Pareigūnams įsakyta parodyti, ko jie verti

Julius GIRDVAINIS, „Respublikos“ žurnalistas

2013-04-19 13:43

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius paskelbė, kad nelegalios ekonomikos lygis Lietuvoje tapo katastrofiškas, todėl artimiausiu metu net gali būti suabejota su kontrabanda kovojančių institucijų vadovų kompetencija.

Grėsmė vadovams

Vyriausybė išsikėlė tikslą per artimiausius tris mėnesius gerokai sumažinti rūkalų ir degalų kontrabandos mastus, o A. Butkevičius akcentavo, kad šiai „verslo“ rūšiai bus pritaikytos „žiaurios priemonės“.

Kokios tai bus priemonės, neatskleidė nei premjeras, nei finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris kartu sunerimo dėl per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjusių Pridėtinės vertės bei akcizų mokesčių surinkimo. Kodėl mažėja šie mokesčiai, nurodyta atsakyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Modestui Kaseliauskui.

Jau pirmadienį premjeras rengs specialų posėdį dėl kontrabandos tinklo Lietuvoje sunaikinimo, jame dalyvaus VMI, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Muitinės departamento bei kitų specialiųjų tarnybų vadovai. Jie kviečiami paaiškinti, kodėl šešėlinė ekonomika Lietuvoje didėja ir kokių priemonių artimiausiu metu bus imtasi ją mažinant.

A. Butkevičius norėtų iš šešėlio ištraukti apie 0,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kuris pernai siekė 112,4 mlrd. litų, tai sudarytų apie 562 mln. litų. Buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2011 metais siekė iš šešėlio išlaisvinti 1 mlrd. litų, tačiau papildomų biudžeto pinigų tuomet buvo gauta tik apie 640 mln. litų. Manoma, kad pagal šešėlinės ekonomikos lygį Lietuva yra trečioji valstybė Europos Sąjungoje, kurios ekonomikoje gali suktis net iki 7,5 mlrd. litų.

Trys mėnesiai irgi daug

Vakar „Respublika“ klausė A. Butkevičiaus, ar po trijų mėnesių lėks už kovą su kontrabanda atsakingų tarnybų vadovų galvos, jeigu šešėlinės ekonomikos lygis nesumažės?

„Galvos tikrai nelėks, bet tie vadovai pirmiausia turės parodyti savo veiklos rezultatus bei konkrečias priemones, kuriomis ketinama pasiekti tokių rezultatų, - atsakė premjeras. - Aš manau, kad kai ką galima pakeisti kovojant su kontrabanda net ir per tris mėnesius. Pirmiausia visos atsakingos tarnybos privalo tarpusavyje nuolat komunikuoti, turėti bendrą viziją, kaip reikėtų stiprinti kontrabandinių prekių kontrolę, tiesiog išsiaiškinti konkrečias degalų ir cigarečių pardavimo vietas. Didelių pastangų tam tikrai nereikia, nes juk daugeliui pirkėjų tos vietos puikiai žinomos“.

A. Butkevičius sutiko, kad didelė problema yra ir su kontrabanda kovojančių tarnybų finansavimo problema. Todėl artimiausiu metu Vyriausybės posėdyje bus svarstomas siūlymas nustačius konfiskuotų prekių vertę tam tikrą jos dalį pervesti atitinkamoms tarnyboms. Vyriausybės vadovas taip pat pripažino, kad didelė kontrabandos suvešėjimo priežastis yra legalių bei nusikalstamu būdu atvežtų prekių kainų skirtumas.

„Tačiau ši problema išsispręs tik tuomet, kai valstybė pradės generuoti daugiau pajamų ir Lietuvos žmonės ims gauti didesnius atlyginimus, - „Respublikai“ sakė A. Butkevičius. - O kol kas mums belieka imtis tik pačių griežčiausių priemonių prieš kontrabandininkus“.

Pėsti pasieniečiai

Vakar „Respublika“ kalbėjosi su kontrabanda kovojančių tarnybų vadovais, apie kurių ateitį mįslingai kalbėjo premjeras.

VSAT vadas Vainius Butinas vakar sakė, kad kalbėti apie tris mėnesius, skirtus kontrabandos sunaikinimui, yra sunku, nes šis nusikalstamas verslas egzistuoja jau bent 1500 metų.

„Tačiau mūsų tarnyba visada dirbo šioje srityje, kova su kontrabanda yra viena iš vienuolikos VSAT deleguotų funkcijų, - teigė V.Butinas. - Mes aktyviname šią kovą ir pasienio punktuose, ir žaliojoje sienoje - tarp kontrolės punktų. Aktyvindami šią veiklą skirsime tam daugiau pareigūnų ir vykdysime visus mums skirtus nurodymus ne todėl, kad premjeras A. Butkevičius kontrabandos lygį pavadino katastrofišku - šią veiklą atliekame įprastai, nors, palyginti su 2008 metais, mums skirtas finansavimas sumažintas apie 25 proc.“

2008 metais, kai rūkalų ir degalų kontrabandos mastai buvo gerokai mažesni, VSAT per metus gaudavo 239 mln. litų finansavimą, o šiems metams tarnybai skirta tik 175 mln. litų. Normaliai pasieniečių veiklai užtikrinti jau šiandien trūksta mažiausiai 13 mln. litų.

