Neskundžiamos teismų nutartys šokiruoja piliečius

Lietuva - teisinė valstybė

Realizuodami kilnią teisinės valstybės nuostatą - saugoti nepilnamečių vaikų teisę turėti gyvenamąjį būstą, teismai kartais stulbina piliečius absurdiškomis ar net konstitucines teises pažeidžiančiomis nutartimis. Šios nutartys neskundžiamos. Advokatai tokiais atvejais tepataria kreiptis į teismą pakartotinai - gal dokumentai paklius pas kitą teisėją, kuris nuspręs kitaip. Bylos dėl leidimų parduoti butą žmonėms, turintiems nepilnamečių vaikų, nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui. Teisėjas nutartį priima vienas, per penkias dienas, remdamasis tik gautais dokumentais.

Parduoti neleido

Klaipėdiečio A. G. šeima iširo prieš trejus metus. Išsiskyrė su žmona taikiai, vieninteliam sūnui išlaikyti jis sumokėjo nemažą vienkartinę išmoką ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 400 litų. Teismo sprendime nutraukti santuoką pažymima: "turtinių reikalavimų vienas kitam nereiškia". Sūnus liko gyventi su motina, buvo įregistruotas ir gyvena su ja kitame bute. Neseniai vyriškis sumanė parduoti savo asmeninę nuosavybę - trijų kambarių butą, kurį buvo įgijęs treji metai iki santuokos ir kuriame po skyrybų gyveno vienas. Nekilnojamojo turto agentūroje jis sužinojo: ne jis, o teismas nuspręs, ar gali jis butą parduoti. Surinkęs reikalingus dokumentus, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą leidimui gauti. Iš dokumentų aiškiai matyti, kam priklauso turtas, kur gyvena vaikas, Vaikų teisių apsaugos tarnyba patvirtina, kad neturi duomenų, jog A. G. netinkamai vykdo tėvo pareigą. Atidavęs dokumentus į teismą buvo ramus. Bet neilgai. Teismo nutartis atmesti jo prašymą ir išsakyti motyvai atėmė jam žadą: "Vaiko motina neįtraukta suinteresuotu asmeniu, nėra vaiko motinos rašytinio sutikimo, nėra jos notariškai patvirtinto įgaliojimo, suteikiančio pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą. Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių, tačiau šis režimas lieka galioti vaikui iki pilnametystės."

Tarp absurdo ir logikos

"Nemiegojau visą naktį, - karščiavosi teismo nutarties šokiruotas pilietis. - Jaučiuosi įkaltintas savo bute. Ar ne absurdiška - buvusi sutuoktinė turi duoti sutikimą parduoti turtą, į kurį neturi jokių teisių! Kita vertus - jei nebegalėčiau susimokėti už trijų kambarių butą, norėčiau išeiti gyventi pas tėvus, - teismas neleistų... Kauptųsi skolos, butas būtų parduotas iš varžytynių - nereikėtų jau nei mano, nei žmonos sutikimo". Žmogui nesuvokiama ir tai, kad absurdiškų teismo sprendimų negalima apskųsti. Teisėjai, kokius neapgalvotus nutarimus bepriimtų, visada lieka teisūs. Įsitikinęs, kad teisėja, priimdama šį nutarimą, suklydo, A. G. nubėgo į teismą. Tačiau paaiškinimo nesulaukė - teisėja, pasakiusi, kad jos sprendimas teisingas, pasiūlė kreiptis į advokatą.

Teismo klaida

Advokatė Liucija Bagačiovienė, susipažinusi su dokumentais, kurie buvo pateikti teismui, patvirtino, kad klientas šiuo atveju teisus. Teisėja, stengdamasi nepakenkti buvusio sutuoktinio interesams, persistengė, neatkreipė dėmesio į faktą, kad butas įgytas iki santuokos, kad jame sūnus negyvena, kad tai ne šeimos, o asmeninė nuosavybė. Laisvai disponuoti savo asmenine nuosavybe yra kiekvieno mūsų konstitucinė teisė. Įdomu - antrąjį to paties piliečio pateiktą prašymą leisti parduoti butą, nepridėjus buvusios sutuoktinės sutikimo, kitas to paties teismo teisėjas patenkino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato šių metų birželio 20 dienos nutarime pažymėta: teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Tuo atveju, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti butą ar gyvenamąjį namą, kuris nėra šeimos gyvenamoji patalpa, teismas turi atsisakyti išduoti leidimą, kartu nurodydamas, kad toks turtas nelaikytinas šeimos turtu ir teismo leidimas jam parduoti nereikalingas.

