Neužtenka savų dykaduonių?

Dirba tik 5

Šiuo metu įvairias išmokas užsieniečiai gali gauti tik jei jiems suteikiamas pabėgėlio statusas. Praėjusiais metais tokį statusą gavo 134 Sirijos, 8 Azerbaidžano, 4 Afganistano piliečiai ir 14 asmenų be pilietybės. Laikina apsauga buvo suteikta iš viso 14 asmenų. Šiemet per 3 mėn. pabėgėlių būrį papildė 45 žmonės iš Sirijos, Turkijos, Irako, Azerbaidžano, Nigerijos ir Tadžikistano.

Iki rugsėjo turėtų atvykti dar apie 800 pabėgėlių pagal Lietuvai nustatytą kvotą. Iš beveik 280 iki šiol atsivežtų užsieniečių dauguma paspruko ieškoti sotesnio gyvenimo į Vakarus. Pabėgėlių centre gyvena 36, į savivaldybes perkelta 10, iš jų tik 5 asmenys dirba.

Po 3 mėn. integracijos Pabėgėlių centre atvykėliai perkeliami į savivaldybes, jiems pasiūlomas darbas, pusę metų mokama 204 eurai asmeniui, dviejų asmenų šeimai - 306 eurai, trijų - 408 eurai, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui - po 51 eurą. Po pusmečio integracinės išmokos mažinamos perpus, o po metų visai išsenka. Nuo tol atvykėlis arba dirba, arba gali drąsiai sėsti ant Lietuvos mokesčių mokėtojų sprando.

Įstatymų pataisų iniciatoriai suskaičiavo, kad neįgaliųjų lengvatomis naudotųsi apie 30 asmenų, išmokas vaikams papildomai gautų apie 111 asmenų, pašalpininkų gretas papildytų apie 150 atvykėlių. Šiandien skaičiuojama, kad jiems išlaikyti prireiks apie 174 tūkst. eurų per metus. Neaišku, kiek ši dykaduonių armija pagausės kitais metais, ypač jeigu bus sugriežtinta pabėgėlių priežiūra, kad šie, gavę prieglobstį vienoje šalyje, nesibastytų po visą Europą.

Žmonės sukils

Jau apie 20 metų su svetimšaliais kasdien susiduriantis Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis mano, kad priimdami sprendimus valdžios atstovai turėtų gerai pagalvoti, ar jie nesukels priešpriešos ir nenuteiks visuomenės prieš pabėgėlius.

Socialinių pašalpų gavėjų seniūnijoje pakankamai daug, bet, savivaldybei pradėjus griežčiau kontroliuoti jų skyrimą, jų gretos smarkiai praretėjo. Per 3 metus paramos gavėjų Jonavos rajone sumažėjo net 54 proc. - nuo 4410 asmenų 2013 metais iki 2053 praėjusias metais.

Jeigu vietos gyventojo pajamos bent euru viršija valstybės remiamas, pašalpa jam neskiriama. O kas bus, jeigu neigiamą atsakymą gaus siras, irakietis ar afganas? Skandalas per visą Europą?

„Nežinau, ar duotų jiems tų pašalpų, bet jeigu duos ir sudarys išskirtines sąlygas, tai tikrai manau, kad mūsų vietinius žmones tai labai papiktintų ir sukeltų didelę priešpriešą, - sakė G.Jasiulionis. - Mano, kaip seniūno ir kaip asmens, pozicija paprasta: jie atvažiavo pas mus į svečius, jeigu nori čia gyventi, turi taikytis su mūsų įstatymais, su mūsų tvarkomis ir su tradicijomis. Jeigu jie šitų dalykų nepripažįsta, viskuo skundžiasi, tai mes jų nelaikome, prašom, važiuokite, kur geriau...“

Skolos dar nesumokėtos

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio nuomone, Lietuva nėra pasirengusi iš savo biudžeto suteikti atvykėliams visas socialines garantijas ir pinigines išmokas, kaip ir saviems piliečiams, nes dar neatsiskaitė už ekonominės krizės laikotarpio praradimus.

