Okupacijos žalos atlyginimo klausimas kursto aistras

Okupacijos žalos atlyginimo klausimas kursto aistras

Kad iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė kariuomenė ir atlyginta okupacijos metais padaryta žala, 1992 metais birželio 14-tą referendumu pareikalavome visi. 2000-aisiais tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pateikė įstatymo projektą, kuris įpareigotų kiekvieną Vyriausybę siekti, kad Rusija kompensuotų Lietuvos žmonėms ir valstybei SSRS okupacijos padarytą žalą, praneša LTV „Savaitė“

Seimas įstatymo projektui pritarė. Tačiau iki šiol taip niekas ir nepasikeitė. Būdami opozicijoje dabartiniai valdantieji nepraleisdavo progos papriekaištauti kairės Vyriausybei, kad šie nekelia žalos atlyginimo klausimo tarpvalstybiniu lygiu. Tačiau, pasak opozicijos, patys atėję į valdžią pastaruosius ketverius metus vengė liesti šią nepatogią temą.

Ir tik šį trečiadienį Premjeras Andrius Kubilius netikėtai pareiškė, kad Vyriausybė siūlys pratęsti SSRS okupacijos padarytą žalą nagrinėjančios komisijos veiklą ir jai suteikti nuolatinės statusą.

LTV „Savaitės“ kalbinti pašnekovai teigia, kad okupacijos žalos kompensavimo klausimas tapo konservatorių vidaus vartojimui naudojama propaganda: prieš rinkimus bandoma įtikinti savo elektoratą, kad šioje srityje jie kažką daro, o būdami opozicijoje vėl turės pretekstą priekaištauti, kad kita Vyriausybė nieko neveikia.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad ši Vyriausybė niekada nebuvo pamiršusi šio klausimo.

Buvęs Premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas stebisi, kodėl Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų lyderiai, esą ketverius metus tylėję, dabar, baigiantis kadencijai, vėl prakalbo apie sovietų okupacijos padarytą žalą.

Jis teigia, kad taip bandoma įtikinti savo elektoratą, kad kažkas buvo daroma šioje srityje. Be to, esąs spaudimas ir partijos viduje: politinių kalinių ir tremtinių sąjungos siekis, kad žala būtų išreikalauta.

„Bet mane labiausiai stebina kitas dalykas: kodėl, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras A. Ažubalis, kuris buvo vienas aktyviausių kritikų ir mūsų Vyriausybės, būdamas opozicijoje Užsienio reikalų komitete jis nuolat reikalaudavo šito. Dabar tapęs pats užsienio reikalų ministru, jis net nesugebėjo nė karto šito klausimo iškelti, nors tokių dvišalių susitikimų buvo ne vienas: ir su jo kolega Lavrovu, buvo ir Lietuvai pirmininkaujant ESBO tokių susitikimų. Tačiau, kaip aš suprantu, jisai nedrįso nė karto to padaryt“, – sako buvęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis teigia, kad per dvejus Užsienio reikalų ministerijai vadovavimo metus susitikimuose su Rusijos valdžios atstovais jis šešis kartus kėlęs okupacijos žalos atlyginimo klausimą. Apie tai esą kalbėjęs ir su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitikime Maskvoje.

„Buvo kalbama su juo ir buvo keliami šie klausimai. Ateity, kai nuo šitų dokumentų bus nuimtas grifas „slaptai“ arba „riboto naudojimo“, aš manau, istorikai turės progos susipažinti ir cituoti, ir matyti, skaityti, kaip tie pokalbiai vyko, ir ką kalbėjo tuomet Lietuvos žsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savo kolegai Lavrovui“, – teigia A. Ažubalis.

„Politinės technologijos neturi būti taikomos siauriems partiniams interesams tenkinti, deja, reikia žiūrėti susivokiant vidaus politinės kovos svarbą ir politine logika siekiama valdžios ir galios, bet yra tam tikros ribos, apribojimai, kurie turėtų nusverti. Tie apribojimai yra labai paprasti – Lietuvos interesai“, – tikina prof. Raimundas Lopata.

