Pagalbos numeriu pagalba neteikiama

91 mln. - per mažai

Šiandien Vyriausybė svarstys Vidaus reikalų ministerijos įteiktą ataskaitą, kurioje teisinamasi dėl pagalbos numerio 112 programos 2010-aisiais įgyvendinimo. O naujienos - gana svarbios. Pavyzdžiui, pasigirta, kad Bendrosios pagalbos centras (BPC) visoje Lietuvoje perėmė net 30 proc. skambučių iš specialiųjų tarnybų, tiesa, koordinavo tik medikų bei ugniagesių darbą, mat policija toliau tvarkėsi savarankiškai. Pasigirta, jog 40 proc. Lietuvos teritorijos numeriu 112 išsikviesti pagalbos apskritai nepavyks. Netrūko ir skundų: esą specialiai darbuotojų mokymo bazei, kur šie mokytųsi, kaip teikti pagalbą, taip pat įsigyti technikai įstaigos padalinyje Vilniuje “pritrūko lėšų”.

Tiesa, netgi sostinėje, kur, kaip skelbiama, BPC dirba puikiai, žmonės stebisi, jog jiems, pavyzdžiui, reikia įtikinėti operatorius, kad dėl infarkto ištikto žmogaus medikus tikrai verta trukdyti.

Vilnietė Laura tvirtina ne kartą patyrusi, kaip puikiai dirba pagalbos numeris. Prieš pusmetį ji teigė skambinusi dėl karščiuojančio 2,5 metų vaiko. Atsakius į galybę specialisto klausimų, skambutis nukreiptas medikams, kurie uždavė identiškus klausimus. Kitąkart pranešus apie girtą kompaniją, besišvaistančią ginklu, vėl klausinėta - kodėl skambina į policiją, iš kur pažįsta tuos asmenis ir pan.

Gydo policija?

BPC direktoriaus pavaduotojas Tadas Maroščikas “Vakaro žinioms” pripažino, kad 20-yje savivaldybių numeriu 112 atsiliepia tik policija, kuri nesujungia besikreipiančiojo nei su medikais, nei su ugniagesiais.

“Truputį veikia mūsų padaliniai rajonų centruose, bet jie stambinami. Pavyzdžiui, skambučiai iš Telšių ir Tauragės eina į Klaipėdą. Iš Alytaus skambučiai nukreipiami į Alytų. Stambinimas kam reikalingas? Nes vienoje vietoje įrengti darbo vietas kainuoja kur kas pigiau nei keliose”, - tvirtino jis. Esą galų gale nebeliks centrų nei Panevėžyje, nei Šiauliuose - visi skambučiai bus nukreipiami į Klaipėdą ir Vilnių. Paklaustas, kaip klaipėdietis paaiškins, pavyzdžiui, Rokiškio medikams, kur vykti, T.Maroščikas patikino, kad “viską padarys technika”.

Pasak jo, numeriams apjungti kol kas panaudota apie 30 mln. litų - nepaisant būsimų padalinių perkėlimų, įrengti pastatai ne tik Klaipėdoje ir Vilniuje, bet ir, pavyzdžiui, Telšiuose.

Nutekina informaciją

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius teigė gavęs ne vieno žmogaus skundą dėl tarnybos veiklos. Esą vieni skundžiasi, kad kviečiant pagalbą renkama perteklinė informacija, liepiama tikrinti, ar miręs uošvis tikrai yra miręs.

“Tiriu skundą, kai Kaune žmogus pranešė numeriu 112 apie nusikalstamą veiką, bet jau po kelių valandų buvo pats pradėtas terorizuoti nusikaltusio asmens. Vadinasi, informacija buvo nutekinta kitai pusei. Taip pat turiu skundą, kad tyčiojamasi iš studentų, kurių klausinėjama, kodėl jiems reikia greitosios pagalbos, jei tik smarkiai karščiuoja”, - sakė jis.

Tačiau BPC direktoriaus pavaduotojas toliau tikina, kad jo vadovaujami tarpininkai neklysta.

“Pavyzdžiui, jei yra užpuolimas, iš pradžių ten turi nuvykti policija ir įsitikinti, kad yra saugu. Kad dėl mūsų kaltės pasitaikytų skaudžių atvejų - neturiu informacijos”, - tikino jis.

Faktai

2010-ųjų gegužę, kai Danijos pilietis Bjarkė Šulcas, kaip įtariama, įkalino ir žagino lietuvę, jos draugai paskambino numeriu 112, kurios specialistai informaciją esą tinkamai perdavė policijai, bet atvykęs pareigūnas tik paskambino į duris, joms neatsivėrus, šis pasišalino.

2010-ųjų lapkritį Vilniuje žiauriai nužudytas verslininkas Ernestas Mejeris. Jis, besigrumdamas su užpuolikais, dar bandė išsikviesti pagalbą BPC numeriu 112, tačiau medikai nebuvo išsiųsti, verslininkas mirė.

Numeris - ne padėti, o vogti

Dangutė MIKUTIENĖ - Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:

Ne tik sistema neveikia, bet ir specialistai parengti nekompetentingai. Juk, pavyzdžiui, Telšiuose reikia mokėti žemaičių tarmę, nes ne kiekvienas ją gali suprasti. Tai kaip dabar, palikus vos du centrus, suvalkietis operatorius supras, ką kalba žemaitis? Kitas dalykas - didžiulių lėšų numeriams suvienodinti skyrimas. Tai kelia didelių abejonių dėl sąžiningo lėšų naudojimo. Nes kur tik yra kalbama apie ryšius, informacines technologijas, kaip ir projektuose “E. sveikata” ar numerio 112 kūrime, yra daugybė nišų galbūt neskaidriam pinigų panaudojimui. Tai daro gėdą mūsų valstybei. Jei sistema būtų parengta gerai, būtų kitas dalykas. Laikas, per kurį suteikiama pagalba, turi būti žmogaus sąjungininkas, ne žudikas. O kai sakoma, kad pritrūko pinigų normaliai įdiegti sistemą, - tegul ministerijos klerkai netaško jų šimtaprocentiniams priedams, ir jų atsiras. Taip, numerius suvienodinti liepia direktyva. Bet kalbant apie jų įgyvendinimą Lietuvoje, kai kur persistengta. Nes net nebandoma padaryti, kad Europos teisės aktai būtų mums palankūs. Ginti savo pozicijoms Briuselyje reikia daugiau principingumo. Jei tik lankstomės - į Maskvą lėkėme su dešromis, dabar su nuolankumu lekiame į Briuselį - tai taip toliau ir bus.