Neigiama visuomenės nuomonė jos išrinktiesiems - ne kliūtis elgtis priešingai.

Du mėnesius trukusiame "Vakarų ekspreso" skaitytojų referendume dėl paminklo, skirto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 80-mečiui, statybos Danės skverelyje savo nuomonę telefonu, elektroniniu paštu bei dienraščio interneto svetainėje pareiškė per penkis tūkstančius klaipėdiečių ir kitų miestų gyventojų.
Dauguma jų - 3871 - deklaravo, jog tokiam paminklui, pačių skaitytojų vadintam "stalininiu monstru", "drambliu stiklo parduotuvės vitrinoje", "kartuvėmis" ir pan., čia ne vieta. 1172 žmonės šiai idėjai pritarė.
Tačiau nepaisant neigiamos visuomenės nuomonės, paminklas "Arka" Danės skverelyje bus. Tai "Vakarų ekspresui" patvirtino jo statybos iniciatorius Valentinas Greičiūnas.

Spjauna į visuomenės nuomonę

Suprantama, kad šiuo referendumu paminklo statybos nesustabdysime, ir galime tik atspindėti visuomenės poziciją.
O tuomet nebereikia jokių komentarų - akivaizdu, kad į ją tiesiog nusispjaunama, nes balsavimo rezultatai - vienokie, o paminklo statytojų veiksmai - visiškai priešingi.
Įsivaizduokite, jei referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą žmonės balsuotų prieš, o Lietuva vis tiek ten stotų, arba atvirkščiai - dauguma norėtų patekti į Europą, o politikai parodytų špygą.
Beje, čia galime atrasti ir dar vieną paralelę. Prisiminkite, kai per LNK televiziją buvo rodoma laida "Frontas", kurioje 5,5 tūkstančio žmonių (prieš 2 tūkst.) išreiškė nuomonę, jog geriau nei dabar buvo gyventi sovietinėje santvarkoje.
Tuomet tokius televizijos surengto balsavimo rezultatus komentavę "Vakarų ekspreso" kalbinti politikai ramiai aiškino - kas tie penki tūkstančiai, atseit šio nepasitenkinimo nė rimtai vertinti negalima.
Anot parlamentarų, tokios visuomenėje vyraujančios nuotaikos, esą yra tik protesto išraiška ir kokios nors neigiamos įtakos referendumui dėl stojimo į kitą sąjungą - Europos - neturės.
Tačiau ilgai žaidę ieškodami to referendumo formos, politikai jo sąlygas kažkodėl vis dėlto nusprendė pašvelninti...

Atliko formalumus?

Kita vertus, iš dalies sutinkame su kai kurių skaitytojų priekaištais, jog diskusiją dėl paminklo "Arka" reikėjo pradėti dar prieš pradedant statyti - dabar esą ji jau neturi prasmės.
Tačiau argi šios diskusijos negalėjo inicijuoti patys paminklo statytojai?
Jų šalininkai aiškina, esą viešai buvo skelbiami paminklo idėjų svarstymai ir pan. Bet norime paklausti - ar jie buvo skelbiami tik tam, kad formaliai būtų paskelbta, ar kad iš tiesų būtų sužinota visuomenės nuomonė?
Negi nebuvo galima surengti tų viešų svarstymų taip, kad apie juos sužinotų ir savo nuomonę galėtų pareikšti bent tiek žmonių, kiek balsavo "Vakarų ekspreso" surengtame skaitytojų referendume?
Ir čia jau nekalbame apie tai, ar žmonės už, ar prieš paminklą, ar kokį nors kitą objektą bei reiškinį. Nes taip būna beveik visada - paskelbti, kaip reikalauja įstatymo raidė, paskelbia, o ar apie tai kas nors sužino - niekam neįdomu.

Miestui ar sau?

Ir, pagaliau, visiškai pribloškia paminklo statytojų teiginiai, esą ne eiliniai klaipėdiečiai, o savo darbais miestui nusipelnę ir ką reikia daryti išmanantys garbingi specialistai turi spręsti, kaip turi atrodyti mūsų miestas.
Suprantama, kad ne šaltkalvis turi projektuoti namus ir ne dokininkas - statyti paminklus (tik politikai yra visų galų meistrai), tačiau jei daugeliui žmonių kas nors nepatinka, o tai vis tiek daroma, tuomet kyla klausimas, kam tie darbai yra daromi - kad būtų geriau miestui ir miestiečiams, ar sau.

