Pareigūnai ginklo turės griebtis atsargiau

Po praėjusiais metais garsiai nuskambėjusios tragedijos, kai Druskininkų savivaldybėje pasieniečiai, bandydami sulaikyti cigarečių kontrabandininkus, nušovė aštuoniolikmetį alytiškį, buvo susigriebta tobulinti įstatymus. Tąkart prezidentė suabejojo, kad ginklo panaudojimas galėjo būti perteklinis veiksmas. O tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažino, kad statutinėse organizacijose nėra bendros specialiųjų priemonių panaudojimo sulaikant pažeidėjus tvarkos.

Nuo birželio 1 d. pakeitęs kai kuriuos policijos įstatymo straipsnius Seimas įpareigojo Vyriausybę parengti baigtinį vidaus tarnybos sistemos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir policijos rėmėjų galimų naudoti specialiųjų priemonių sąrašą.

Šiame sąraše išvardytos 22 specialiosios priemonės, padedančios įstatymų saugotojams ne tik sulaikyti pažeidėjus, bet ir apsiginti patiems nuo pavojų keliančių asmenų. Šiame arsenale - ne tik dažniausiai naudojami antrankiai, lazdos, ašariniai purkštuvai, ašarinės granatos ir šaudmenys, elektros šokas, bet ir priemonės, apie kurias girdime rečiau - dažomieji ir skausminiai sviediniai, garsiniai ir šviesos impulsiniai prietaisai.

Pasak specifikaciją rengusio ministerijos Visuomenės saugumo skyriaus atstovo Renato Vitkausko, šiokia tokia naujiena yra atsiradusios nuotolinio poveikio priemonės - bepiločiai orlaiviai dronams neutralizuoti. Ginklo panaudojimas numatytas pačiais kritiškiausiais atvejais, o sąlygos suvienodintos. „Kad nebūtų, jog policija ginklą panaudoja vienu atveju, o pasieniečiai - kitu, nors žmogaus gyvybė visais atvejais vienodai svarbi“, - sakė R.Vitkauskas.

Anot laikinojo vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, projektas parengtas atsižvelgiant į pernykštį įvykį pasienyje ir šiųmetį Telšiuose, kai buvo nužudytas pareigūnas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“