Į viešumą pradėjusios lįsti beveik dvejus metus tirtos politinės korupcijos bylos naujos detalės rodo, kad Dalios Grybauskaitės favoritu laikytas E.Masiulis galėjo būti ir jos savotiškas ryšininkas su „MG Baltic“ vadovais.
Šalies vadovė viešumoje vengė į politinės korupcijos skandalą įsivėlusių turtingų ir įtakingų verslininkų draugijos, pliekė vadinamuosius oligarchus, bet slapčia ir pati galėjo siekti išpešti iš jų naudos.
Tokių įtarimų E.Masiulis pasėjo bylos, kuri šią savaitę perduota teismui, tyrėjams papasakojęs apie vieną susitikimą su D.Grybauskaite.
Į oficialią darbotvarkę neįtraukto susitikimo metu prezidentė esą prašė didžiulę žiniasklaidos grupę valdančio koncerno „MG Baltic“ palaikymo, kurio siekę kiti šalies politikai buvo priversti aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnybai ir teisintis viešai.
Įžvelgė neapčiuopiamų kyšių
Šią savaitę prokurorai koncernui pareiškė kaltinimus dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Panašių kaltinimų sulaukė ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Verslininkas kaltinamas, kad siekdamas koncernui naudingų sprendimų galėjo papirkti ne tik E.Masiulį, bet ir dar du tuomečius parlamentarus – liberalą Šarūną Gustainį ir „darbietį“ Vytautą Gapšį.
Buvę politikai iš „MG Baltic“ kyšius esą gavo ne tik grynaisiais pinigais, bet ir užmaskuotos paramos forma.
R.Kurlianskis, be kita ko, kaltinamas davęs kyšį E.Masiuliui nematerialia, neturinčia ekonominės vertės rinkoje forma.
Prokurorų teigimu, verslininkas organizavo E.Masiuliui palankius siužetus koncernui priklausančių televizijų laidose – tokiu būdu esą buvo didinamas Liberalų sąjūdžio ir jo lyderio autoritetas.
Nematerialiu kyšiu laikomos ir R.Kurlianskio pastangos atkalbėti televizijos eterio troškusį europarlamentarą Antaną Guogą nuo planų Liberalų sąjūdyje įkurti atskirą frakciją.
Tokie prokurorų kaltinimai gali sukelti tik šypseną, tačiau tik ne E.Masiuliui.
Paramos prašė per tarpininką?
Gali būti, kad išgirdęs apie šiuos įtarimus E.Masiulis bylą tiriantiems pareigūnams papasakojo ir apie savo susitikimą su D.Grybauskaite, kuri taip pat siekė koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos palankumo.
Buvęs liberalų vedlys atskleidė, kad 2015 metų gruodžio pradžioje prezidentė pasidalijo ją užgriuvusiais rūpesčiais – esą aštrėjant jos santykiams su tuomete Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybe ir valdančiąja Seimo dauguma ji nesulaukianti dalies žiniasklaidos palaikymo.
Kalbėdamas apie šį susitikimą E.Masiulis tyrėjams nurodė, jog D.Grybauskaitė jam tuo metu skundėsi, kad žiniasklaida jos konfliktą su Vyriausybe nušviečia neobjektyviai.
Buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko teigimu, šalies vadovė paprašė, kad susitikęs su „MG Baltic“ vadovais jis perduotų jos pageidavimą, kad koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse Prezidentūros pozicija turėtų didesnį informacinį palaikymą.
Duodamas šiuos parodymus E.Masiulis negalėjo paaiškinti, iš kur prezidentei buvo žinoma, kad jis palaiko ryšius su „MG Baltic“ atstovais, tačiau D.Grybauskaitės prašymą dar tą pačią dieną perdavė R.Kurlianskiui ir kitam koncerno viceprezidentui Romanui Raulynaičiui.
Bylos duomenimis, tuomet su verslininkais prie Seimo rūmų E.Masiulis buvo susitikęs aptarti paminklo Jonui Basanavičiui reikalų.
„Jie pasakė, kad prezidentės prašymą perduos. Kam – neminėjo“, – prokurorams papasakojo buvęs liberalų vedlys.
