Nelegalai iš Gruzijos Lietuvą mato ne kaip draugišką šalį, o kaip trampliną į Vakarus

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastaruoju metu vis daugiau aptinka nelegaliai mūsų valstybės sieną kertančių Gruzijos piliečių. Naujienų agentūrai ELTA pasiteiravus, kaip nelegalai gali būti pagaunami kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, jeigu Šengeno šalyse asmenys keliauja visiškai laisvai, nėra stabdomi jokiose muitinėse, VSAT viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas užsiminė, kad tam tikrų kontrolės priemonių net tarp ES valstybių vis dėlto yra. "Jei tu nematai pasieniečių, nereiškia, kad jų ten nėra", - sakė R. Pukinskas.

Pasak Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo Viktoro Ostrovnojaus, nuo 2009 m. prieglobstis buvo suteiktas vos vienam Gruzijos piliečiui. Pernai prieglobsčio prašė 293 gruzinai. 232 išgirdo "ne", o 61 prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Iš viso šalyje šiemet per 7 mėnesius sulaikyti 106 gruzinai. Per tokį patį laikotarpį pernai jų buvo perpus mažiau, o per visus 2012 m. tokių asmenų skaičius siekė net 299. Tai - rekordinis skaičius.

Pasak R. Pukinsko, nelegaliai sieną kertantys gruzinai tai dažniausiai daro mažomis grupelėmis, be vedlių. Visų jų veiksmai ir su savimi turimi daiktai yra kone identiški.

"Jie eina pasiruošę: turi žemėlapius, mobiliuosius telefonus. Galima daryti prielaidą, kad jie yra gavę informacijos iš prieš tai šalyje sulaikytų tautiečių ar giminių.

Pastaruoju metu nėra taip, kad gruzinai eina su vaikais, kaip tai anksčiau darydavo čečėnai. Gruzinai dažniausiai eina su kuprinėmis, turi žemėlapį, turi mobilųjį telefoną ir drabužių pamainą, kurią persirengia, nes dažnai besislepiant krūmuose ar gulint kur nors žolėje ar purve, drabužiai išsipurvina", - kalbėjo jis. Gruzinai labiausiai yra įpratę neteisėtai kirsti Lietuvos - Baltarusijos sieną.

Gruzijos piliečiai Lietuvą pasirenka kaip tranzitinę šalį, iš kurios vėliau atsiveria keliai į Vakarų Europą. Net ir tie, kuriuos pasieniečiai sulaiko, pasak R. Pukinsko, vis dar turi galimybių tęsti savo kelionę į kitas valstybes.

"Nelegalių migrantų, kuriuos sulaiko VSAT pareigūnai, dažniausias tikslas yra kuo labiau vilkinti laiką, per kurį jie turėtų galimybę sprukti toliau. (...) Dažnas sienos pažeidėjas Lietuvoje pasiprašo laikino teritorinio prieglobsčio. Tuomet keičiasi jų statusas - jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje ir, kol vyksta svarstymo dėl prieglobsčio procedūra, jie turi teisę 24 valandoms palikti centrą. Didžioji dalis po tų 24 valandų negrįžta ir dažnai jau būna pabėgę iš Lietuvos", - sakė R. Pukinskas.

Tiesa, ne visi tie, kurie būna pristatyti į URC, nelegaliai kerta sieną. Dalis jų jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir būna atsitiktinai aptinkami. Kiti atvyksta legaliai ir į URC būna pristatomi tada, kai baigiasi jų vizos galiojimo laikas. Tačiau vis tiek dauguma yra linkę iš centro pasišalinti.

"2012 m. į URC buvo pristatyta 680 nelegalų, gruzinų buvo 395. Išėjo ir negrįžo iš viso 397 asmenys, iš jų - 260 gruzinų", - praėjusių metų duomenis pateikė R. Pukinskas.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo Viktoro Ostrovnojaus teigimu, gruzinų, prašančių prieglobsčio Lietuvoje, ypač padaugėjo nuo 2009 m. Jo teigimu, pagrindinė migrantų srauto priežastis buvo Gruzijos-Rusijos karas, kuris paskatino šalies gyventojus palikti savo tėvynę.

