Nuo "Barnevernet" kenčia ir braliūkai

Apie tai Baltijos šalių žurnalistus informavo Norvegijos Vaiko teisių, lygių galimybių ir integracijos ministrė Solveiga Horn (Solveig Horne). Ji sakė žinanti apie Baltijos šalyse sklindančią kritiką norvegiškai vaiko gerovės sistemai, ir šalies Vyriausybė į tai reaguoja labai rimtai. „Svarbu, kad visi vaikai Norvegijoje turėtų teisę į priežiūrą ir apsaugą, nepaisant tautybės ar gyventojo statuso“, - teigė S.Horn.

Ministrės teigimu, Norvegijoje labai svarbios vaiko teisės, o tai, kas vyksta šeimose, nėra privatus reikalas - svarbu, kad žmonės, auginantys vaikus, jais rūpintųsi, būtina matyti vaikus, kuriems reikia apsaugos.

Anot S.Horn, svarbiausias darbas su vaikais vyksta savivaldybėse, kuriose veikia „Barnevernet“ padaliniai. Ji neneigė, kad „Barnevernet“ taip pat gali daryti klaidų, kartais jų įsikišimas į šeimos gyvenimą būna pernelyg ankstyvas. „Barnevernet“ darbuotojai bus mokomi dirbti su atvykėliais. Tačiau ir tėvai galėtų daugiau mokytis, kaip būti gerais tėvais.

Gal VSD ištirtų, kodėl norvegai metė pinigus Lietuvoje veikiančiai interneto žiniasklaidai, jog plautų smegenis lietuviams - esą gerai, kad atimami vaikai. Kažkodėl VSD pripažįsta tik Rusijos informacinį karą.

„Barnevernet“ savivaldžiavimą jau kritikuoja ir patys norvegai. Birželį Norvegijos vyriausybei buvo įteiktas daugiau nei 100 problemą suvokiančių ir dėl to nerimaujančių įvairų sričių specialistų pasirašytas dokumentas, kuriame išsakyta nuomonė, kad būtina skubiai spręsti problemą.

Įvairiose šalyse kylant vis didesniam žmonių pasipiktinimui „Barnevernet“ veikla, birželio 11 d. Norvegijos parlamentas nutarė dar šiais metais ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją. Ratifikavus ją atsirastų daugiau galimybių spręsti tarptautinius ginčus, kai „Barnevernet“ dėl įtarimo vaikų nepriežiūra ar smurtu prieš vaikus atima juos iš tėvų, kurie nėra Norvegijos piliečiai.

Latvijos dienraštis „Diena“ rašo, kad per pastaruosius dvejus metus Norvegijos vietos valdžios institucijos iš latvių šeimų atėmė keturis vaikus. Į jų akiratį pateko dar 47 šeimos.

Advokatė iš Latvijos Ieva Zigurė Risė, besispecializuojanti socialinių problemų srityje ir dažnai atstovaujanti imigrantams vaikų atėmimo bylose, teigia, kad tokių bylų daugėja.

Dienraštyje pasakojama apie vieną latvių šeimą, prieš kurią, pradėjusią mėgautis sunkaus darbo vaisiais, buvo imtasi teisinių veiksmų ir norėta atimti tris 9-erių, 11-os ir 13-os metų vaikus.

„Teismas grindė savo veiksmus tvirtindamas, kad motina yra psichiškai nestabili - ji dažnai būna liūdna, jaudinasi ir verkia. Jauniausioji dukra mokykloje buvo nuolatos kamantinėjama, kol galiausiai atskleidė, kad jos tėvas geria alų. Institucijoms to užteko, kad nedelsiant ir be jokių klausimų bei tinkamo tyrimo vaikai būtų išvežti iš namų, nors tai, žinoma, yra žmogaus teisių pažeidimas. Vaikai buvo atiduoti trims skirtingiems globėjams. Tik netinkamas elgesys su vienu sūnumi globėjų namuose lėmė mums palankesnius rezultatus. Šiuo metu visi trys vaikai yra prižiūrimi latvių šeimos, kurią mes pažįstame“, - pasakojo advokatė.

Tėvai gali susitikti su savo vaikais kartą per mėnesį. Kitas teismo posėdis numatytas šių metų gruodį.

„Nemanau, kad tai yra priimtina, kai vaikas paimamas iš namų vien dėl to, kad pradėjo verkti keičiant sauskelnes, taip sukeldamas auklės įtarimą, kad yra seksualiai išnaudojamas. Šioje byloje motina atgavo savo ketverių metų sūnų praėjus keliems mėnesiams po tyrimo“, - sakė I.Zigurė Risė.

Advokatė prisiminė, kai vaikas iš šeimos buvo paimtas vien dėl to, kad tėvai vertė jį groti pianinu.

„Darau prielaidą, kad tokia praktika siekiama užgniaužti talentą. Norvegai nori, kad imigrantų palikuonys būtų darbininkai, o ne genijai“, - pridūrė latvė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“