Naujųjų komunistų tikslas - sugriauti šeimą

- Šią savaitę, kaip ir buvo galima tikėtis, paaiškėjo, kad migrantų daromi nusikaltimai Europoje buvo tyčia slepiami, nutylimi, informacija apie juos pateikiama ne visa, dažnai cenzūruota. Kol kas šie faktai į paviršių išplaukė tik Vokietijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, tačiau sunku būtų abejoti, kad tai neišplauks ir kitur. Dėl kokių priežasčių Vakarų Europoje masiškai taikoma tokia kriminalinė cenzūra? 

- Tai yra labai tikslus požymis, kad migrantų įsileidimas į Europą buvo politinis sprendimas, o ne stichinis veiksmas ar kažkokios krizės padarinys, kaip buvo bandoma pademonstruoti. Mes stebėjome, kaip žmonėms buvo pateikta siaubo iškreiptų veidų virtinė, buvo nuolat pasakojamos širdį gniaužiančios istorijos apie skęstančius žmones bei jų vaikus, t.y. buvo tendencingai atrenkami ir demonstruojami tokiai propagandai naudingi faktai, juos pasitelkus padarytas milžiniškas apibendrinimas ir pradėta manipuliuoti visuomenės sąmone, apeliuojant į krikščionišką moralę, tačiau neigiant pačią krikščionybę kaip ideologinę bazę, suformavusią tokį gailestingumo principą. Taigi buvo sužaistas visas šis žaidimas, kuris turi kur kas platesnius tikslus, negu padėti žmonėms, kuriuos ištiko krizė Šiaurės Afrikoje ar Azijos arabų kraštuose, kur nuolat siautėja įvairiausi karai ir konfliktai. Tai buvo tikslinga manipuliacija europiečių sąmone, siekiant ilgalaikių ir pražūtingų visai Europos civilizacijai tikslų.

- Kam visa tai yra naudinga? Juk sunku patikėti, kad tokio milžiniško masto migracija sugalvota vien tam, kad būtų galima pažaisti alaviniais kareivėliais. Kokie yra konkretūs tokios akcijos prieš europietiškąją civilizaciją tikslai?

- Kuo toliau, tuo aiškiau matyti, kad Europa yra valdoma tam tikrą ideologiją išpažįstančios grupuotės. Iš esmės tai yra neokomunistai su Mao Dzeduno ideologiniu atspalviu, be to, tai yra įvairaus plauko neoliberalai. Ta komunistų ir liberalų samplaika turi vieną pagrindinį juos visus vienijantį tikslą - naikinti tautas, kaip patį senosios tradicinės Europos organizavimosi principą, tautas, kurios realizavo savo potenciją sukurdamos valstybes. Ši tradicinė Europa dabar yra valdoma iš vieno centro neaišku kokiu būdu į valdžią pakliuvusių tokių asmenų grupuotės. Šitie ponai bei „draugai“ bando dabar Europą paversti tokia bespalve, betaute monolitine mase, kurią būtų galima lengvai valdyti ir kuri net nesusimąstytų, kas tokie ir kodėl ją valdo. Tam, kad atsirastų tokia masė, reikia laužyti stuburą, laužyti pamatinius principus. Štai kodėl nuo seniausių laikų komunistai neigė šeimą. Jeigu kas nors pasiskaitytų Engelso veikalą apie šeimos ir valstybės kilmę, jeigu žvilgtelėtų į 1918 m. situaciją Rusijoje, iškart suprastų, apie ką mes čia kalbame. Juk tuo metu tikrieji komunistai, o ne vėliau prie jų prisitaikę veikėjai organizavo juos supantį pasaulį pagal savo ideologinius principus - šeima buvo ignoruojama, moterys buvo bendros, vaikai augo prieglaudose... Paleistuvystė ir šeimos naikinimas baigėsi tik apie 1923-24 metus, kai patys komunistai pamatė, jog tokia politika visą jų valstybėlę paverčia chaosu, nes beglobiai vaikai užplūsta miestus ir tiesiog užkemša kelius. Tuomet prireikė Makarenkos su jo ideologija, kad susidorotų su beglobiais, be šeimų augančiais vaikais... Taigi Rytų Europa visa tai jau yra praėjusi ir dėl to ją sunku apgauti.