„Palyginti su 2008 metais, šiemet pasieniečių transporto rida dėl pinigų degalams trūkumo yra sumažinta net 50 proc., - vakar „Respubliką“ informavo VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis. - Už ES lėšas pirkti nauji džipai dažniausiai stovi garažuose, nes į jų bakus tiesiog nėra ką pilti. Vasarą pasieniečiai dažniausiai turi saugoti sieną pėsti ar su dviračiais, o sienos pažeidėjai, kontrabandininkai laksto galingomis mašinomis. Žiemą mes turime slides, o jie - naujausias sniego roges“.

Dabar VSAT pareigūnų uniformoms trūksta 2 mln. litų. Tarnaujantys pareigūnai paskutinį kartą jas gavo 2008 metais, tad daugelio jų, ypač dirbančių miškuose, upių pakrančių krūmynuose, apranga jau seniai suplyšusi ir nuolat lopoma.

Apie 3 mln. litų šiandien trūksta 294 km valstybinės sienos su Rusija pažymėti, o dėl to, net sulaikius kontrabandininkus, dažnai trūksta įrodymų, ar jie kirto Lietuvos sieną.

„Dėl lėšų stokos mums jau senokai labai trūksta 200-300 pareigūnų, tačiau ir su turimomis pajėgomis stengiamės daugiau dėmesio skirti kovai su kontrabanda, - pasakojo VSAT vadas V.Butinas. - Diegiame technines stebėjimo priemones prie sienos su Rusija, Baltarusijos pasienyje jas jau sutvarkėme, tačiau pinigų juk reikia ir tos technikos remontui“.

Ims ne tik močiutes

VMI viršininkas M. Kaseliauskas vakar „Respublikai“ sakė, kad kontrabandos lygis išties kelia didelį nerimą, tačiau nauji kovos su ja būdai dar tik yra nagrinėjami ir aptariami.

„Į kovą su kontrabanda žiūrime dviem kryptimis - viena yra kariauti su kontrabandinių prekių realizacija, vykstančia turguose ar gatvėse, o kita - su kontrabandos organizatoriais, kuriems būtina taikyti neteisėto praturtėjimo, pajamų apmokestinimo įstatymus, ką mes bendrai darome su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės kriminaline tarnyba, - sakė M. Kaseliauskas. - Gaudyti močiutes su kontrabandinėmis cigaretėmis turi policija, bet to nepakanka - šią problemą įmanoma spręsti tik kompleksiškai“.

M. Kaseliausko nuomone, Vyriausybės duotas trijų mėnesių laikotarpis sumažinti kontrabandos lygį yra realus, jeigu visos tai turinčios daryti tarnybos susitars dėl veiksmingų, modernių ir netradicinių bendrų priemonių.

„Taikant ilgalaikes priemones, per tris mėnesius jų neįgyvendinsi, o be to, dar reikia ir sutarti, kurios iš jų yra veiksmingiausios“, - teigė VMI viršininkas.

Ir muitininkai nerimauja

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius vakar „Respublikai“ atkreipė dėmesį, kad daugiau nei 62 proc. Lietuvos gyventojų palaiko kontrabandinių prekių vartojimą ir tuo mes pirmaujame ES.

„Mums patiems kelia nerimą tai, kad šiemet sulaikant dvigubai daugiau tabako gaminių nei pernai nelegalioje rinkoje jų nesumažėjo, - pripažino A. Šipavičius. - Tai verčia mus ieškoti alternatyvių ir nelabai populiarių priemonių, kurios stiprins muitinės kontrolę pasienio punktuose, o tai pailgins procedūrų įforminimo laiką. Kadangi mesime papildomas pajėgas į kontrolės postus, tikimės, kad verslas to nelabai pajus“.

Paklaustas apie premjero skirtą trijų mėnesių laikotarpį sumažinti kontrabandos mastus, vyriausiasis Lietuvos muitininkas sakė, kad sugriežtintos kontrolės priemonės jau yra taikomos visą pastarąjį ketvirtį. Bet ir nauji rezultatai bus matyti kaip tik po trijų mėnesių.

A. Šipavičiaus teigimu, nuo šiol bus daugiau transporto priemonių peršviečiama rentgeno aparatūra, taip pat taikomos ir kitos kompleksinės priemonės, kurių atskleisti negalima.

„Viena iš didelio kontrabandos lygio priežasčių, neslėpsiu, yra ir korupcijos lygis muitinėje, tačiau mes stengiamės kuo labiau apsivalyti, tai ir rodo pastarieji mūsų Kriminalinės tarnybos tyrimai, kai Medininkų kelio poste sulaikyta trisdešimt kyšininkavusių muitininkų“, - sakė A. Šipavičius.

Šiandien eilinis Lietuvos muitininkas gauna apie 1900-2000 litų atlyginimą.