Nelegalų kelias eina per Lietuvą

- Ar toks posūkis įmanomas ir ar mūsų pasienio pareigūnai būtų pasirengę stabdyti nelegalų būrius? - „Vakaro žinios“ teiravosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Renato POŽĖLOS.

- Pirmiausia, mes kriminalinės žvalgybos būdu gautume informaciją apie tokius migrantų kelius, dabar žinių, kad tie keliai mus „kabintų“, neturime. O jeigu išties pasirinktų Lenkijos kryptį, iš jos uostų keltai plaukia tiesiai į Karlskroną Švedijoje - tai būtų tiesiausias kelias ir jie išvengtų papildomų kliūčių, tokių kaip valstybių sienos, nors ir vidinės.

Bet atsižvelgdami į galimas grėsmes mes rugpjūčio mėnesį surengėme kartu su lenkų pasieniečiais bendrą operaciją prieš nelegalią migraciją Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Pavyko sulaikyti ir nelegalių migrantų, ir jų gabentojų. Per Lietuvą driekiasi nelegalios migracijos keliai iš Baltarusijos, Latvijos, bet jais į Vakarus bando patekti kitas kontingentas - ne iš Šiaurės Afrikos, o iš buvusios Sovietų Sąjungos arba Vietnamo.

- Kodėl per pusmetį trigubai išaugo nelegalų iš Vietnamo skaičius?

- Istoriškai Vietnamas su Rusijos Federacija turėjo ir turi bendrus ekonominius santykius, yra supaprastintas vietnamiečių atvykimas į Rusiją, jie ten uždarbiauja ir siunčia pinigus į Vietnamą. Bet Rusijoje prasidėjus ekonominiam sunkmečiui ir rublio krizei, ji tampa nebepatraukli ir jie dairosi darbo kitur. Be to, ir pati Rusija griežtina savo migracijos politiką. O kai atsiranda paklausa, atsiranda ir asmenys, kurie verčiasi nelegaliu žmonių gabenimo verslu. Paprastai tai yra organizuotų nusikaltėlių grupuotės, kurios bando „pramušti“ žmonių judėjimo į Vakarus kanalus.

Dalies vietnamiečių tikslu tampa Lenkija - Varšuvoje jau yra susikūrusi nemaža jų diaspora. Lietuva kol kas tokio patrauklumo neturi, bet, vertinant procesus kaimyninėje šalyje, reikia neatmesti galimybės, kad ir Lietuva gali tapti patrauklia šalimi. O Vietname yra 90 mln. gyventojų...

- Per pusmetį sulaikyti 158 vietnamiečiai. Ar jie visi turi būti išsiųsti atgal ir už kokias lėšas?

- Ne visi. Mes aiškinamės, per kur jie pasiekė Lietuvą, ir bandome derėtis su ta šalimi, kad juos pasiimtų ir vykdytų išsiuntimo procedūrą. Lygiai taip ir lenkų pasieniečiai, sulaikę savo teritorijoje vietnamiečius, patekusius iš Lietuvos, grąžina mums. Jeigu nepakanka įrodymų, kokiu keliu pakliuvo migrantai, jie siunčiami į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje ir mes patys bandome inicijuoti išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą. O daroma tai valstybės biudžeto lėšomis, kurios skirtos mūsų tarnybai.

- Argi Lietuva savo lėšomis privalo spręsti ES išorinės sienos problemas?

- Iš ES fondų lėšų mes diegiame pasienyje modernias apsaugos sistemas. Jos fiksuoja visus, kas tik kerta valstybės sieną, - net ir kiškius pamatome. Užfiksavus pažeidimą, atitinkamai reaguojama. Bet dabartinių įvykių kontekste atsiranda idėjų, kad galbūt tikslinga ieškoti pinigų mūsų biudžete ir sienos apsaugos modernizavimui paspartinti, nes dabar tik trečdalis sienos apsaugota moderniomis technologijomis, o diegiant jas tokiais tempais, kaip diegiama už europines lėšas, tai gali užtrukti ilgus metus. Šiais metais turėjome modernizuoti dar vieną ruožą, bet dėl įvairių priežasčių neįvyko konkursai ir teko modernizavimui numatytas lėšas - apie 6 mln. eurų - grąžinti Briuseliui.

- Per pusmetį sulaikyta daugiau kaip 30 nelegalų vedlių. Ar bausmės iki 6-10 metų nelaisvės jų neatgraso, o gal teismai per daug gailestingi?

- Bausmės gana griežtos, bet jos neatgraso, nes šis nusikalstamas verslas labai pelningas, o norinčiųjų patekti į turtingas Europos šalis skaičius auga geo-metrine progresija.

Antras dalykas - šį verslą daugiausia organizuoja užsienio piliečiai, pavyzdžiui, vietnamiečius gabena įvairių tautybių Rusijos piliečiai, dalyvauja ir Latvijos piliečiai. Tie organizatoriai fiziškai nebūna mūsų valstybės teritorijoje, ir į mūsų teisėsaugos tinklą pakliūva ne stambiausios žuvys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“