Norima sugriežtinti buvusių sodybų privačiame miške atstatymą

Kai kurie opozicijos parlamentarai teigia, jog reikėtų leisti žmonėms vėl gyventi ten, kur jie kažkada gyveno, kiti gi sako, jog V. Vingrienės siūlymas būtų logiškas, tačiau neaišku, kaip daryti tuomet, kai nėra išlikusių dokumentų, įrodančių sodybų buvimą. 

Aplinkos apsaugos komiteto narė V. Vingrienė Seime užregistravo Miškų įstatymo pataisą, numatančią, kad galima atkurti tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę dokumentai.

Pakeitimai, anot jos, apsaugos miškus nuo neteisėtos urbanizacijos, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir padidins galimybę žmonėms prieiti prie gražiausių gamtos vietų.

Dabar buvusias sodybas privačioje miško žemėje galima atstatyti, ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o, kaip numatyta įstatyme, „nustatant juridinį faktą“.

Pataisos autorė sako, kad dabar yra galimybė žemės paskirtį pasikeisti apgaule, pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai, pakviečiant palankiai liudijančių asmenų.

„Pats geriausias variantas yra išlikę archyviniai dokumentai, nes dabar juridinio fakto nustatymas reiškia, kad suteikiama galimybė kažkam atsivežti akmenis ar liudininkus ir atsikurti ant Žeimenos kranto. Aišku, miškų vidury niekas nesiveržia. Veržiasi į gražias pakrantes, pamiškes vaizdingus slėnius ir užkerta kelią visuomenei prieiti prie gamtos objektų, nes apsitveria,“ – aiškino V. Vingrienė.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas BNS tikino, kad nereikėtų griežtinti statybų miškuose tvarkos.

„Kodėl neleisti žmonėms vėl gyventi ten, kur kažkada kažkas gyveno“,– piktinosi jis. Pataisas Seimo narys vadina „žaliuoju radikalizmu“.

Konservatorius Paulius Saudargas įsitikinęs, kad „logikos sugriežtinimuose yra“, bet sakė nežinantis, kaip užtiktinti teises tų žmonių, kurių sodybos buvo, bet dėl įvairių priežasčių nėra išlikusių tai įrodančių dokumentų.  

„Panašu, kad piktnaudžiaujama buvo, ir jeigu tokia pataisa sumažins tokių atvejų, reikės ją palaikyti, bet, kita vertus, turime rasti formulę, kaip nenuskriausti nekaltus žmones, kurie nori atstatyti buvusias sodybas“, – BNS tvirtino P. Saudargas.

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jos ten iš tiesų buvo – yra išlikę archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas. Parlamentarai tada pakeitė tvarką, siekdami išspręsti piliečio Petro Vičino peticijoje iškeltą problemą – jis skundėsi negalįs atstatyti senelio sodybos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.