Reikalauja nesąmonių

Advokatei taip pat ne kartą teko raminti klientus, kurie ašarodami atbėga pas ją gavę absurdišką teismo atsakymą. Štai moteris, su sūnumi gyvenanti vieno kambario bute, kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą prašydama leisti pasikeisti butais su motina - ši gyvenanti dviejų kambarių bute. Teisėjas nutartimi atmetė prašymą, nes moteris, kuri niekada nebuvo ištekėjusi, nepateikė... santuokos liudijimo. Galbūt suklaidino tai, kad jos pavardė - be galūnės. "Eikit dabar pas teisėją ir prašykit, kad surastų jums vyrą", - pajuokavo šioje situacijoje advokatė, tačiau vargšei moteriai buvo ne iki juokų. Tokių kurioziškų nutarimų, advokatės manymu, atsiranda todėl, kad prašymų leisti parduoti butą yra labai daug ir teismai nebežino, kieno interesus ginti. Supaprastinto proceso tvarka, pasak L. Bagačiovienės, yra rizikinga, nes teisėja gali neišsamiai įsigilinti į kiekvieną niuansą. O juk per dieną tenka išnagrinėti ne vieną tokį prašymą. Kad klaidų būtų mažiau, pareiškėjas nagrinėjant prašymą turėtų dalyvauti, tačiau tai nenumatyta Civilinio proceso kodekse. Šiuo metu, jei teismas apsiriko ir padarė klaidą, išeitis tik viena - kreiptis į jį su pakartotiniu prašymu, nurodyti, kad teisėja neįsigilino į bylą.

Pakišamos fiktyvios sutartys

Nekilnojamojo turto agentūros, įsigaliojus naujiems kodeksams, darbo trūkumu taip pat nesiskundžia. Ir jiems taip pat tenka atlaikyti klientų nepasitenkinimą teismų nutartimis. Juk patys teismai jų nekomentuoja. Agentūros "Viovita ir Ko" vadovė Kristina Vasiliauskaitė sakė, jog dauguma nepilnamečius vaikus auginančių jų klientų apie būtinybę kreiptis į teismą sužino būtent agentūroje. Jie turi surinkti daugybę įvairių dokumentų, padaryti tam tikrą kiekį kopijų, gaišta laiką eilėse, moka pinigus, o kai teisėjas, radęs kokį "kabliuką", ima ir atmeta prašymą, puola į paniką. Agentūros vadovės manymu, dažnai tą patį prašymą, nepapildytą jokiais kitas dokumentais, klientams tenka pateikti net keturis penkis kartus, kol atsiranda teisėjas, tą prašymą patenkinantis. Lengviau, vadovės pastebėjimu, patenkinami tie prašymai, kuriuose nurodyta gyvenamoji vieta, į kurią, pardavus turtą, persikeliama gyventi. Tačiau tokia avansinė sutartis apie būsimą gyvenamąją vietą gali būti ir fiktyvi.

Nepasitikima padoriais piliečiais

"Jei tik labai reikia, butą parduoda visi, taip pat asocialūs asmenys. O padorus žmogus, kad galėtų disponuoti savo turtu, turi įveikti daug kliūčių - įrodyti, kad jo šeima nėra asociali, kad buto plotą ne mažina, o didina. Nors kartais žmonės priversti ir mažinti gyvenamąjį plotą, kad galėtų išgyventi ar tikslingiau naudotis savo turtu", - pasakojo kasdien su šiomis žmonių problemomis susidurianti agentūros direktorė Dalia Balčiūnienė. Kai kurie teisėjai, sakė ji, pareikalauja pažymos apie gaunamą atlyginimą, nors butas perkamas per banką, kuris pats puikiai žino visą finansinę kliento padėtį. Direktorę šokiravo atvejis, kai teismas atmetė vienišos mamos prašymą leisti parduoti vieno kambario butą ir apsigyventi pas bedarbę vaiko močiutę - kartu būtų buvę lengviau pragyventi. Teismo motyvas: jei močiutė susiras darbą ir galės pati išlaikyti savo butą, anūkas atsidurs gatvėje.