Tačiau tai tik oficiali priežastis, kurią pateikia prieglobsčio prašytojai. Tikrosios priežastys dažnai lieka nežinomos.

"Remiantis mūsų analize, absoliuti dauguma iš tikrųjų išvyko iš Gruzijos dėl kitų priežasčių, o ne dėl tų, kuriomis grindžiami prašymai. Pavyzdžiui, dėl ekonominių", - nurodė jis.

R. Pukinskas taip pat kalbėjo, kad motyvai yra skirtingi ir nebūtinai prašymuose nurodomos tikrosios prieglobsčio siekimo priežastys.

"Dažniausiai prieglobsčio prašoma dėl tam tikrų socialinių ar ekonominių reiškinių tose šalyse", - teigė jis.

Pasak VSAT pareigūno, migruoti yra linkę asmenys, kurie sunkiai įsilieja į šalies visuomenę.

"Tarkime, šių metų pradžioje Gruzijoje paskelbta kalinių amnestija. Dalis išėjusių iš laisvės atėmimo įstaigų gali ir neįsilieti į visuomenę. Jei taip įvyks, visiškai tikėtina, kad tokie žmonės rinksis kelią į Vakarų Europą ieškoti geresnio gyvenimo. Sulaikytasis nelegalas gali teigti, kad jam tėvynėje yra blogai, tačiau gali būti ir taip, kad užsienyje jis bandys pragyventi iš to "amato", dėl kurio savo šalyje pateko už grotų", - spėliojo R. Pukinskas.

V. Ostrovnojaus žiniomis, nuo 2009 m. prieglobstis buvo suteiktas vos vienam Gruzijos piliečiui. 2012 m. prieglobsčio prašė 293 gruzinai. 232 išgirdo "ne", o 61 prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas.

"Jie pasišalino iš Lietuvos Migracijos departamentui net nespėjus priimti sprendimų dėl jų prašymų", - teigė Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas.

Pasak jo, negavę prieglobsčio Gruzijos piliečiai imasi įprastų triukų. Jie apskundžia departamento sprendimą teismui, o kol procedūra kartojasi, taip pat pasišalina iš Lietuvos teritorijos.

"Dauguma tokių "neigiamų" Migracijos departamento sprendimų apskundžiama teismui, o kol vyksta apeliacinės procedūros, dalis prašytojų taip pat pasišalina iš Lietuvos", - sakė jis.

Tie, kuriems buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, turi būti išsiunčiami arba grąžinami į Gruziją. Anot R. Pukinsko, Lietuvos tarnybos yra suinteresuotos tai padaryti kuo greičiau, kadangi vieno nelegalaus migranto išlaikymas kainuoja gana nemažai, o dar reikia sumokėti už lėktuvo bilietus. Ir ši atsakomybė užkraunama ant šalies, kurioje jis yra sulaikomas, pečių.

"Vieno nelegalo išlaikymas kainuoja 60 litų per dieną. Pridėkime lėktuvo bilietus: bilietas nuo Rygos iki Tbilisio kainuoja apie 1200 litų, skrydis Vilnius-Varšuva-Tbilisis - keliais šimtais litų brangiau ", - skaičiavo jis.

Pasak jo, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai įvairių Kaukazo regiono valstybių gyventojai naudodavosi Lietuva kaip tramplinu patekti į Vakarų Europą dėl gana lengvai gaunamų lietuviškų vizų. Tiesa, šiuo atveju Gruzijos piliečių būdavo nedaug.

"Atvažiuoja į Lietuvą ir yra pagaunamas Autobusų stotyje besirengiantis važiuoti į Varšuvą ar Paryžių. Tu gali keliauti, bet turi tai deklaruoti. Kai yra pildomi dokumentai vizai, būtina nurodyti galutinį savo kelionės tikslą. Tarkime, jei nurodai Lietuvą, bet nori aplankyti ir kitas Šengeno valstybes, turi taip ir pateikti - važiuoju į Lietuvą, bet norėsiu aplankyti Prancūziją, Vokietiją ir t.t. turistiniais tikslais", - kalbėjo R. Pukinskas.

