Neįtikėtina: savivaldybės išpildė prognozes ir susirinko savo biudžetus

Neįtikėtina: savivaldybės išpildė prognozes ir susirinko savo biudžetus

Finansų ministerija paskelbė naujausius skaičius, kaip savivaldybėms pernai į savus biudžetus sekėsi rinkti pajamas. Tikriausiai pirmą kartą šalies istorijoje net 58 iš 60 savivaldybių planą viršijo ir tik dvi surinko kiek mažiau, nei prognozuota.

Iš viso visos 60 savivaldybių šiemet į savus biudžetus planavo surinkti beveik 1,152 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos surinko net beveik 1,235 mlrd. eurų. Visų savivaldybių paėmus bendrai pajamų surinkimo planas įvykdytas 107 proc.

100 proc. ribos nepasiekė tik Visaginas (98,8 proc.) ir Skuodo rajonas (97,7 proc.). Pirmoji savivaldybė gavo apie 100 tūkst. eurų mažiau, nei tikėjosi, antroji - apie 150 tūkst. eurų mažiau. O geriausiai sekėsi Birštonui, planą įvykdžiusiam 126,7 proc., Palangai (123,1 proc.), Vilniaus rajonui (119,8 proc.), Kauno rajonui (117,6 proc.) ir Panevėžio miestui (116,4 proc.). Iš pastarųjų savivaldybių bene labiausiai džiaugtis gali Panevėžys, mat pinigine išraiška jis gavo 10 mln. eurų daugiau, nei tikėjosi, ir Kauno rajonas, netikėtai papildomai praturtėjęs apie 5 mln. eurų.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, paklaustas, kokia buvo jo vadovaujamos savivaldybės sėkmės priežastis, jų įvardijo net keletą.

„Visų pirma tai nulėmė kompleksinis požiūris į rajono plėtrą. Verslui vykdėme itin palankią mokestinę politiką. Pavyzdžiui, tos įmonės, kurių 50 proc. darbuotojų sudaro rajono gyventojai, trejiems metams atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčio, pas mus verslo liudijimai yra vieni pigiausių Lietuvoje. O tai nulėmė, kad smarkiai padidėjo įmonių skaičius. Be to, mūsų savivaldybė investavo į gyvenimo sąlygų gerinimą: tiesėme kelius, dviračių takus, investavome į sveikatos apsaugą, švietimą, steigėme papildomas ikimokyklines, priešmokyklines grupes ir t.t. O žmonės eina gyventi ten, kur geros sąlygos, ir iš ten neemigruoja bei nesikelia į kitus rajonus. O papildomai gautus 10 mln. eurų ketiname vėl investuoti į gyvenimo sąlygų gerinimą. Pavyzdžiui, steigsime naujas 26 ikimokyklinio ugdymo grupes“, - teigė V.Makūnas.

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas džiaugėsi, kad neplanuoti 10 mln. eurų miestui yra milžiniški pinigai.

„Kol kas dar nesuplanavome, kaip juos panaudosime. Nutarsime, kai svarstysime šių metų savivaldybės biudžetą. Tikrai bus kur panaudoti, nes ir sportas, ir kultūra „dūsta“, praėjusioje kadencijoje tiems reikalams mažokai skirta. Ir investicinių projektų turime. O kodėl tiek viršytas metinis planas? Manau, kad praėjusių metų biudžetas buvo ne tai kad pernelyg pesimistiškai, kiek per mažai optimistiškai suplanuotas“, - sakė R.M.Račkauskas.

Nesėkmingiausiai biudžetą rinkusio Skuodo rajono meras Petras Pušinskas dėl to apkaltino Finansų ministeriją ir lenkų kompaniją „Orlen Lietuva“.

„Finansų ministerija rajonui suplanavo pernelyg optimistines pajamas. Jei būtume vadovavęsi savų specialistų skaičiavimais, planą būtume įvykdę. Tačiau prieš porą metų vienas žmogus rajone pardavė savo verslą ir sumokėjo apie 5 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) gyventojų pajamų mokesčio. O Finansų ministerija tokią vienkartinę „sėkmę“ įtraukė į statistiką, kuria vadovaujasi. Be to, „Orlen Lietuva“ mūsų neįspėjusi susimažino turto vertę ir už einantį į Būtingę naftotiekį moka mažiau turto mokesčio. Todėl plano neįvykdėme. To pasekmė - kai kuriose savivaldybės įstaigose metų pabaigoje žmonėms buvo sumokėtos ne visos algos“, - sakė P.Pušinskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder