Partijos bijo konkuruoti su komitetais

Praėjusią savaitę Seimo posėdžių salėje jau visai į plenarinio posėdžio pabaigą Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius kolegoms pateikė projektą, leidžiantį Seimo rinkimuose dalyvauti ne tik partijoms, bet ir visuomeniniams komitetams. Deja, projektas Parlamente buvo sutiktas ne itin draugiškai - „už“ balsavus vos penkiems Seimo nariams, siūlymas buvo atmestas.

„Kodėl projektas buvo atmestas, įtikinamų argumentų taip ir neišgirdau. Daug kas kalbėjo apie komitetus kaip apie laikinus darinius, kurie neva nesusaistyti jokia atsakomybe, skirtingai nei partijos, kurios labai jau atsakingai į viską žiūri“, - su ironija balsavimą prisimena projekto autorius V.A.Matulevičius.

Pasak jo, tokie kolegų argumentai jo visiškai neįtikino, mat projekte jis numatė, kad visuomeniniai komitetai, norintys dalyvauti rinkimuose į Seimą, turėtų surinkti 2000 gyventojų parašų. O tai, pasak parlamentaro, ir būtų saugiklis, draudžiantis į rinkimus patekti prašalaičiams iš gatvės. „Be to, partijos juk daugiamandatėje apygardoje turi tarsi monopolį. Politikai taip pat turi dvigubą galimybę pabandyti laimę. Jie gali dalyvauti ir vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Nepasisekus vienur, gal pasiseks kitur. Juk tai nelygybė, aš esu tikras, kad tai yra demokratinių principų pažeidimas“, - tikina parlamentaras.

Jo nuomone, projektas buvo atmestas tikrai ne dėl noro apsaugoti rinkėjus nuo populistų, norinčių patekti į Seimą. V.A.Matulevičius teigia, kad tai tiesiog dabartinių politikų noras bet kokia kaina išsaugoti savo pozicijas: „Juk partija padeda užtikrinti pozicijas. Pažiūrėkite, per rinkimus yra partijų lyderių, kurie niekuomet nekandidatuoja vienmandatėje apygardoje. Nes jie paprasčiausiai nebūtų išrinkti. O po savivaldos rinkimų atsirado naujų veidų ir idėjų. Aš tai vertinu kaip teigiamą ženklą, juk partijoms priklauso tik nedidelė visuomenės dalis. Visuomeniniais komitetais galėtume pritraukti tą kitą didelę dalį rinkėjų dalyvauti politiniame gyvenime, nes jie, ko gero, net neina į rinkimus. Bet gavę į kaulus savivaldos rinkimuose, partiniai kandidatai pabūgo konkurencijos.“

Tačiau prieš projektą balsavęs parlamentaras Mečislovas Zasčiurinskas griežtai atrėžia, kad projekto atmetimas susijęs ne su baime, o su atsakomybe. Mat visuomeniniai komitetai parlamentarui primena neturinčius ką veikti piliečius: „Aš turiu 6 anūkus ir net jie nebenaudoja tokių vaikiškų argumentų. Jeigu jau atsistoji Seimo tribūnoje, turėtų būti bent kažkoks elementarus profesionalumas, o ne savo interesų gynimas. Aš paklausiau pranešėjo, koks skirtumas tarp partijų ir komitetų. Komitetai - tai grupelės žmonių, kurie jau neturi daugiau kur eiti. Jie susiburia dėl vienkartinio atvejo, patenka ir neprisiima jokios atsakomybės. O juk kalbame apie valstybės valdymą.“

Pasak jo, visuomeniniai komitetai galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose tik tuo atveju, jei būtų taip pat kontroliuojami, kaip dabar prižiūrimos partijos. O tokiu atveju jie ir taptų partijomis. Jų, pasak parlamentaro, steigti Lietuvoje niekas nedraudžia. „Juk kiekvienas pilietis gali patekti į Parlamentą. Dabar partiją gali steigti kiekvienas norintis ir kelti savo kandidatūrą. Partijų veikla yra reglamentuota ir kontroliuojama. Bet komitetus siūlantys kolegos nenori kontrolės, jie nori tai apeiti, apeiti partijas ir neprisiimdami atsakomybės ateiti į Parlamentą“, - teigia M.Zasčiurinskas.

Dar vienas už visuomeninių komitetų dalyvavimą Seimo rinkimuose balsavęs parlamentaras Stasys Brundza kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ apgailestavo, kad visuomenininkams į Seimą patekti keliai užverti, ko gero, amžiams: „Tokios idėjos nebūna priimtos teigiamai, nes aiškiai pasakoma, kad geriau nesikišti į šiuos reikalus. Šis projektas galėjo būti žingsnelis į priekį vienmandačių rinkimų link. Juk partijos yra tik priedanga. Jei politikas dirbo gerai, jis išrenkamas, kad ir kokioje partijoje būtų. Nereikia to bijoti.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“