Konsultuoja tik advokatai

Mažiau problemų iškyla klientams, kurie prieš paduodami prašymą teismui kreipiasi konsultacijos į advokatus. Tačiau ir šie ne visada gali padėti. Todėl, pasak advokatės L. Bagačiovienės, šiemet advokatai jaučiasi bejėgiai. "Mes nebesuprantame, kaip bedaryti, kad patenkintume kiekvieną teisėjo įnorį, - pasakojo ji. - Tai kopijos ne taip patvirtintos, tai ne toks skaičius tų kopijų ir pan. Naujasis Civilinio proceso kodeksas nustatė sudėtingus papildomus reikalavimus ieškiniams ir prašymams pateikti." Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojas stebina tai, kad paduodant prašymą teismui būtina nurodyti savo telefono numerį - jis būsiąs reikalingas tam atvejui, jei trūktų kokių dokumentų. Tačiau iš teismo skambučių niekada nesulaukiama. O kai ateinama ko paklausti - teisėja nepriima, o sekretorė dažnai į klausimus atsakyti negali. Klientas siunčiamas pas advokatą.

Nėra vieningos praktikos

Kad teismai ne visuomet teisingai aiškina Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų normas, reglamentuojančias teismo leidimų išdavimą bei nustatančias supaprastinto proceso tvarką, šių metų birželio 20 dieną nutarime pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas. To priežastimi Senatas laiko tai, kad nėra vieningos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos, nes teismo nutartys nėra skundžiamos. "Mes gaunam dokumentus, remdamiesi jais priimam nutartis - patenkinam prašymą arba ne. Šiuo požiūriu teismas nesusiduria su problemom, bet su jom susiduria piliečiai, kurių prašymai atmetami. Žinoma, teisėjas gali suklysti, nuo klaidų niekas neapdraustas", - pakomentavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja Vita Romanovaitė. Nuostata, kad teismas turi išduoti leidimą parduoti butą, priimta remiantis pasaulio praktika. "Įstatymai nėra tobuli, - pripažino V. Romanovaitė. - Ši tvarka galėtų būti supaprastinta, bet mes negalim nukrypti nuo to, ko reikalauja Aukščiausiojo Teismo Senatas. Suprantam, kad joks normalus tėvas nebus savo vaikui priešas, o kas norės pažeisti vaikų teises, ras būdų tai padaryti." Teismo pirmininkės pavaduotojos požiūriu, tai, kad šios nutartys neskundžiamos, yra didžiausia blogybė, nes tai sudaro sąlygas pažeidinėti piliečių teises. Teisėjai tikisi, kad ši nuostata bus pakeista.

Reikia šeimos teismo

Advokatės L. Bagačiovienės nuomone, įsigaliojusios šeimos teisės normos, kuriomis siekiama išsaugoti vaikui geras gyvenimo sąlygas, iš esmės yra teisinės valstybės požymis. Tačiau ši nauja tvarka pateisintų lūkesčius tik tuo atveju, "jei teisėjai turėtų laiko įsigilinti, advokatai daugiau kantrybės išklausyti ir surašyti normalesnius prašymus, o tėvai būtų sąžiningesni ir nemeluotų." Tada ir absurdiškų nutarčių, ir nepatenkintų piliečių būtų kur kas mažiau. Tam padėtų specializuoti šeimos teismai, kuriuose kiekvienas teisėjas gerai išmanytų šeimos teisę ir nedarytų klaidų. Gal, - viliasi advokatė, - kada nors ši mintis toptelės į galvą įstatymų kūrėjams.

Genovaitė PRIVEDIENĖ