- Vadinasi, lengviausia yra mulkinti naivius vakariečius, vis dar tikinčius utopiniais bolševikų idealais?

- Matome juk Briuselio ES valdžioje sėdinčius maoistų-komunistų sekėjus, kurie net neslepia savo ideologinių šaknų, paremtų minėtais Engelso veikalais... Todėl dabar visas šis komunistinis palikimas perkeltas į Vakarų Europą. Kai aš kalbėjau apie šeimos naikinimą, tai pirmiausia turiu galvoje idėjas, ne itin nutolusias nuo savo pirminių komunistinių šaknų - tai ir vaikų auginimas homoseksualistų „šeimose“ bei pačių tokių „šeimų“ kūrimo idėjos. Kai normali tradicinė šeima iš šventos ir neliečiamos visuomenės ląstelės paverčiama tam tikra sandrauga, ekonominiu vienetu bei ekonominiais santykiais, tuomet supranti, kad visa tai tėra mechanizmai, skirti laužyti senajam tradiciniam pasaulio suvokimui, senajai tvarkai. O tikslas yra sukurti naują tvarką, kurioje dirbtinai tarp įvairių tautų sumaišyti ir išskaidyti žmonės būtų pasiruošę priimti bet kokius naujosios valdžios teiginius. 

- Tuo metu Vokietijoje prasidėjo gana gausios antiislamistinės organizacijos PEGIDA demonstracijos, šalies miestuose stichiškai formuojasi įvairūs tvarkos palaikymo būriai, panašios tendencijos bei organizacijos kuriasi visoje Europoje. Vadinasi, žmonės jau atsikando tokios „naujosios tvarkos“? Pradeda praregėti? Iki kokio lygio bus leista tokioms protestinėms nuotaikoms įsivyrauti Europoje? Panašu, kad valdžia nėra labai patenkinta tokiomis tendencijomis, nes protesto demonstracijos yra vaikomos, o pataikaujama tik musulmonams.

- Dabar išties dėliojasi įdomi ir kartu sudėtinga situacija. Nes natūralu, kad šiuos protestinius judėjimus bando pagauti pagrindiniai bendros europinės erdvės oponentai. Tuose judėjimuose, be abejonės, veikia ir visa senoji rusiškoji agentūra. Visa tai, kas dar prieš du dešimtmečius buvo dosniai finansuojama buvusių pasaulinių revoliucijų štabų bei kominternų palikuonių. Dabar visa ši senoji agentūra vėl prikeliama, kadaise už TSRS pinigus išlaikomi žmonės vėl metami į protestinius judėjimus ir jie bando šiems judėjimams suteikti net ne prorusišką, o būtent proputinišką prasmę. Užtat ten atsiranda ir įvairūs šūkiai, kad esą „Putinas mus išgelbės“. Taigi, viena vertus, šie judėjimai yra pozityvus reiškinys, nes tarp Europos žmonių gimsta tam tikra pilietinė sąmonė, nusiteikimas ginti save bei tuos sveiko proto principus, kurie suformavo Europą kaip žmonijos hegemoną. Kita vertus, tuose judėjimuose pradedama jausti ir Europos oponentų įtaka. Ir čia reikia labai tiksliai diferencijuoti, kas vyksta - šių organizacijų vadovai turi susigaudyti, kad nepakliūtų ant savo natūralių priešų kabliuko. Juk paprastai į šias organizacijas ateina žmonės, kurie neturi didelės politinės patirties, todėl dažnai jiems pakišamą jauką priima kaip tikrą dalyką. Propagandines tiesas jie net pradeda naudoti kaip tam tikrus savo ideologinius šablonus, nes savos ideologijos jie dar nepajėgia suformuoti, jie patys dar gerai nesusivokia, kas jie tokie yra. Ten vyrauja daugiau sveiko proto bei neteisybės jausmo pagimdytos emocijos negu tikslus savo politinės misijos bei uždavinių suvokimas. Šitam naujai gimstančiam judėjimui pirmiausia yra reikalinga nauja bei tvirta ir aiški ideologija. Duok Dieve, ji ir gims, bet mes dabar stebime šio gimdymo kančias. Ar jie bus vaikomi? Be abejo, bus vaikomi ir mušami, tačiau tai yra labai gerai, nes tik tada, kai valdžia naudoja spaudimą, užauga žmonėms stuburas, leidžiantis apginti savo interesus. Taigi kai šitie komunistėliai, kurie mus bandė daužyti „bananais“, pradės tą patį daryti su sveiko proto žmonėmis Europoje, bus viskas gerai - Europos vyrai tada ir parodys stuburą. Jeigu ieškoti ideologijos, kuri gali tapti rimta alternatyva maoistų ir liberalų šutvės primetamoms „tiesoms“, tai reikėtų žvilgtelėti į Britaniją - tai, ką siūlo Deividas Kameronas, yra gana tiksli konstrukcija, galinti išgelbėti visą europinį projektą, išsaugant ir tautines bei šeimos vertybes.

