Nepaaiškėjo, kiek lietuvių Lietuvoje

Statistikos departamentas, vakar paskelbęs išankstinius gyventojų surašymo rezultatus, nudžiugino - mūsų dar 3 milijonai. Apytiksliai. Labai apytiksliai. Mat nemaža dalis gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusių žmonių iš tiesų gyvena ir dirba užsienyje.

Kuris atsakymas teisingas?

Praėjusią savaitę imta skelbti, kad Lietuvoje tėra likę 2,9 ar net 2,7 mln. gyventojų. Ne vienas, išgirdęs tokią žinią, buvo šokiruotas, nes, Gyventojų registro duomenimis, šalyje turėtų gyventi per 3,2 mln. žmonių.

Vakar Statistikos departamentas pranešė, kad mūsų yra 3 mln. 54 tūkst.

“Ką mes šiandien paskelbėme, palyginti su einamąja statistika, mes nesuradome arba surašyme nedalyvavo apie 181 tūkst. gyventojų, t.y. lyg ir mes surašėme apie 94 proc. gyventojų”, - informavo Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.

Kaip galima būtų paaiškinti, kur pradingo 181 tūkst. žmonių? Pasak V.Lapėnienės, tai paaiškinti sunku. Esą jų bus ieškoma, kai bus pradėtas surašymo medžiagos apdorojimas, kai visos popierinės rinkmenos pateks į elektroninę erdvę. Jos bus lyginamos su egzistuojančiais administraciniais šaltiniais - “Sod-ra”, ligonių kasa, studentų, pensininkų registrais. Bus žiūrima, kur iki kovo 1 d. buvo gyventojai, kurie buvo išgyvenę Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių.

V.Lapėnienė mano, kad galėjo atsitikti taip, kad iš to 181 tūkst. gyventojų, tarkime, iki kovo 1 d. dalis prieš du ar daugiau mėnesių buvo išvykę ir dėl kažkokių priežasčių neturėjo galimybės dalyvauti surašyme. “Tuomet mes jau galėsime identifikuoti, ar jie tikrai jau nedeklaruoti vadinamieji emigrantai, ar čia yra tie nuolatiniai gyventojai, kurie turėjo būti surašomi”, - sakė V.Lapėnienė.

Dar tikrins rezultatus

Surašymo rezultatų tikslinimas vyks gana ilgai. Analizuoti galima duomenis tų, kurie užsirašė elektroninėje erdvėje. Tačiau tų, kurie buvo surašyti surašinėtojų, duomenis reikia įvesti į kompiuterių duomenų bazę, atlikti lyginamąją analizę. Apdorojimo procedūra tęsis iki metų galo, o tada prasidės lyginimas su administraciniais šaltiniais.

“Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas dar nesibaigia. Baigėsi pirmasis etapas - apklausa. Apklausos duomenimis, pirmajame etape elektroniniu būdu susirašė 1 mln. 39 tūkst., o 2 mln. 15 tūkst. surašė surašinėtojai, lankę gyventojus”, - sakė V.Lapėnienė ir priminė, kad surašinėtojų teritoriniai skyriai žmonių lauks iki gegužės 31 d.

Surašinėtojai laukia ir vėluojančiųjų

Kas privers gyventojus kreiptis į surašinėtojus, jeigu jie to nepadarė iki šiol? Pasak V.Lapėnienės, kai praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad gegužės 9-oji bus paskutinė diena, kada lankys apklausėjai, departamentas per dvi dienas sulaukė daugiau nei 8 tūkst. skambučių. Žmonės teiravosi, kur galima atvykti ir ar dar ne vėlu.

“Gal kai pasirodė, kad Lietuvoje tiktai tiek gyventojų, kai kas ir pagalvojo, kad jeigu aš esu, tai turiu apie save pateikti duomenis”,- svarstė departamento vadovė.

Praėjusią savaitę skelbtus duomenis, kad mūsų jau nebe 3 mln., Statistikos departamento atstovai vadina nesusipratimu, “surašymo eigos informacija”. Esą departamentas dažnai skelbdavo tarpinius rezultatus.

“O gegužės 9 dieną paskelbtas pranešimas spaudai, kad ta diena - paskutinė surašymo diena, ir visi suprato, kad jau viskas ir tikrai mūsų tiek yra”, - tvirtino V.Lapėnienė. Todėl buvo nuspręsta pateikti visą turimą informaciją.

Pasak direktorės, į 2 mln. 15 tūkst. gyventojų įtraukti būstai, į kuriuos surašinėtojai nebuvo įleisti. Tokių namų ūkių būta 14,3 tūkst., o skaičiuojama, kad vienas namų ūkis - vidutiniškai 2,4 gyventojo.

“Dar mes įvertinome informaciją, kur buvo surašyti vaikų globos namai, kalinimo įstaigos, nakvynės namai, “Caritas” organizacijos ir visi vadinamieji instituciniai namai. Jie jau yra įskaičiuoti į 3 milijonus 54 tūkstančių”, - patikslino V.Lapėnienė.

Skelbdamas paskutinę statistiką, departamentas neatsižvelgia, kiek per kovą, balandį ir gegužę mūsų tautiečių užsidirbti duonos išvažiavo į užsienį. Nors visą tą laiką surašymas tęsėsi, situacija vis viena fiksuojama kovo 1 dienos.