Tačiau kaukaziečiams dažnai būna neparanku oficialiai nurodyti, jog vyksta į Vakarų Europą, kadangi tokiu atveju jie daug labiau rizikuoja išvis negauti vizos.

"Tokiu atveju informacija keliauja ir prancūzams, ir vokiečiams. O užsieniečiams tai nėra paranku. Jeigu jie norėtų nurodyti Prancūziją kaip galutinę kelionės valstybę, prancūzai sugriežtintų reikalavimus ir sakytų: "tu mums negali pagrįsti, todėl mes tau neduodam vizos". Dar reikia įrodyti, kad tu važiuoji turistiniais tikslais. Turi turėti tam tikrą pinigų sumą, turi rezervuotis viešbučius", - sakė R. Pukinskas.

Eltai pasiteiravus, kaip jie gali būti pagaunami kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, jeigu Šengeno šalyse asmenys keliauja visiškai laisvai, nėra stabdomi jokiose muitinėse, R. Pukinskas užsiminė, kad tam tikrų kontrolės priemonių net tarp ES valstybių vis dėlto yra.

"O kaip mes juos pagaunam Autobusų stotyje? Lietuvių pasieniečiai pasirinktinai tikrina vykstančiuosius prie sienos su Lenkija, vokiečiai taip pat pabudi, prancūzai irgi. Jei tu nematai pasieniečių, nereiškia, kad jų ten nėra.

Pareigūnas turi teisę sustabdyti ir patikrinti bet ką ir bet kur. Pavyzdžiui, sustabdomas autobusas - pasieniečiai praeina tarp eilių, pasižiūri veidus. Iš 50 keleivių daugelio pasus galima tik peržiūrėti, o, pavyzdžiui, penkių keleivių, jei kyla įtarimų, patikrinti duomenų bazėse. Pareigūno teisė tai daryti galioja visoje ES. Visi sako, kad nematėm, nieko nebuvo, jokių pareigūnų. Vadinasi, jums pasisekė, jei nematėt", - R. Pukinskas patvirtino, jog kontrolė pagal rizikos veiksnius vis dar taikoma.

Jei nelegaliai atvykęs užsienietis yra sulaikomas dėl to kitoje ES valstybėje, o kaip galutinį kelionės tašką buvo nurodęs Lietuvą, jis yra siunčiamas į mūsų šalį. Panaši situacija yra ir su prieglobsčio prašytojais - dažnai asmenys, prašę prieglobsčio Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentui dar nepriėmus sprendimo iš Lietuvos pasišalina - kartoja tą patį kitur.

"Atvažiavo gruzinas, pasiprašė prieglobsčio, yra surinkti jo duomenys ir jis pabėgo. Jam pavyko kirsti sieną, o jį pagavo Vokietijoje. O jis jau ten sako: aš noriu prieglobsčio. O vokiečiai pasižiūri duomenų bazėje, atsako: tu gi jau Lietuvoje prašei. Ir jis siunčiamas atgal pas mus", - sakė R. Pukinskas.

Tokią tvarką numato teisės aktai - "Dublino II" reglamentas, kuris nustato valstybę, atsakingą už trečiosios šalies piliečio paduoto prieglobsčio prašymo teikimą.

Migracijos departamento pateiktais statistiniais duomenimis, daugiausiai Lietuvos prašyta prisiimti atsakomybę už Gruzijos piliečių prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (350 prašymų, arba 62 proc. visų pateiktų prašymų).

Daugiausiai prašymų prisiimti atsakomybę už jų valstybėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pateikė Vokietija (126), antroje vietoje - Švedija (89). Trečioje vietoje pagal pateiktų prašymų skaičių (67) yra Šveicarija. Daugiausia prieglobsčio prašytojų (32) į Lietuvą perdavė Vokietija.