Stumdėsi dėl S.Skvernelio
Tiesa, per apklausą, kuri vyko praėjus beveik metams po pokalbio su prezidente, E.Masiulis neprisiminė, kokių nesutarimų buvo tarp šalies vadovės ir tuometės valdančiosios daugumos.
Gali būti, kad D.Grybauskaitė pasigedo palaikymo, kai ėmė kritikuoti į konfliktą su buvusia Seimo pirmininke Loreta Graužiniene įsivėlusį tuometį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį.
Populiarumu su šalies vadove pradėjusį konkuruoti ministrą, kurio tada stojo ginti ne tik premjeras A.Butkevičius, prezidentė apkaltino demonstruojant žemą politinį lygį.
Paminti savo išdidumą ir per tarpininką kreiptis į jos aštriai kritikuojamus oligarchus prezidentę galėjo paskatinti ir tuomet pradėti brandinti valdančiųjų užmojai sudaryti vadinamąją slaptųjų pažymų komisiją.
Kaip žinoma, Seimas praėjusios kadencijos pabaigoje buvo užsimojęs aiškintis, kas, kaip ir kodėl manipuliuoja į viešąją erdvę patenkančiomis slaptomis pažymomis.
Komisijos iniciatoriai tada aiškino, jog tokiu tyrimu yra siekiama nustatyti tiesą.
Tuo metu opozicija tai vertino kaip kerštą prezidentei.
Pati D.Grybauskaitė tokius valdančiųjų planus tada pavadino spaudimu teisėsaugai ir bandymu ją užčiaupti.
Slaptos pažymos – tik gandai
Siūlymų sudaryti komisiją atsirado po to, kai Seimui atmetus dvi prezidentės pasiūlytas kandidatūras į generalinius prokurorus D.Grybauskaitė prakalbo apie neskaidrias politikų užmačias.
Į Prezidentūrą pasikvietusi Seimo vadovybę tuomet D.Grybauskaitė pareiškė turinti operatyvinės informacijos, jog kai kurie politikai parlamento nepatvirtintai kandidatei į generalinius prokurorus Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei siūlė išsipirkti šį postą.
Šalies vadovė tuomet politikams leido suprasti, kad jei Seimas toliau muistysis ir nepatvirtins trečio jos teikiamo kandidato, politikus kompromituojančią informaciją ji gali paviešinti.
Bet vėliau paaiškėjo, kad prezidentė parlamentarams, tarp kurių buvo atsidūręs ir tuometis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, įtarimų pažėrė remdamasi ne iš specialiųjų tarnybų gauta informacija, o paprasčiausiais gandais.
Prezidentūra tada prisipažino, kad vadovavosi telefonu ir elektroniniu paštu iš anoninimių ir neanoniminių šaltinių gauta informacija.
Perdavė ponios linkėjimus
Užtat kur kas sklandžiau Seime vyko balsavimas dėl trečiojo kandidato į generalinius prokurorus.
Kai D.Grybauskaitė juo pasirinko „MG Baltic“ viceprezidento R.Raulynaičio buvusį kurso draugą Evaldą Pašilį, pečius surėmė ne tik prezidentė, kiti politikai, bet ir koncernas.
Politinės korupcijos byloje yra užfiksuotas 2015 metų gruodžio 16-ąją vykęs koncerno ir liberalų vadovybės pokalbis, kuriame, be kita ko, aptartos šiam kandidatui galinčios iškilti kliūtys.
Viena tokių kliūčių – „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos laidos vedėjas Tomas Dapkus.
„Jai (prezidentei. – Red.) suvaikščiojo, kad jūsų kišeninis Dapkus vėl kvestionuoja trečiąjį, tai ji linkėjimus perduoda.
Va, kadangi paklausėt, tai perdaviau, nes Dapkus, matyt, jau kažkur ten, žinai, pradėjo neršti“, – prezidentės priekaištus R.Kurlianskiui per šį susitikimą perdavė E.Masiulis.
Verslininkų kalba apie D.Grybauskaitę ir E.Pašilį pakrypo kitaip, kai R.Kurlianskis per vakarienę E.Masiulio pasiteiravo, ar „ponia (prezidentė. – Red.) yra linkusi į santykius su koncernu“.
