- Pastebiu, kad pas mus kai kurie klausimai - šiuo atveju kalba apie tai, kaip sumažinti alkoholizmą, - sprendžiami centralizacijos būdu. Valdžia koncentruoja tam tikras galias kažkokiose institucijose. Visi prisimename tragiškus įvykius Kėdainiuose. Kuo tai baigėsi? Atėjo nauja valdžia ir pasakė: savivalda blogai dirba, savivalda neišspręs šitų problemų, o jeigu iš ministerijos bus daroma, tai viskas bus gerai. Tačiau valstiečių programoje buvo labai aiškiai parašyta: didinti savivaldos ir visuomenės įtraukimą į valstybės valdymą, daugelį klausimų deleguojant savivaldai ir nevyriausybiniam sektoriui. Realybėje, deja, viskas vyksta atvirkščiai.
Galiu pasakyti skaičių, kuris yra labai svarbus: JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir dar keliose valstybėse buvo atlikti tyrimai, koks nevyriausybinių organizacijų vaidmuo apskritai ekonomikoje ir sprendžiant opias problemas. Paaiškėjo, kad minėtose valstybėse nevyriausybinis sektorius sukuria 5 proc. BVP. Tai panašiai tiek pat, kaip statybų sektorius. O žinote, kiek Lietuvoje sukuria? 0,1 proc.
Aš gyvenu mažame miestelyje. Mes pirmieji kūrėme „Saugios kaimynystės“ bendruomenę ir pamatėme, kaip pasikeitė gyvenimas. Buvo tie „taškai“, dabar nėra nė vieno. Ar valdžia kiek nors prisidėjo prie bendruomenės kūrimo? Ne, viskas paremta žmonių entuziazmu. Bandėme dalyvauti programoje dėl europinės paramos. Žinokite, neįmanoma. Tad ir toliau dirbame savo laisvalaikiu, savo resursais.
Jeigu visuomenė nedalyvaus, nepriartins prie savęs šitų nelaimėlių, jokios naudos neduos ir draudimai, ribojimai. O dabar aš matau, kad valdžia nusišalino nuo šitos didelės grupės žmonių.
Darbdaviams trūksta žmogiškųjų resursų. Žinoma, jie gali įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių ir išspręsti jų trūkumo problemas. Bet ar tai tas kelias, kuriuo reikia eiti? Mes matome, kad dalį trūkumo galime kompensuoti iš tų žmonių, kurie dabar yra užriby. Tie žmonės gali grįžti į normalų gyvenimą - tam yra specialios programos. Bet jos turi remtis ne vien tik specialistais, bet ir bendruomenėmis. Jeigu valstybė skirs resursų bendruomenėms ir suformuos labai aiškias užduotis, pavyzdžiui, įtraukti tuos žmones į nevyriausybinio sektoriaus veiklą, aš manau, tai bus labai realus instrumentas sprendžiant su alkoholio vartojimu susijusius klausimus. Kol visuomenė nebus įtraukta, visas tas idėjas apie alkoholizmo sumažėjimą galime palaidoti.
Mano pagrindinė mintis - jeigu bus einama centralizuoto alkoholio vartojimo apribojimo keliu, mes rezultato nepasieksime. Rezultatą pasieksime, jeigu, kaip ir žadėjo valstiečiai, bus didinamas savivaldos - seniūnijų, seniūnų, seniūnaičių - dalyvavimas sprendžiant šias problemas. Ir, svarbiausia, būtina įtraukti visuomenę. Todėl Lietuvos darbdavių konfederacija yra pasiruošusi prisidėti tam tikrais resursais, kad ištrauktume tuos žmones iš alkoholio liūno. Tik per užimtumą, tik per tam tikrą platesnį laisvalaikio galimybių suteikimą mes juos galime ištraukti. O apribojimai... Na, apribosime kažkiek, bet norintieji gerti ras kitų kelių.
Rašyti komentarą