Iš vakar paskelbtų skaičių daryti kokių išvadų direktorė V.Lapėnienė nepatarė. Nes neaišku, kaip bus vertinamas tas “trūkstamas” 181 tūkst. žmonių.

Dar negalima žongliruoti skaičiais

“Sunku pasakyti, ar tai nedeklaruota migracija. Departamentas ir anksčiau vertindavo nedeklaruotą migraciją nuo 2001-ųjų iki 2009 metų, tai, mūsų vertinimais, sudarė 132 tūkst. gyventojų. Dabar mes turime 181 tūkst., bet man per drąsu įvardyti, ar tie visi žmonės yra išvykę ir to nedeklaravę”, - kalbėjo departamento vadovė.

V.Lapėnienė įspėja, kad, remiantis vakar paskelbtais skaičiais, skaičiuoti, kiek padidės vienam gyventojui valstybės skola arba tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis ar kiek procentų padaugėjo bedarbių, būtų netikslu.

Kiek 2011 metų kovo 1 dienos Lietuva turėjo gyventojų, galutiniai duomenys bus skelbiami 2013-ųjų birželį. Iki tol per įvairius skaičiavimus bus naudojamasi Gyventojų registro duomenimis ir Statistikos departamento metodika, nurodančia, kad Lietuvoje gyvena 3,2 mln. žmonių.

Per mažai gimdome

Premjeras Andrius Kubilius į pateiktą statistiką reagavo paprastai: esą kaltas mažėjantis gimstamumas, ir pirštu baksnojo į Airiją, kuri kentė nuo emigracijos prieš 40 metų, bet ją įveikė.

“Tie skaičiai gal ir per daug nenustebino. (...) Aišku, mums ypač svarbu, kad tie, kurie yra išvykę iš Lietuvos, išlaikytų ryšį ir sąsajas su Lietuva, matytų galimybes grįžti į Lietuvą”, - sakė premjeras primindamas, kad tam Vyriausybė net yra sukurpusi “Globalios Lietuvos” strategiją. Jis priminė, kad Lietuvoje per 10 metų 100 tūkst. gyventojų sumažėjo dėl neigiamo gyventojų prieaugio.

“Deja, tenka konstatuoti, kad esame ne tik išsivažinėjanti, bet ir tam tikra prasme - išmirštanti tauta”, - guodėsi A.Kubilius ir pasidžiaugė, kad bent latviai nyksta panašiais tempais.

Jis pateikė pavyzdį, jog Airija, iki 1980-ųjų kentusi nuo emigracijos, atsigavo, kai vyriausybė ėmėsi įgyvendinti “ekonomikos modernizacijos programą”, nes airiai ėmė grįžti į tėvynę.

Atsigauti nėra kaip

Tačiau ekonomikos profesorius Povilas Gylys tvirtino, kad būtų neprotinga apsimetinėti, jog tokie procesai - normalūs.

“Šie skaičiai - katastrofiški. Priežastys - žmonės neišgyvena materialiai, finansiškai, be to, lietuvių sieloje yra sudaužyta sąvoka - valstybė. Žmogus emigruoja su pykčiu ir savotišku kerštu. Tačiau bijau, kad šį skaičių ir toliau, kaip jau įprasta, ignoruosime”, - sakė P.Gylys.

Profesorius tvirtino, kad BVP atsigavimas iki ankstesnio lygio dėl emigracijos vargu ar bus tikėtinas, nors oficialūs BVP rodikliai vienam žmogui dėl neigiamos emigracijos ir išaugs taip pat, kaip dabar dirbtinai mažėja nedarbo lygis.

“Vyriausybė sakys - nedarbą mažina mūsų priemonės. Bet pasakykime aiškiai: žmonės pabėgo, ypač jauni, o pensininkai lieka čia. Tad santykis tarp jų ir dirbančių žmonių blogėja. Dėl laukiamų užsienio investicijų - daugeliu atveju vyksta ne naujų darbo vietų kūrimas, o žmonių perviliojimas iš vienos ekonomikos dalies į kitą, perimant pelningas infrastruktūros šakas: bankininkystę, naftą. Iškyla grėsmės mūsų nacionaliniam suverenitetui, kai ne mūsų žmonės, o investuotojai ima diktuoti savo valią, nes politinis elitas jų bijo. Be to, aktyvesniems ir kvalifikuotesniems vis sparčiau paliekant šalį, tarptautinis verslas tą mato, todėl jų noras investuoti tirpsta”, - paaiškino P.Gylys.

Tik dainas perkurti galima

Marijonas MIKUTAVIČIUS - muzikantas:

Pažiūrėjau internete - mūsų kol kas dar trys milijonai. Bet dėl išvykstančiųjų man neskaudu. Suprantu daugelį, kurie išvažiuoja, juos lengva pateisinti, nes jie gali išvažiuoti vien dėl to, kad turi tokią prigimtinę teisę. O mums visiems reikia pasukti galvas, ką daryti, kad jie neišvažiuotų. Mano galva, valdžia prie problemos prieina visiškai ne iš to galo: ji rūpinasi, kaip susigrąžinti jau išvykusius, bet negalvoja, ką pakeisti, kad dar likusieji gerai jaustųsi. O dainą visada gali perrašyti - kažkas kitas galės sudainuoti, kad mūsų - tik du milijonai. Ras kokį rimą. Kitas gal sudainuos, kad liko apskritai tik trys - jis, jo draugas ir jo kaimynas, kurie čia dar verti gyventi. Bet tai nepadės.