Ne iš kelmo spirta ir patriarcho anūko žmona

Didžiausio Baltijos šalyse privačių vaikų darželių verslo įkūrėjos, konservatorių patriarcho anūko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos sandoriais su valstybinei „Lietuvos energijai“ priklausančia įmone domisi ir Seimo komisija, ir prokurorai. Neseniai skaudžią nesėkmę politikų dinastijos atstovė patyrė ir Kaune - savivaldybės bendrovės „Kauno energija“ valdyba atsisakė pasirašyti miestui nenaudingą 10 metų nuomos sutartį su A.Landsbergienės vadovaujama įstaiga.

Nors Kaunas nuo seno yra didžiausia konservatorių tvirtovė, miesto energetikų budrumo šios partijos patriarcho pavardė neužmigdė: parengtas nuomos sutarties projektas „Kauno energijos“ valdybos buvo atmestas kaip nenaudingas įmonei. A.Landsbergienės įstaiga tikėjosi 4 aukštų pastatą 10 metų išsinuomoti už fiksuotą kainą.

„Nors pasiūlyta kaina ir buvo artima rinkos kainai, sumokėjus visus mokesčius, nauda būtų buvusi labai nedidelė. Todėl valdyba nusprendė nesudaryti nuomos sutarties“, - „Vakaro žinioms“ komentavo „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Daug sėkmingiau A.Landsbergienės verslo reikalai klostosi su sostinės energetikais, tiksliau, su valstybei priklausančios bendrovės „Lietuvos energija“ antrine įmone „NT valdos“. Prieš išnuomodamas 2013 m. didžiulį pastatą Gervėčių g., kur anksčiau buvo įsikūrę Rytų skirstomieji tinklai, valstybinis „uabas“ jį ir suremontavo. Neseniai bendrovės vadovas Olafas Martensas viešai paskelbė, kad remontas valstybei kainavo 146 395 litus (apie 42,4 tūkst. eurų). Tačiau nuomos kaina vis dar lieka paslaptis.

Visgi sandorio detales „NT valdos“ privalės pateikti prokurorams ir Seimo komisijai, tiriančiai įtartinas energetikos įmonių rokiruotes, vykusias valdant konservatoriams ir jų energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Šios komisijos vadovo parlamentaro Artūro Skardžiaus įsitikinimu, būtent A.Landsbergienės priklausymas konservatorių elitui ir lemia neįtikėtiną valstybinės įmonės dosnumą jos verslui.

„Bet ir to negana. „NT valdos“ planuoja šalia Karalienės Mortos mokyklos statyti A.Landsbergienei naują pastatą, pavadintą komercinėmis patalpomis, bet pagal preliminarią sutartį, suderinus su nuomininko poreikiais, būtų įrengiama mokykla, - teigė A.Skardžius. - Žemė - valstybės, lėšos statyboms, maždaug 6 mln. eurų, - valstybinės įmonės, o statoma privati mokykla. Jeigu jau tokia turtinga ta valstybės įmonė, kodėl tarnauja privatininkui, kodėl negalėtų už tuos pinigus valstybinėms mokykloms pastatyti baseinų, kurių taip trūksta?“

Vakar komisija planavo svarstyti abejotinus „NT valdos“ ir privačios A.Landsbergienės įstaigos sandorius ir planus, tačiau valstybei priklausanti bendrovė teisinosi nespėjanti pateikti visų reikiamų dokumentų, mat įtartinų sandorių esama ir daugiau.

Prieš tris savaites Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ištirti, kokiomis sąlygomis UAB „Karalienės Mortos mokykla“ išnuomotas valstybės turtas ir ar tuo nepadaryta žalos mokesčių mokėtojams. Taip pat prokurorų prašoma išsiaiškinti įtarimus, kad Vilniaus miestui nusprendus skirti po 100 eurų kompensaciją už kiekvieną privatų darželį lankantį vaiką, buvo paremtas dabartinio Konservatorių partijos vedlio G.Landsbergio šeimos verslas 0,5 mln. eurų.

Vakar Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius informavo, kad minėtas prašymas perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams, renkami papildomi duomenys ir dokumentai, reikalingi ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Pati A.Landsbergienė praleido progą paaiškinti savo poziciją dėl įtarimą keliančių susitarimų su energetikais - telefonu ji vakar buvo nepasiekiama, o į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus iki pat vakaro neatsakė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“