G. Kirkilas sako, kad okupacinės žalos atlyginimo klausimas kol kas tarnauja siekiams vidaus politikoje įgyvendinti.

„Ar konservatoriai iš tikrųjų nori pasiekti rezultatą? Mano požiūriu – ne. Jiems reikalingas toks propagandinis įrankis vidaus politiniams žaidimams, ir nieko daugiau“, – mano G. Kirkilas.

„Aš šios Vyriausybės darbą ir pastangas suskirstyčiau į tris dalis: pirma dalis – valstybės gelbėjimas, kai buvom palikti su tuščiu iššluotu biudžetu; antras etapas, kada Vyriausybė koncentravosi į energetinę nepriklausomybę, priimtas paketas dokumentų. Trečia dalis – istorinė atmintis, teisingumas. Aš manau, kad rinkėjai būtų nesupratę, jei panelė Šimonytė, Premjeras Kubilius ar užsienio reikalų ministras Ažubalis 2009 metais būtų pradėję kalbėti iš tribūnos pirmiausia, kaip prioritetą, šį klausimą“, – teigia A. Ažubalis.

R. Lopata sako, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas nuosekliais, ilgais derybiniais pokalbiais, kurie atima daug jėgų. Tik taip galima pasiekti to, ką įpareigojo tauta.

„Žinia, Lietuva ir Rusija yra sukurusios dvišalio bendradarbiavimo tarybą. Tos tarybos užduotis – spręsti visą spektrą klausimų, kurie abiejų pusių įtraukti į dvišalių santykių dienotvarkę. Buvo metas, kai prieš kiekvieną tarybos posėdį Lietuvos užsienio reikalų ministras, atstovaujantis Lietuvą šitoj taryboj, pasitarimą arba posėdį pradėdavo burtažodžiu: primename, kad mūsų tauta reikalauja atlyginti žalą ir t. t. Rusai išklausydavo ir pereidavo prie kitų klausimų svarstymo“, – pasakoja politologas.

Dar 2000 metais tuometinės teisingumo viceministrės Rasos Budbergytės vadovaujama komisija suskaičiavo ir konservatorių vadovaujamai Vyriausybei pateikė, kad sovietų okupacijos žalos dydis siekia 20 milijardų dolerių. Tuomet tai buvo apie 80 milijardų litų, o praėjus 12 metų, dabartiniu kursu – 56 milijardai litų. Užsienio reikalų ministras šiandien nelinkęs kalbėti apie sumas.

„Turim nebekalbėti apie pinigus ir sumas. Pirmiausia turim kalbėt apie sąžinę. Ir kada Rusija ras jėgų pripažinti“, – sako užsienio reikalų ministras.

„Lygiai taip pat panašiai sumas įvairiausias mėto ir įvairus Rusijos radikalai: sako, jeigu jūs mums tokią, tai mes jums 200 milijardų priskaičiuojam už pastatytus dalykus Lietuvoj sovietmečiu, ir panašiai. Tai čia ne derybos, čia yra toks propagandinis apsižodžiavimas, kuris paprasčiausiai blogina dvišalius santykius, kurie yra svarbūs“, – mano buvęs Ministras Pirmininkas.

Net jeigu neminėtume sumos, profesoriaus R. Lopatos tvirtinimu, visos Vyriausybės privalo siekti okupacijos žalos atlyginimo, nes taip tauta įpareigojo dar 1992-ųjų referendume. Ir Lietuva tam turi galimybių.

„Kaip bebūtų kam nors keista ar skambiai pasakyta, rusams mes esam labai svarbūs dėl savo geopolitinės padėties. Tai šitą svarbą būtina išnaudoti. Klausimas – kaip? Patirtis rodo, kad panašaus pobūdžio veiksmais šito ruso intereso mes nemokam išnaudoti“, – sako R. Lopata.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder