Nusikalstantys vaikai dažnai patys būna prekybos žmonėmis aukos

Šalia tradicinių prekybos žmonėmis formų - tokių kaip prostitucija, organų donorystė ar priverstinis darbas - atsiranda ir naujų. Tai žmonių pardavimas elgetavimui ir kriminalinei veiklai. Tokios prekybos aukomis dažniausiai tampa vaikai. Ypač sudėtingoje situacijoje yra rizikos grupės nepilnamečiai - augantys asocialiose šeimose, neturintys tėvų ar gyvenantys globos namuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje penktadienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje "Naujos prekybos vaikais formos - tendencijos ir iššūkiai" buvo svarstoma, kokie veiksniai lemia, kad vaikas tampa prekybos žmonėmis auka, ir kada bei kaip galima tam užkirsti kelią.

Pagrindinė priežastis, anot konferencijoje dalyvavusių "Carito" organizacijos narių, vaiko teisių apsaugos specialistų bei teisėsaugos pareigūnų, kodėl vaikai tampa prekybos žmonėmis aukomis, yra prevencijos stoka.

Diskusijoje buvo aptariami du neseni Lietuvos atvejai: vos per jėgą į užsienį vogti neišvežto šešiolikmečio bei Panevėžio rajone nuskambėjusios istorijos, kai triskart vyresnis vyras ėmė globoti nepilnametę, kuri galiausiai tapo nėščia ir išvažiavo į Vokietiją.

Pirmuoju atveju nepilnametis nedidelio Lietuvos miestelio gyventojas, augęs asocialioje šeimoje, o vėliau ir vaikų globos centre, tik per plauką per prievartą neišvyko į užsienio valstybę. Jaunuolį išgelbėjo tik jo sprendimas pačiam kreiptis į policiją.

Kitame Lietuvos miestelyje gyvenanti paauglė, augusi alkoholio nevengusiųjų šeimoje ir pati pasiprašiusi į vaikų globos namus, iš jų išėjo, nes nusprendė gyventi su triskart už save vyresniu vyru. Netrukus nepilnametė tapo nėščia, o vyresnis jos draugas ją išvežė į Vokietiją vagiliauti ir gimdyti ten, nes "ten didesnės išmokos".

Anot "Carito" vykdomo projekto "Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms" koordinatorės Kristinos Mišinienės, dažnai net žinodami apie prekybą nepilnamečiais, suaugusieji vengia apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms, nes baiminasi dėl savo saugumo.

"Vaikų globos namų darbuotojai dažnai žino, kad jų auklėtiniai tampa prekybos žmonėmis aukomis. Tačiau paklausti, kodėl jie niekur nesikreipia, atsako, jog jie dar nori gyventi", - teigė K. Mišinienė.

Prekyba nepilnamečiais dažnai užsiima stambios vietinės grupuotės, vaikų nusikalstama veikla užsienyje joms tampa pajamų šaltiniu.

"Tie vaikai neša pelną", - sako organizacijos "Caritas" projekto koordinatorė.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra imamasi tinkamų veiksmų užkirsti kelią prekybai vaikais.

"Valdžios institucijos, kurios turi būti atsakingos už vaiko priežiūrą, dažnai nuo jo nusigręžią, o socialinių problemų turintis nepilnametis pats dažnai vengia kreiptis į atsakingas institucijas pagalbos", - sako K. Mišinienė.

Diskusijoje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška teigė, jog neįmanoma sekti kiekvieno probleminio vaiko ir bandyti užkirsti kelią tragedijai.

"Mes galime padėti tik tada, kai kas nors kreipiasi su pagalbos prašymu. Dažniausiai tokie vaikai nenori dalintis savo problemomis, o jį prižiūrėti turinčios institucijos - šeima ar globos namai - dažnai nemato ateinančios grėsmės", - sakė prokuroras.

Specialistai taip pat akcentavo kitą opią vietą: globos namai dažnai siekia net atsikratyti problemiško elgesio vaikais, niekas nenori su jais dirbti ir jiems padėti. O tokie iš vienos institucijos į kitą keliaujantys nepilnamečiai dažnai tampa lengvu grobiu prekiautojais žmonėmis. Jie tokius vaikus paverčia savo pajamų šaltiniais.