Paplūdimių augintiniams idėja patinka ne visiems

Už Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas:

– Laikančiųjų naminius gyvūnėlius Lietuvoje daugėja, todėl leisti su gyvūnais lankytis tam tikruose paplūdimiuose – racionalus sprendimas. Galima pasveikinti ministrą nuo draudimų politikos atsigręžus į laisvesnio požiūrio politiką.

Pagirtina, kad nėra noro viską reguliuoti „iš viršaus“ – teisė nuspręsti, į kurį paplūdimį galima atsivesti gyvūnus, paliekama savivaldai. Jeigu yra tik vienas paplūdimys prie ežero, turbūt savivaldybė turės proto neleisti į jį ir keturkojų. Bet jei šalia ežero yra penki paplūdimiai, kodėl vienas negali būti paskirtas poilsiui kartu su augintiniais?

Tikiuosi, ir prie jūros bus surasta kokia zona, kur žmonės su jais galės saugiai ateiti. Ne vasaros metu ir pats atvažiavęs į mišką prie jūros leidžiu šuniui palakstyti ten, kur nėra viešojo pliažo zonos.

Be abejo, neturėtų būti atvertos durys keturkojus atsivesti į visus paplūdimius, būtina paisyti higienos, užtikrinti saugumą, ypač vaikų, kurie paniškai bijo šunų. Pavyzdžiui, pažįstu tokių žmonių, kurie negali ateiti pasisvečiuoti kartu su vaikais, nes bijo mūsų šunelio, kuris nėra nieko nuskriaudęs.

Ne paslaptis, kad ir dabar daug žmonių veržiasi į paplūdimius su šunimis, nors tai nėra leidžiama. Manau, kad kai yra totalus draudimas, kyla natūralus prieštaravimas arba kitos išeities neturint pasirenkamos neleistinos vietos. O paskirta konkreti zona kaip tik paskatintų žmones ugdytis ir atsakingiau elgtis. Tada nebeliks argumentų vestis augintinį į bendrą pliažą. Tuomet ir bausti bus galima tuos, kurie nesilaikys civilizuotos tvarkos.

Prieš Seimo narys konservatorius Antanas Matulas:

– Galima tik apgailestauti dėl tokio eilinio nelogiško sprendimo, kuris tik įneša sumaišties. Keista, kad sveikatos apsaugos ministras užsiima tokiais dalykais, juk jis pirmiausia turėtų rūpintis žmonių sveikata ir gerove, o ne šunų. Jau seniai nusistovėjo tradicija, kad negalima augintinių vestis į paplūdimį, ir dauguma žmonių tai priima kaip protingą, normalų veiksmą.

Apskritai jau dabar mūsų paplūdimiuose trūksta tvarkos – šūkauja vaikščiojantys prekybininkai, o jei dar atsiras šunų, tai išvis bus sunku kalbėti apie poilsį. Juk yra žmonių, kuriems nepatinka gyvūnai, juo labiau bus teršiama, maudomasi tame pačiame vandenyje. Jau ir dabar įpareigoti surinkti augintinių išmatas tą daro tik kokie 15–20 procentų žmonių.

Pats kadaise turėjau pudelį, kuris, atrodo, visai neagresyvus šuo, tačiau ne kartą išgąsdino kaimynus. Taigi tai labai abejotinas sprendimas.

Gyventojai jau buvo susitaikę su mintimi, kad yra atskiros vietos vedžioti šunis. O paversti visų žmonių paplūdimį kelių ar keliolikos gyvūnų mylėtojų rojumi – visai nelogiškas žingsnis. Manau, bandysime kelti šį klausimą Sveikatos reikalų komitete. Niekas anksčiau nekėlė tokios problemos. Kaip tik esu sulaukęs skundų, kad žmogui sudaromas diskomfortas deginantis, maudantis, kada šalia esama šunų. Tačiau ne atvirkščiai, kad būtų bėda, jog neleidžiama atsivesti gyvūnų. Pats kadaise turėjau pudelį, kuris, atrodo, visai neagresyvus šuo, tačiau ne kartą išgąsdino kaimynus. Taigi tai labai abejotinas sprendimas.

Tarp kitko

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad labiausiai paplitusios šunų ir kačių platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Augintiniai su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus – kiaušinėlius ar oocistas. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio, daiktų kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi. Užsikrečiama, kai kiaušinėliai ar oocistos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai ligos sukėlėjai patenka nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Ant maisto produktų, aplinkos paviršių kirmėlių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai ar musės. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.