuterius, o vėliau vartotojai kasmet turi atnaujinti programas ir už tą dovanų gautą dėžutę sumoka dešimteriopai. Taip ir su internetiniu laikraščio variantu. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, jei nori perskaityti internete straipsnį iki galo, turi tapti tos svetainės vartotoju ir susimokėti. Lietuvoje kol kas tokia praktika nepasitvirtino", - sakė A. Zdramys, neslepiantis prieraišumo popieriniam laikraščiui.

"Nutekės dar daug laiko"

Kol kas naujiena Lietuvoje - elektroninės knygų skaityklės - dar nesulaukė didelio pirkėjų susidomėjimo. Įmonės, kuri Lietuvoje platina tokias skaitykles, direktorius Deivydas Palijūnas svarsto, kad taip yra dėl didelės kainos (tokios skaityklės kainuoja nuo 700 litų) ir dėl to, kad dar nėra lietuviškų legalių knygų, kurias galima būtų patalpinti tokiose skaityklėse.

"Į vieną tokią skaityklę galima sutalpinti 800 romanų. Knygų skaityklės yra mažo formato, todėl visa jūsų biblioteka gali tilpti švarko kišenėje. Paprastai puslapiai verčiami mygtuko paspaudimu, tačiau yra ir tokių, kurių puslapiai verčiami palietus ekraną. Beje, medžiaga iš kurios padarytas skaityklės ekranas, labai panaši į popierių", - pasakojo D. Palijūnas.

Pasak pokalbininko, JAV kai kuriuos laikraščius taip pat galima skaityti eletroninėse skaityklėse, tik jų formatas kur kas didesnis nei knygų skaityklių, artimas laikraščių formatui. Tai dar brangesnės skaityklės ir tokių Lietuvoje kol kas dar nėra.

D. Palijūnas sakė net neabejojantis, kad ateis toks metas, kai žmonės nebeskaitys popierinių laikraščių ir knygų.

"Tačiau tai - tolima ateitis. Kol dar tokios aukštos skaityklių kainos, - popierinių knygų leidėjams nėra ko jaudintis. Mat medžiagą skaityklių ekranams dabar gamina tik viena įmonė Taivanyje, taigi kol nėra konkurencijos, tol ir kainos bus didelės", - aiškino pokalbininkas.

Elektroninės skaityklės pasaulį išvydo 2006-aisiais metais, tačiau kol kas JAV tik 3 procentai knygų yra skaitoma elektroniniu pavidalu.

"Kol kas pasaulyje tai tikrai netapo masiniu reiškiniu. O Lietuvoje dar net negalima kalbėti apie skaityklių eros pradžią. Tad dar daug gražaus laiko nutekės, kol nebeliks spaudos", - svarstė D. Palijūnas.