LRT laidai "Dėmesio centre" antradienio vakarą E. Masiulis aiškino, kad iš koncerno "MG Baltic" viceprezidento ėmė 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje. Paskolos esą nepatvirtino notariškai dėl skubėjimo ir teigė, jog tai buvo "didžioji klaida, nubloškusi tiek Raimondą, tiek ir mane į gyvenimo nežinią".
"Įprasta taktika"
"Toks paprastas klausimas, kodėl mes nenuėjome pas notarą? Atsakymo paprasto nėra. Vienas kitu pasitikėjome. Beprotiška gyvenimo skuba. Nebuvau tikras, ar investicinį projektą pavyks realizuoti, tokiu atveju pasiskolinti pinigai būtų grąžinti. Kitu atveju buvo aišku, kad įsigijus turtą būtume tinkamai įforminę", - socialiniame tinkle paskelbtame kreipimęsi teigia E. Masiulis.
LRT laidai "Dėmesio centre" antradienio vakarą jis aiškino, jog gegužės 10-ąją iš R. Kurlianskio paimtus pinigus pats sudėjo į dėžutę, kuriame buvo ir alkoholio butelis. Jis tvirtino, jog automobilyje pasirašė paskolos raštelį ir gautus pinigus ketino investuoti jau po dviejų dienų.
2014-ųjų rugsėjo 18 d. E. Masiulis dalyvavo balsuojant dėl prezidentės parengtų Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisų, numatančių, jog nuo 2015 m. pradžios skolinantis grynaisiais daugiau nei 3 000 EUR privaloma tokį sandorį forminti pas notarą. Už tokias pataisas balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 30 parlamentarų. Tarp balsavusiųjų prieš buvo ir E. Masiulis, ir jo partijos kolegos Vitalijus Gailius, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Dalia Kuodytė, Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius, Dalia Teišerskytė.
"Jis puikiai žino įstatymus, nes pats juos priima. Masiulis privalėjo pranešti Mokesčių inspekcijai apie priimtus grynuosius. Pakanka paimti tris tūkstančius eurų ir jau turi informuoti", - portalui 15min.lt akcentavo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė Danguolė Pranckėnienė.
Paskola arba jos grąžinimas yra dažniausia gynyba korupciniuose nusikaltimuose, sako tyrimą dėl politinės korupcijos atliekančios Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Saulius Urbanavičius.
Meluoja apie deklaracijas?
E. Masiulis tvirtino paskutinį kartą deklaravęs 2014-aisiais už paskolą įsigytą naują nekilnojamąjį turtą Nidoje. Tačiau viešai skelbiamose politiko deklaracijose tokie sandoriai neatsispindi.
"2014 metų lapkričio mėnesį, pasiimdami paskolą iš "Danske" banko, dvi šeimos įsigijome būstą Nidoje ir 2015 m. keturių bendraturčių vardu - mes po vieną ketvirtį dalies esame bendraturčiai - šie visi dalykai yra deklaruoti 2015 metų deklaracijoje", - LRT laidoje "Dėmesio centre" antradienį nurodė E. Masiulis.
Politikai privalo teikti interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) bei turto deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Paskutinė VTEK pateikiama E. Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija pateikta 2014-aisiais. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. eurų (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko "Nordea", po pusmečio šeima sudarė 26 tūkst. eurų (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį automobiliui įsigyti.
VMI pateikti paskutiniai politiko šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. eurų - lygiai tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą - 182 tūkst. eurų. Tačiau turimos paskolos nuo 2013-ųjų tik sumažėjo.
Ką veiks?
"Kokia dabar gali būti kalba apie mano buvimą toliau politikoje, kada aš esu šitokioj situacijoj. Akivaizdu, kad šiandien aš apie tai net ir negalvoju, aš tikrai manau, kad šita byla neturi teisinės perspektyvos ir pavyks apsiginti ir įrodyti savo tiesą, bet šalia teisinių dalykų yra moraliniai dalykai, ir šiandieną, kai esu taip sugriovęs savo daugelį metų, dvidešimt metų, siektą politinį kelią, aš dabar tikrai negalvoju apie tai, kas bus toliau ateityje", - naujienų portalo delfi.lt vaizdo konferencijoje vakar sakė E. Masiulis, klausiamas, ar mato galimybę grįžti į politiką.
Klausiamas apie ateities planus buvęs politikas sakė planuojantis pradėti savo verslą, nors esąs atviras ir darbo pasiūlymams privačiame sektoriuje: "Galvoju apie tam tikrą privačią veiklą, turiu konkrečių planų, privačioj veikloj, norėčiau pats pabandyti savo atsakomybe ir savo jėgom kurti gyvenimą, bandysiu vykdyti galbūt tam tikrą verslą".
"Daug kam bus sunku patikėti"
Ramūnas VILPIŠAUSKAS, politologas
Kol kas atrodo, kad tokia gynyba nesustiprins rinkėjų pasitikėjimo partija. Silpniausia kaltinančios pusės argumentacijos vieta kol kas atrodo įvardinami Masiulio motyvai, jei jie grindžiami tik jau paviešintais trim klausimais. Kita vertus, silpniausia gynybos vieta yra paaiškinimas apie skubą, kuri lėmė grynųjų pinigų paėmimą. Daug kam bus sunku patikėti, kad tiek laiko politikoje aktyviai dirbęs žmogus, kuriam buvo prognozuojama premjero pozicija, galėtų taip elgtis tik dėl lengvabūdiškumo ir skubėjimo. Esminis klausimas artėjant rinkimams - kiek esamų ar potencialių Liberalų sąjūdžio rinkėjų patikės tokia gynybos versija, kad tai - tik asmeninė Masiulio bėda, niekaip nesusijusi su partija ar daug rimtesniais reikalais nei neapgalvotas elgesys.
"Siekia sukurti precedentą"
Rytas STASELIS, apžvalgininkas
Situacija laidoje priminė maždaug 20 metų senumo istoriją, kada premjeras iš griūvančio banko spėjo pasiimti savo indėlį ir po to savo santykį su politika apibūdino "politine moraline klaida". Žinoma - be atsakomybės.
Gerai pakrėtus Seimo narius, kandidatus į Seimo narius, nekalbant apie savivaldybių kontingentą, tokių personažų, apsikabinėjusių iš fizinių asmenų gautomis paskolomis, kurios nebūtinai deklaruotos, rastume dešimtis. Nelaimei, legalaus "pakratymo" pagal dabar galiojančius įstatymus žiniasklaida legaliai vykdyti negali. Tai yra raudonoji politikų nusistatyta linija, vadinama Asmens duomenų apsaugos institutu.
Ponas Masiulis sąmoningai ar nesąmoningai siekia sukurti ne politinį, o teisinį precedentą, kuris ilgiems amžiams įteisintų praktiką, kad, būdamas politikoje, gali apsikarstyti fizinių ar juridinių asmenų formaliomis ar neformaliomis paskolomis ir toliau aktyviai priiminėti įstatymus, o visus baksnojančius pirštu apie korupcijos prevenciją, gali raminti buitinėmis/stebuklinėmis pasakomis apie artimų giminaičių pastangomis organizuotą smulkųjį verslą. Tą daro Gražulis, tą daro Bradauskas, tą darė Uspaskich etc...
Rašyti komentarą