Slapta įrašytame pokalbyje, kurio fragmentus turi ir „Lietuvos rytas“, R.Kurlianskis teisinosi, kad įvyko „misunderstandingas“ (išvertus iš anglų k. – nesusipratimas. – Red.), – esą žurnalistas kalba ne apie E.Pašilį, jis neva buvo iškapstęs informaciją, kad gali būti kitas kandidatas.
Kalėdinė vakarienė
Šis slapta įrašytas R.Kurlianskio ir E.Masiulio pokalbis apie prezidentę bei jos teiktą kandidatą į generalinius prokurorus vyko per vakarienę prabangiame sostinės restorane „Meat Steak House“.
Vakarienėje taip pat dalyvavo koncerno prezidentas Darius Mockus, R.Raulynaitis ir vienas tuomečių liberalų lyderių, o dabar kaltinamasis šioje byloje Gintaras Steponavičius.
Kalėdine vadintoje vakarienėje verslininkai tikėjosi išvysti ir Vilniaus merą liberalą Remigijų Šimašių, tačiau jis neatvyko.
Politinės korupcijos bylą tiriantys pareigūnai įtaria, kad būtent per šį tris valandas trukusį pasisėdėjimą R.Kurlianskis ir E.Masiulis kalbėjosi apie galimą finansinę paramą Liberalų sąjūdžiui. Apie ją vyrai esą tarėsi išėję į lauką parūkyti.
Tiesa, E.Masiulis tyrėjams pateikė kitokią versiją.
Jis aiškino, kad atskirai nuo kitų išėjęs pasikalbėti su R.Kurlianskiu užsiminė apie asmeninę paskolą investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
Prokuroras negalėjo rizikuoti
Nežinia, kuria versija patikės teismas, bet „Lietuvos ryto“ šaltiniai teigia, kad po šios vakarienės metu E.Masiulio perduotų prezidentės linkėjimų R.Kurlianskis esą pats ėmė rūpintis, kad E.Pašilis būtų sklandžiai patvirtintas Seime, ir užtikrino kandidatui reikiamą paramą.
Galbūt vėliau į politinės korupcijos skandalą įklimpę „MG Baltic“ vadovai tikėjosi, kad E.Pašilis padės išspręsti ir R.Kurlianskio problemas.
Bet generalinis prokuroras nebegalėjo rizikuoti – STT jau buvo užfiksavusi koncerno rūpestį, kad jis gautų šį postą.
Į teismą – tik užuominos
Beje, per įtariamųjų bei liudytojų apklausas nagrinėtas verslininkų ir politikų užstalės pokalbis apie prezidentę suerzinusį nesusipratimą, taip pat jos perduotus linkėjimus verslininkams kaltinamajame akte, kuris šią savaitę įteiktas bylos kaltinamiesiems, perteiktas itin šykščiai.
Su D.Grybauskaite susijęs epizodas 450 puslapių kaltinamajame akte labiau panašus į oficialų pranešimą žiniasklaidai: „R.Kurlianskiui ir E.Masiuliui sugrįžus buvo aptarti būsimi rinkimai į Seimą ir galimi Liberalų sąjūdžio kandidatai atskirose rinkimų apygardose.
E.Masiulis perdavė D.Mockui, kad prezidentė nepatenkinta, kad koncerno valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro paskyrimo procedūrą, buvo apkalbama prezidentė ir jos vykdoma politika stambaus verslo atžvilgiu.“
Norai ėmė pildytis
Iš šių kelių sakinių gali atrodyti, kad vakarieniaudami verslininkai prezidentę labiau peikė, nei gyrė, tačiau netrukus ėmė pildytis ir kiti D.Grybauskaitės norai, išsakyti verslininkams per buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį.
Vienas pavyzdžių – šalies vadovės inicijuotą akciją „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ jau 2016 metais pradėjo palaikyti ir koncerno „MG Baltic“ valdoma LNK televizija.
Anksčiau šią prezidentės akciją transliuodavo tik LRT ir TV3 televizijos.
„Lietuvos rytui“ pasiteiravus LNK nepaaiškino, kodėl nusprendė prisidėti prie akcijos: „Ši akcija yra Prezidentūros, todėl visais su tuo susijusiais klausimais siūlome kreiptis į Prezidentūros spaudos tarnybą.“
Pageidavimų buvo ir daugiau
E.Masiulis „Lietuvos rytui“ šią savaitę patvirtino, kad vienoje apklausų tyrėjams papasakojo apie savo susitikimą su D.Grybauskaite ir išgirstą jos prašymą „MG Baltic“ vadovams.
