Neregys masažuotojas Klaipėdoje negali rasti darbo

Šiandien - Baltosios lazdelės diena

Per pastarąjį dešimtmetį sunykus aklųjų įmonėms šalyje vis aštresnė tampa regos negalią turinčių asmenų įdarbinimo problema. Nors valstybės pareigūnai teigia, kad neįgaliesiems skiriamas vis didesnis dėmesys, reali situacija yra kiek kitokia. Regėjimo netekusiam 38 metų amžiaus klaipėdiečiui Romanui Butylkinui, įsigijusiam masažuotojo specialybę, įsidarbinti nepadeda net įvairios programos. Darbo biržos siunčiamo vyriškio kratosi net lengvatomis viliojami darbdaviai.

Darbo biržoje tyčiojosi

I grupės invalidas R. Butylkinas pernai birželį įgijo masažuotojo kvalifikaciją, užbaigęs Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą ir atlikęs praktiką Klaipėdos jūrininkų poliklinikoje. R. Butylkinas gali atlikti gydomąjį, klasikinį, netradicinį masažą, tačiau beveik pusantrų metų uostamiestyje negauna darbo. 2002-ųjų liepą R. Butylkinas užsiregistravo Klaipėdos darbo biržoje, tačiau per 15 mėnesių nesulaukė jokių konkrečių pasiūlymų dėl darbo. "Darbo biržoje iš manęs tyčiojasi, - skundėsi neregys. - Patys nevaldo informacijos, o mane vaiko. Nusiuntė dėl darbo į Girulių reabilitacijos centrą, tačiau ten išgirdau, jog ši įstaiga bankrutuoja ir naujų darbuotojų jiems nereikia. Darbo biržoje apie tai niekas nežinojo. Prieš mėnesį, rugsėjo 15 d., gavau pirmąją rekomendaciją dirbti viešuosius darbus. Pagal ją nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d. turėjau būti įdarbintas masažuotoju VšĮ Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre, Reabilitacijos skyriuje. Tačiau nuvykęs į šią įstaigą iš Reabilitacijos skyriaus vyr. vedėjo Vladimiro Rožnovo išgirdau, jog rekomendacija su juo nebuvo derinta. Medikas liepė ateiti kitą dieną. Kitą dieną iš jo lūpų teišgirdau keiksmažodžius. Mano rekomendacijoje buvo trumpai ir aiškiai parašyta "šiuo metu darbo nėra". Įtariamu, jog Darbo biržos direktorius, tikinęs jog pats tarėsi dėl mano darbo vietos, man melavo", - sakė R. Butylkinas.

Problemiškas būdas?

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis, vos išgirdęs Butylkino pavardę, atsiduso, jog šio asmens nepavyksta įdarbinti dėl jo problemiško charakterio. "R. Butylkinas mina Darbo biržos slenkstį vos ne kasdien, tačiau mes negalime priversti darbdavių jį įdarbinti, jei jie to nenori", - sakė tarnautojas. Paprašius įvardinti, kiek kartų ir kokiose įstaigose buvo atsisakyta R. Butylkino paslaugų, direktorius pasiūlė paskambinti kitą dieną jo pavaduotojui Virginijui Andriušiui. Pastarasis tarnautojas patikino, jog R. Butylkiną buvo bandyta įdarbinti Pirminės sveikatos priežiūros centre. "Įstaiga, nepriėmė R. Butylkino dėl to, jog pristabdė su Klaipėdos darbo birža suderintos viešųjų darbų programos vykdymą", - teigė V. Andriušis.

Darbdavių nevilioja lengvatos

Direktoriaus pavaduotojas sakė, jog dėl darbo vietos įsteigimo R. Butylkinui Klaipėdos darbo birža derėjosi dar su dviem įmonėmis - viešąja įstaiga ir privačia klinika. "Darbdaviai atsisakė pasiūlymo, motyvuodami, jog jų įstaigos nepritaikytos dirbti žmonėms su regos negalia", - sakė V. Andriušis. Pasak direktoriaus pavaduotojo, įstaigų nepritaikymas darbuotojams su negalia yra pagrindinė kliūtis įdarbinant tokius žmones. Darbdavių nesuvilioja net finansiškai naudingi Darbo biržos pasiūlymai. Pagal viešųjų darbų programą įdarbintajam asmeniui su negalia Darbo birža kompensuoja 50 proc. minimalaus užmokesčio. Pagal remiamų darbų programą įdarbintam asmeniui Darbo birža moka minimalų atlyginimą bei socialinio draudimo įmokas. Naują darbo vietą žmogui su negalia Darbo birža subsidijuoja pusantrų metų. Metus laiko ji įdarbintajam moka minimalią algą ir dar pusę metų - pusę minimalios algos. Klaipėdos darbo biržoje šiuo metu užregistruoti trys žmonės su regos negalia. Šiais metais buvo įsteigta viena darbo vieta tokią negalią turinčiam asmeniui. Du klaipėdiečiai laikinai dirbo pagal jau minėtą viešųjų darbų programą Pirminės sveikatos priežiūros centre.

Masažas - paklausi specialybė

Beveik 7 tūkstančius regėjimo negalią turinčių žmonių vienijančios Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) duomenimis, darbą šiuo metu turi tik šiek tiek daugiau nei 16 proc. (apie 1 100) neregių. Vos 500 asmenų dirba aklųjų įmonėse. Tuo tarpu prieš dešimtmetį Lietuvoje dirbo beveik pusė visų regėjimo negalią turinčių žmonių, 90 proc. iš jų - aklųjų įmonėse. Šiuo metu viena paklausiausių specialybių tarp regėjimo negalią turinąių žmonių - masažas. Šią specialybę jau turi įsigiję beveik 100 regos negalią turinčų žmonių.

Jurga PETRONYTĖ