Nevaisingos šeimos nori būti išgirstos

Dėmesio centre

Lietuvos valdžiai vis ignoruojant nevaisingų šeimų problemas, apie būtinumą teisiškai reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą, bent iš dalies kompensuoti nevaisingų porų gydymą pasisako gydytojai ir mokslininkai.

"Tikimės, kad nevaisingos šeimos bus išgirstos. Juk turėti vaiką - natūralus kiekvieno noras", - sakė Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos pirmininkė Natalja Istomina uostamiestyje organizuotame seminare.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), pripažindama šią problemą aktualia, birželio mėnesį yra paskelbusi nevaisingų porų mėnesiu.

PSO duomenimis, su vaisingumo sutrikimais pasaulyje susiduria 8-10 proc. porų. T. y. nuo šios ligos kenčia 50-80 mln. žmonių. 10-25 proc. porų negali pastoti pakartotinai, jau susilaukę vaikelio.

Vienas iš problemos sprendimo būdų - dirbtinis apvaisinimas. Iki 2006 metų pasaulyje gyveno apie 3 mln. vaikų, gimusių iš mėgintuvėlio.

Įstatymais nereglamentuota

Lietuvoje iš viso yra 55 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet tokių porų padaugėja dviem tūkstančiais, - tokius duomenis pateikė seminaro organizatoriai.

Nepaisant to, valdžia jau daugiau nei 10 metų delsia patvirtinti dirbtinio apvaisinimo įstatymą, nors kitose šalyse jam kliūčių seniai nebėra.

Iš Europos Sąjungos šalių tik Lietuvoje ir Latvijoje valstybė nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų. Šios šeimos paliktos likimo valiai. Tiesa, Latvijoje nevaisingoms poroms suteikta galimybė iš bankų gauti beprocentes paskolas. Estijoje valstybė kompensuoja trečdalį išlaidų, susijusių su nevaisingumo gydymu ir dirbtiniu apvaisinimu.

Kadangi dirbtinis apvaisinimas pas mus atliekamas tik privačiose klinikose, viena apvaisinimo procedūra porai atsieina iki 20 000 litų. Be to, kai kurios apvaisinimo procedūros, kaip kiaušialąsčių donorystė, Marijos žemėje draudžiamos, todėl poros priverstos važiuoti į Latviją ar net Baltarusiją.

"Gimstamumas pas mus vienas mažiausių Europoje, o drausdami dirbtinį apvaisinimą vedame tautą į pražūtį", - sakė vienas iš seminaro organizatorių KU Slaugos katedros vedėjas dr. doc. Artūras Razbadauskas.

Tarp nevaisingumo priežasčių - rūkymas

Nevaisingumą gydanti akušerė ginekologė Odeta Drulytė tarp svarbiausių moterų nevaisingumo priežasčių minėjo mechanines, kaip kiaušintakių nepraeinamumas, infekcines ligas (chlamidiozę), endokrininės sistemos sutrikimus. 30-40 proc. nevaisingų moterų, kurios kreipiasi į ginekologus, nei chirurginis, nei medikamentinis gydymas nepadeda - reikia dirbtinio apvaisinimo.

Dermatovenerologas-seksologas Pragiedrulis Velička, be kitų vyrų spermatogenezę stabdančių priežasčių, minėjo rūkymą. Kai vyras meta rūkyti, situacija, sakė jis, pagerėja. Problema ir ta, kad vyrai labai nenoriai lankosi pas seksologus, nes jų bijo - moterims juos vos ne surakintus tenka atvesti, - juokavo.

Specialistų pastebėjimu, nevaisingumo problemos neišsprendžia įvaikinimas. Ne viena pora šia priemone yra nusivylusi, ji neišsprendė psichologinių problemų.

2005 metų sausio 1-ąją įsteigta Vaisingumo asociacija šiuo metu vienija per 150 žmonių.

"Siekiame, kad Lietuvoje nevaisingumas būtų pripažintas liga, kad bent iš dalies būtų kompensuojamos gydymo išlaidos", - asociacijos tikslus pristatė N. Istomina.

Genovaitė PRIVEDIENĖ