Parlamentarai nepritarė, kad Seimo nariu asmuo galėtų tapti nuo 23 metų

Ketvirtadienį per pirmąjį balsavimą dėl šios Konstitucijos pataisos jai paremti nebuvo surinktas pakankamas balsų skaičius.

Už Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 21 parlamentaras.

Seimo narys "tvarkietis" Andrius Mazuronis sakė, kad tokia Konstitucijos pataisa skatintų jaunimo pilietiškumą.

Ragindamas suteikti teisę jauniems žmonėms patekti į Seimą, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pažymėjo, kad mūsų konstitucinis reguliavimas dėl amžiaus cenzo yra vienas griežčiausių Europos Sąjungoje.

"Sutinku, kad jaunam žmogui rūpės studijos, rūpės šeima, bet jam rūpės ir valstybė, kurioje jam reikės gyventi dar ne vieną dešimtmetį ir reikės kurti valstybės ateitį. Seimas yra ta institucija, kur turi susidurti ir jaunas veržlumas, ir vyresnio amžiaus patirtis", - balsuoti už Konstitucijos pataisą ragino V. Gapšys.

Seimo narys "darbietis" Saulius Bucevičius irgi mano, kad jaunimo Seime reikia, "o gyvenimas, matyt, parodys, jeigu jaunimas ne taip elgsis, tos pataisos galės būti keičiamos".

"Jaunais žmonėmis turime pasitikėti", - kvietė patyręs politikas socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Tuo tarpu parlamentaras Mantas Varaška abejoja, ar dėl dvejų metų reikėtų keisti Konstituciją.

Konservatorius Saulius Pečeliūnas irgi tvirtino nematąs "priežasčių tampyti Konstituciją, nes jos tampymas yra neatsakingas veiksmas".

"Ko Seime reikia? Ne tik diplomo, kai kurie jūsų jo ir neturi, bet gal turi gyvenimo patirtį. Kartais kaimo senolis turi daugiau išminties, supratimo apie gyvenimą ir kaip reikalus reikia tvarkyti negu 10 universitetų baigęs jaunuolis. Jo gyvenimo logika yra daug svarbesnė ir patikimesnė. Jame yra jau išgyvenęs maksimalizmas. Žinome, kad jauni žmonės dažnai mato tik juoda ir balta ir dažnai nemato vidurio", - siūlomai pataisai nepritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys S. Pečeliūnas.

"Prieisime prie to, kad Seimas ir Vyriausybė yra tas pats, kas vaikų darželis. (...) Valdyme yra du dalykai - išsilavinimas ir patirtis. Pasakykite, kokią patirtį turi 23 metų žmogus? Prie Smetonos netgi išvarydavo iš šokių, jeigu būdavo mažiau kaip 20 metų",- sakė Seimo narys Julius Veselka, pasipiktinęs siūloma Konstitucijos pataisa.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.

Įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y., ne mažiau kaip 94 parlamentarai, ir abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.