„Valstybė skolinga ir pareigūnams, ir dirbusiems kenksmingomis sąlygomis, ir mirusių pensininkų, kurie nesulaukė apkarpytų pensijų kompensavimo, artimiesiems. Mūsų pensijos mažiausios ES, atlyginimai nuo Vakarų Europos šalių skiriasi 4-6 kartus, - vardija P.Urbšys. - Turime arti milijono savų pabėgėlių - galima sakyti, kad išvykusieji į anglijas, airijas, norvegijas nėra emigrantai, nes jie pabėgo iš mūsų valstybės ne savo noru, o buvo priversti, kad išgyventų, išmaitintų šeimas. Ir jeigu mes iš tikrųjų norime sustabdyti savo piliečių bėgimą nuo skurdo, socialinės atskirties, turime gerai pagalvoti, kuo pirmiausia esame įpareigoti rūpintis.“

Jo įsitikinimu, mūsų šalis negali taikyti imigrantams tokių pat principų, kaip turtingos valstybės, o ES šiuo atveju vykdo labai veidmainišką politiką: „Europiniai biurokratai nuolat baksnoja, kad Lietuva skurdina savo žmones, kita vertus, spaudžia priimti daugiau pabėgėlių ir leidžia direktyvas, kurios dar labiau didins tą skurdinimą, nes pabėgėlius reikalaujama viskuo aprūpinti ne iš ES integracijos lėšų, o iš visų mūsų skurdaus biudžeto. Gal ir galima būtų tokias ES direktyvas suprasti, jeigu Lietuvoje biudžetas būtų perteklinis, bet šiandien tai nepateisinama.“

Vyriausybės siūlomų įstatymų pataisų paketas turės būti svarstomas Seime ir įsigalios tik tuo atveju, jeigu sulauks parlamentarų pritarimo.

Audrius BUTKEVIČIUS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

- Migrantams siūlomos socialinės išmokos, šalpos, neįgalumo pensijos, vaiko pinigai - ar taip siunčiamas aiškus signalas, kad Lietuva atveria vartus „svečiams“ iš trečiųjų šalių, kad jie čia gyventų kaip kurorte, nedirbtų ir gimdytų vaikus?

- Manau, kad garantijos ir išmokos, kurias mes jiems duosime, vis tiek bus mažesnės negu Vakarų Europos šalių, ir tie migrantai trauks, kur sočiau gyventi. Vargu ar šiuo žingsniu mūsų valdžiukė išpirks sau indulgenciją iš ES.

- Manote, tai daroma siekiant išvengti sankcijų dėl to, kad pagal kvotą atsiųsti sirai ir irakiečiai paspruko iš Lietuvos, o dabar mes apipilsim pašalpomis, kad tik pasiliktų?

- Čia klausimas kur kas sudėtingesnis - ar Lietuvos politika orientuota į savo piliečių išsaugojimo galimybes, ar ji orientuota grynai į ES tam tikros ideologijos gynimą. Šiuo konkrečiu atveju aš matau, kad noru išsaugoti savo piliečius Lietuvoje net nekvepia. O gal mūsų politikai sutinka analogiškas išmokas užtikrinti ir lietuviams, kurie išvykę į užsienį, jeigu mūsų piliečiai sutiktų grįžti? Aš matau tik pataikavimą svetimai ideologijai, ir nieko daugiau.

- Ar Lietuva gali derėtis, jei sėdi ES vežime, o užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį imigrantams reikalauja ES direktyva?

- Mes mokame tik vykdyti, klusniai ir aklai. Nes valdžioje esančių asmenų gerovė labai priklauso nuo Lietuvos gaunamų ES išmokų ir paskolų. Juk mūsų valdininkija iš esmės gyvena iš tų pinigų, kuriuos Lietuva skolinasi visų mūsų sąskaita. Išlaikome armiją žmonių, kurie neva reikalingi tam, kad palaikytų tvarką Lietuvoje, o jie čia tik vykdo svetimus įsakymus. Čia ir atsakymas, ar kas gali derėtis. Jie baiminasi tik vieno - kad šitas geras gyvenimas, kai mūsų visų sąskaita jie gauna pakankamai didelius atlyginimus ir socialines garantijas, baigsis, jeigu jie netarnaus svetimai ideologijai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“