Opozicijos netenkina Arvydo Sekmoko darbas, premjeras jam dėkoja

Interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui yra ne tik nepasitikėjimas asmeniškai ministru, tai yra nepasitikėjimas visos Vyriausybės, premjero Andriaus Kubiliaus vykdoma energetikos politika. Tai svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją A. Sekmokui pareiškė frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

"Dabartinės Vyriausybės bei Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro lozungai energetikos srityje yra gražūs ir sveikintini: sieksime energetinės nepriklausomybės, skatinsime alternatyvią energetiką, didinsime konkurenciją dujų ūkyje ir t. t. Tačiau pažiūrėkime ir pamatysime, kad realūs veiksmai, kuriuos daro šita Vyriausybė ir ministras, yra visiškai priešingi", - sakė V. Mazuronis.

Politiko nuomone, energetikos ministras A. Sekmokas daro realius žingsnius, kurie mūsų energetinę priklausomybę daro vis didesnę. "Ir ta priklausomybė didėja nuo Rusijos jau ne tik nuo dujų, bet ir nuo elektros tiekėjų", - sakė jis.

V. Mazuronis priekaištavo ministrui dėl atominės elektrinės naujo bloko statybos Visagine sužlugdymo, dėl prasto alternatyvios energetikos vystymo Lietuvoje.

"Lietuva dar labiau tapo priklausoma nuo Rusijos energetiškai. Iš Lietuvos būtent į tą valstybę išplaukia milijardai litų", - sakė jis.

Politikas kvietė kolegas Seimo narius ne tik klausyti ministro A. Sekmoko ir premjero garsių šūkių, o analizuoti, kur veda Lietuvos energetinę sistemą jų konkretūs darbai.

"Ar tie šūkiai nėra tik priedanga paslėpti tikruosius jų tikslus ir kam tie siekiai yra naudingiausi? Rusijai, "Gazpromui", bičiulių verslo grupėms ar Lietuvai? Manau, kad tikrai ne Lietuvai", - sakė V. Mazuronis.

Atremdamas priekaištus ministras A. Sekmokas papasakojo apie ministerijos darbus, susijusius su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ir elektros energetikos ūkio pertvarkymu, naujos atominės elektrinės statyba, elektros jungčių su Vakarų Europos valstybėmis statyba, gamtinių dujų sektoriaus pertvarka, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir naujos gamtinių dujų infrastruktūros vystymu, šilumos ūkio pertvarka ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimu.

Diskusijoje dalyvavę valdančiosios koalicijos atstovai reiškė paramą A. Sekmokui, tuo tarpu opozicijos atstovai negailėjo jam kritikos.

"Ačiū ministrui už puikius darbus", - dėkojo ministrui premjeras Andrius Kubilius. Jis taip pat paragino opoziciją atsiimti interpeliaciją.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, kreipdamasi į opoziciją, klausė, kas privertė ją savo taikiniu pasirinkti tą ministrą, kuris ėmė kloti pamatus energetinei nepriklausomybei, kurio darbus remia Europos Komisija, kurio vykdoma politika pasitiki Prezidentė.

"Siekiate sužlugdyti energetikos sektoriaus pertvarką",- kaltino opoziciją politikė.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos narys Andrius Burba mano, kad "Kremliaus dujų milžino "Gazprom" vadovybė šiandien su nekantrumu lauks, kuo pasibaigs margaspalvės Seimo opozicijos paskubomis sukurpta interpeliacija energetikos ministrui A. Sekmokui".

"Ant kortos pastatyta nei daug, nei mažai - energetinės Lietuvos nepriklausomybės ateitis ir kasmet iš Lietuvos šilumos vartotojų į Maskvą iškeliaujantys šimtai milijonų litų. Prieš "Gazprom", kuris Lietuvai nustatė kone didžiausias dujų kainas visoje Europoje, ryžtingai stojęs A. Sekmokas sulaukė neregėto spaudimo. Visi iki vieno - nuo Rusijos premjero Vladimiro Putino iki vietinių Maskvos patikėtinių Lietuvoje - stojo piestu prieš energetikos ministro planus įgyvendinti jau įsigaliojusį Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą. Šis paketas numato dujų tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą. Paprasčiau tariant - "Gazprom" šantažo politikos pabaigą Lietuvoje", - įsitikinęs A. Burba.

Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė klausė, ką ministras padarė Lietuvos žmonėms, kad jie išbristų iš energetinio skurdo.

"Jo veikla kaip tik sukėlė energijos kainas. (...) Šitas postas ne vien politinis postas, šitam postui reikia ir diplomatinių sugebėjimų", - sakė ji.

Ketvirtadienį Seimas sudarė redakcinę komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos. Joje dirbs 12 Seimo narių: Stasys Šedbaras, Česlovas Vytautas Stankevičius, Jurgis Razma, Rimantas Jonas Dagys (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Rimantas Sinkevičius, Birutė Vėsaitė (Socialdemokratų partijos frakcija), Julius Veselka (frakcija "Tvarka ir teisingumas"), Dainius Budrys (Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija), Dalia Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija), Konstantas Ramelis (Mišri Seimo narių grupė), Rokas Žilinskas (Krikščionių frakcija), Mečislovas Zasčiurinskas (Darbo partijos frakcija).

Nutarimo projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.