„Iš prezidentės išgirdau norą, kad ji būtų teigiamiau ir pozityviau nušviečiama koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse. Toks noras buvo išreikštas“, – tvirtino teismo laukiantis politikas.
Pasak E.Masiulio, tai nebuvo vienkartinis pageidavimas: „Panašių norų ir pageidavimų įvairia forma iš prezidentės esu sulaukęs ir daugiau.“
Kokių dar šalies vadovės pageidavimų ar užduočių yra sulaukęs, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas neatskleidė, bet neigė aklai vykdęs visus D.Grybauskaitės norus.
„Nebūtinai aš buvau tas berniukas, kuris iš karto nubėgdavo ir įvykdydavo prezidentės prašymus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Masiulis, kuris tikino tada nesijautęs ir esantis šalies vadovės favoritas.
Iki korupcijos skandalo, kilusio 2016 metų pavasarį, be penkių minučių premjeru jau vadintas E.Masiulis teigė nesijaučiantis ir buvęs tarpininku tarp prezidentės ir „MG Baltic“: „Jeigu ir buvo išsakomi kokie nors D.Grybauskaitės pageidavimai ar kažkas panašaus, tai ne vien dėl šio koncerno arba šios verslo grupės – temos buvo labai įvairios.
Aišku, jei yra išreiškiamas koks nors šalies vadovo pageidavimas, suprantama, kad iš pagarbos stengiesi tą pageidavimą perduoti.“
Į bylą įsegta ne viskas?
Tiesa, E.Masiulį stebina, kad teismui perduotoje byloje neliko duomenų, kurie jam atrodė svarbūs: „Mano įsivaizdavimu, teisėsaugos pareigūnai pritrūko drąsos, o galbūt ir profesinės garbės išsamiai įvertinti turimus faktus ir aplinkybes.
Kartais kyla pagrįstų klausimų, kodėl į bylą yra įtraukta visiškai nereikšmingų epizodų, kuriuos net sunku paaiškinti.
Tai rodo, kad ši byla nebuvo iki galo sąžiningai ir objektyviai tiriama.“
Įžvelgė norą vilkinti procesą
Prezidentės atstovai, „Lietuvos ryto“ paklausti apie daugiau kaip prieš dvejus metus vykusį E.Masiulio ir D.Grybauskaitės pokalbį, atsakė, kad prezidentė periodiškai susitinka su į Seimą išrinktų politinių partijų vadovais.
„2015 metų gruodį susitikimas su Liberalų sąjūdžio pirmininku ir frakcijos seniūnu vyko jo paties prašymu.
Kalbėta apie Lietuvos politinę situaciją ir artėjančius rinkimus. Kitokio pobūdžio pokalbio turinio nebuvo ir būti negalėjo.
Įvairių gandų kūrimas ir skleidimas – tai bandymas daryti įtaką ir vilkinti politinės korupcijos bylą“, – tokį komentarą „Lietuvos rytui“ pateikė Prezidentūra.
Prioritetinė byla
Politinės korupcijos byla ketvirtadienį perduota Vilniaus apygardos teismui. Jis šiai bylai suteikė prioritetinės bylos statusą, nes jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešąjį interesą.
Šią bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų – U.Trumpulio, J.Kolyčienės ir S.Lemežio – kolegija. Jai vadovaus S.Lemežis.
Byloje pareikšti kaltinimai trims juridiniams asmenims: Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, koncernas „MG Baltic“ – šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Kaltinimai pareikšti ir penkiems fiziniams asmenims. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu, Seimo narys liberalas G.Steponavičius – piktnaudžiavimu, buvęs Seimo narys ir liberalas Š.Gustainis – kyšininkavimu, buvęs Darbo partijos ir Seimo narys V.Gapšys – kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis – papirkimu ir prekyba poveikiu.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atliktame ikiteisminiame tyrime, kuris truko 17 mėnesių, buvo apklausta per 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keli buvę ministrai, Europos Parlamento nariai.
Buvo atlikta daugiau kaip 200 apklausų ir daugiau kaip 30 kratų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą