Nuo vėtros nukentėjusieji gyventojai piniginių išmokų negaus

 Finansų ministerija pabrėžia, kad nuo vėtros nukentėjusiems gyventojams parama bus skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes.

Kaip Eltai teigė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė, skiriant lėšas Vyriausybė atsižvelgia į tai, ar nukentėjęs gyvenamasis būstas gyventojui yra vienintelis, į gyventojų socialinę padėtį, padarytos žalos mastą.

"Vyriausybės rezervo lėšos yra ribotos, skiriamos visų metų eigoje įvykstančių stichinių nelaimių, gaisrų, kt. padariniams iš dalies kompensuoti. Prieš skiriant lėšas stichinės nelaimės padariniams pašalinti, pirmiausia turi būti nustatyti bendri nuostoliai konkrečioje vietovėje, tuomet įvertinta, kokią dalį nuostolių kompensuos draudimo bendrovės, o kokią - savivaldybės savo lėšomis bei kokią galima iš dalies kompensuoti Vyriausybės rezervo lėšomis", - aiškino G. Balčytytė.

Tuo tarpu vėtros nusiaubtose savivaldybėse padėtis ne vienoda - Varėnos rajono savivaldybėje jau skubama blogiausioje padėtyje atsidūrusiems gyventojams atsiųsti į pagalbą darbininkus, o Kauno rajone, šįmet jau nukentėjusiame nuo potvynių, kol kas nedrąsiai kalbama apie galimą paramą.

"Yra sudaryta speciali grupė specialistų. Kviečiamės organizacijų vadovus ir prašysime, kad jau pradėtų darbus, nepriklausomai nuo nieko turime padėti žmonėms, ypač tiems, kurie atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Po to galutinius dalykus skaičiuosime, nes pinigų nėra, o dirbti reikia, žmones gelbėti reikia", - Eltai sakė Varėnos rajono mero pavaduotojas Alvydas Valeiša.

Pasak mero pavaduotojo, rajone padėtis sudėtinga, žala padaryta daugiau negu šimtui pastatų, dauguma jų - gyvenamieji. Jau net nekalbama apie vėtros nuniokotus senos statybos ūkinius pastatus, kurių daugybė nukentėjo.

"Informaciją gaunam, konkrečiai dalinsime objektus, nes jau yra ir labdaros siūloma, ir medienos, net nuolaidos, gal po truputį po truputį pavyks ir mažesnėmis sąnaudomis viską padaryti. Stipriau finansiškai besijaučiantys žmonės jau pradėjo darbus, bet yra tokių nukentėjusiųjų, kurie yra socialiai remti, senyvo amžiaus, vieniši. Jiems reikia pagalbos nelaukiant", - sakė A. Valeiša.

Mero pavaduotojo teigimu, savivaldybės darbuotojai aplankė nukentėjusiuosius, užfiksavo, nufotografavo vėtros padarinius, dabar belieka viską "suguldyti į popierių".

"Kokia bus viso to piniginė išraiška - sunku pasakyti. Vieniems pakenkta keliasdešimčiai kvadratų ploto, kitiems visai stogas su konstrukcijomis nuneštas, tai užtruks. Šiandien tik ketvirta diena po viso to, tai rūpi atlaisvinti visas elektros linijas, pajungti šviesą, nes tūkstančiai žmonių jau ketvirta diena visiškai neturi elektros ir kažin ar per savaitę turės. Yra labai sudėtinga situacija, linijos išvartytos, sulaužytos atramos", - pasakojo A. Valeiša.

Mero padėjėjas sako, kad stengsis žmonėms padėti iš visų galimų šaltinių, bet guodėsi, kad savivaldybės biudžete padėtis ir taip yra įtempta.

"Neturime, biudžete minus 28 proc. Žmonės nemokamų atostogų eina mėnesiais", - sakė A. Valeiša.

Apie įtemptą biudžetą kalbėjo ir kitų savivaldybių atstovai. Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyr. specialistė Regina Cibulskienė nesiryžo žadėti žmonėms, kad bus atlyginta žala.

"Mes turim spręsti, nežinome, kiek tų žmonių. Vienas ateina, jam sako stiklą išdaužė, kitam išnešiojo daiktus iš kiemo, bet žadėti lėšų iš savivaldybės, kuri pati sunkiai renka biudžetą sumažintą (...) Savivaldybė negali garantuoti, kad nukentėjusysis gaus paramą. Vakar (antradienį - ELTA) Prezidentė lyg tai žadėjo, bet nebuvo pasakyta, ar bus skiriama parama tik tiems žmonėms, kurie visiškai neteko gyvenamo būsto, ar ir tiems, kuriems šiferio lapą vėjas nuplėšė", - sakė R. Cibulskienė.

Kauno rajono vyr. specialistė dėstė šiųmetes karčias patirtis, kuomet kompensuoti potvynio, kuris buvo kovą, žalai iki šiol pinigų negauta.

"Dėl potvynio mes kreipėmės į Finansų ministeriją, kadangi buvo paskelbta ekstremali situacija, kai užpylė namus. Bet mes iki pat šiandien iš Finansų ministerijos negavome nė lito, netgi atsakymo", - sakė R. Cibulskienė.

Finansų ministrės patarėja situaciją aiškino tuo, kad šių metų liepos pabaigoje buvo patvirtinta ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarka, pagal kurią savivaldybės turi pateikti prašomų lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus. Anksčiau lėšų poreikį įvardindavo savivaldybių sudarytos komisijos, tačiau pagrindžiančių dokumentų nebuvo teikiama.

"Tad savivaldybės prašymus turi pateikti pagal patvirtintą tvarką, o Vyriausybės rezervo lėšos potvynio padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti bus skiriamos pagal tuos pačius išvardintus prioritetus (kaip ir nukentėjus nuo vėtros - ELTA)", - teigė G. Balčytytė.

Kauno rajono savivaldybės atstovė sakė, kad miestas dar tvarkosi po škvalo - šalinami medžiai, tvarkoma aplinka. Norintieji gauti paramą turi apie žalą pranešti savivaldybei, rašyti prašymą. Žmogus turi įvertinti, kokį nuostolį jo nuosavybei padarė vėtra, ir pan.

Į didžiausią bėdą rajone patekusiai socialiai remtinai šeimai iš Karmėlavos jau paaukota 5000 litų. Šie žmonės dabar patys tvarkysis nuplėštą namo stogą.

Alytaus rajono savivaldybėje administracijos direktoriaus pareigas einanti Teisės skyriaus vedėja Ernija Peridnikaitė teigė, kad, preliminariais skaičiavimais, vėtra rajone padarė nuostolių už maždaug 700 tūkst. litų. Į šią sumą įskaičiuojami ne vien nuostoliai, padaryti dėl žalos būstams, bet ir privatiems miškams, parkams, saugomiems objektams, kapinėms.

"Skaičiuojama, kad Pivašiūnuose nukentėjo 130-140 sodybų pastatų, daugiausia jų stogai, Butrimonių seniūnijoje nukentėjo apie 100 sodybų. Šioje seniūnijoje buvo apgadinti ir penkių paukštynui priklausančių tvartų stogai. Čia žala bus nemaža. Daug kur nukentėjo privatūs miškai. Dar ne visur yra atkurtas elektros tiekimas. Pivašiūnų kapinėse apgadinta apie 140 paminklų, kapinių tvora, bažnyčios stogas, kryžius", - vardino E. Peridnikaitė.