Geriausias vertintojas - laikas

Kaip vertina "Vakarų ekspreso" skaitytojų referendumo rezultatus ir ar bus į juos atsižvelgta, pasiteiravome paties Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos komiteto, inicijavusio paminklo statybą, pirmininko Valentino Greičiūno.
"Daugelis tyrimų, reitingų neatspindi tiesos. "Vakarų ekspreso" inicijuoto referendumo rezultatus, mano nuomone, taip pat galime vertinti sąlygiškai. Aš supratau kai kurių žmonių ambicijas ir apgailestauju, kad neįžvelgiama šio paminklo idėjos esmės - noro įtvirtinti, paženklinti Klaipėdos krašto priklausomybę Lietuvai.
Man skaudu dėl teiginių, jog šį paminklą statau sau. Daugelį metų dirbdamas Klaipėdoje, darydamas įvairius darbus, niekada apie tai negalvojau. O juk ir paminklus, kultūros, sporto, švietimo objektus statėme, ir gatves tiesėme - visa tai kūrėme ne sau, o uostamiesčio žmonėms. Ir tai išliks, ir šis paminklas išliks, o ateities kartos užmirš, kas tai padarė. Aš dėl to visai nesijaudinu.
Džiaugiuosi, kad žmonės aktyviai dalyvavo referendume. Tai rodo, kad jie - neabejingi savo miestui. Vieniems paminklas pasirodė per aukštas, kitiems - per masyvus... Aš nesibaiminu ir neatmetu šių nuomonių, tačiau kaip eilinis žmogus negali nuspręsti, kaip operuoti ligonį, nes nėra medicinos profesionalas, taip ir šiuo atveju kūrybinį sumanymą vertino, vietą paminklui parinko profesionalai - architektai, dailininkai ir t. t. Aš tik ėmiausi organizatoriaus vaidmens.
Jūs padarykite apklausą, ar žino žmonės, kas yra 1918 m. lapkričio mėn. Tilžės aktas, 1923 sausio mėn. sukilimas, ir pamatysite, kad žmonės to nežino. Aš tikiuosi, kad šis paminklas primins žmonėms šias datas, įtvirtins istoriją.
Tikiu, kad "Vakarų ekspresas" surengs referendumą po dešimties metų, tada pažiūrėsime, kokia bus visuomenės nuomonė. Laikas - geriausias vertintojas. Atsimenu, kai buvo statomas paminklas M. Mažvydui, taip pat kilo labai daug įvairių diskusijų. Ar šiandien mes dėl to jaudinamės? Ar esame nepatenkinti, kad tas paminklas stovi Lietuvininkų aikštėje? Gal vienam kitam, gal ir dešimčiai žmonių jis nepatinka, bet niekada nebus visi viskuo patenkinti", - samprotavo V. Greičiūnas.

Visuomenė nebuvo tinkamai informuota

Vienas aršiausių paminklo atsiradimo Danės skverelyje priešininkų Artūras Šulcas, apibendrindamas referendumo rezultatus "Vakarų ekspresui" sakė: "Žinoma, referendumas turėjo būti organizuojamas prieš paminklo statybą. Šįsyk gyventojų nuomone imta domėtis jau pradėjus statybas ir ne Savivaldybės, o žiniasklaidos iniciatyva. Referendumo rezultatai rodo, kad klaipėdiečiai pasisako prieš paminklą. Vadinasi, žmonės nebuvo pakankamai informuoti, jie netikėjo, kad nedidelio žmonių ratelio rekreacinis žaidimas virs tokia realybe. Kai pamatė, kas darosi, puolė protestuoti.
Piktina, kad sumanymo autoriai parinko netinkamą vietą "Arkai", nelegaliai pradėjo jos statybą ir atkakliai laikosi savo principų, nepaisydami klaipėdiečių nuomonės. Tai pavyzdys, kaip nereikia statyti paminklų. Stalininiu buldozerio principu nuvažiuota ir padaryta. Man, kaip miesto Tarybos nariui, gėda už Savivaldybę dėl tokio necivilizuoto elgesio.
Kita vertus, aš nemanau, kad šis paminklas yra jau toks baisus dalykas, kad reikia imtis šakių ir eiti prieš jį protestuoti. Aš pats piketų rengti neketinu, tačiau kaip elgsis tie daugiau kaip 5 tūkstančiai klaipėdiečių, kurie išreiškė savo valią "Vakarų ekspreso" referendume, sunku įsivaizduoti.

Statyba tęsiama

Nepaisant visuomenės nuomonės, paminklo statybos darbai tęsiami.
Pastarosiomis savaitėmis tvarkoma skvero aplinka. Numatytoje vietoje sumontavus paminklą, aplink jį bus aikštė.
Pasak Valentino Greičiūno, jau kovo pabaigoje tikimasi sulaukti iš Kinijos atkeliausiančio granito paminklo dalių, kurios apdirbtos pagal "Arkos" autoriaus Arūno Sakalausko projektą.
Skulptoriui beliks iškalti užrašą "Mūsų nėra be Lietuvos, Lietuvos nėra be mūsų", ir jau balandžio mėnesį bus pradėti paminklo montavimo darbai.