- O šią savaitę Briuselis pradėjo „pažeidimų procedūrą“ prieš Lenkiją. Oficialiai aiškinama, jog taip įvyko dėl to, kad esą lenkai „neteisėtai“ išvaikė savo Konstitucino Teismo „dvasininkus“ bei uzurpavo „visuomeninį“ transliuotoją, kuris transliavo tik liberaliąsias „tiesas“. Tačiau dabar aiškėja, kad gali būti ir kita Briuselio pykčio priepuolio priežastis, mat lenkai nutarė papildomai apmokestinti bankus ir prekybos centrus, o surinktus pinigus skirti vaikus auginančioms šeimoms. Kuris Briuselio pykčio motyvas jums atrodo įtikinamesnis?

- Negalima kalbėti apie Lenkiją atskirai nuo viso konteksto. Panašiu keliu eina ir Vengrija, ir Čekija, ir Slovakija, turime protestinius judėjimus Vokietijoje ir Prancūzijoje, tokių judėjimų apraiškas Skandinavijoje, minėtas D.Kamerono savarankiškumo idėjas Britanijoje ir t.t. Taigi lenkai yra ne vieni. Antra vertus, visi šitie kaltinimai lenkams gali būti labai gerai suprantami būtent lietuviams. Juk lenkų Konstitucinis tribunolas, matyt, yra toks pats, koks ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, kuris ne kartą ėmėsi svarstyti ne savo kompetencijos reikalus. Prisiminkime Rolando Pakso bylą, kurioje KT veikė kaip politinis instrumentas, lygiai taip pat veikė ir visi kiti teismai Lietuvoje. Tai yra tam tikra vienos ar kitos politinės grupuotės apmokoma publika, kuri nieko bendro su teisingumu neturi. Tai, kad Kačinskis ėmėsi išvaikyti visą šitą tam tikroms ideologijoms tarnaujančių veikėjų šutvę, yra visiškai pozityvus dalykas, nes jis yra absoliučiai teisus. Kita vertus, žinoma, reikia susitvarkyti su mokesčiais. Lenkijos valstybė šiandien labai sparčiai žygiuoja į svarbias europines pozicijas, Lenkija tampa viena iš Europos jėgų. Tam, kad ji įtvirtintų šitas pozicijas, ji privalo turėti galimybę pasistumdyti pečiais... Jai reikalingos lėšos, reikalinga pirmiausia kariuomenės reforma. Turint galvoje visomis burėmis artėjančią krizę iš Rusijos, lenkai turi staigiai pertvarkyti savo gynybines pajėgas ir tai turi būti daroma, atsižvelgiant į naują Lenkijos vaidmenį Europoje. Štai čia ir slypi atsakymas. Kačinskis yra 100 procentų teisus, veikdamas gana negailestingai ir nesiceremonydamas - jis tiesiog tam neturi laiko. Jam teks pertvarkyti ir mokesčius, ir teismus, ir užsienio politiką - visą šitą neoliberalų bei komunistų purviną palikimą, kurį teks iškuopti.