Seime registruotas projektas, kuriuo siekiama pensijų kaupimo fondams sumažinti atlygį už "darbą", mat jie, net ir uždirbdami klientams šimtamilijoninius nuostolius, ima už tai milžiniškus pinigus. Pensijų kaupimo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas. Anot jo, projekto rengimą paskatino dabartinės Pensijų kaupimo sistemos nereagavimas į kritiką. "Pensijų kaupimo sistemos pajamos nepriklauso nuo veiklos rezultatų", - atkreipė dėmesį parlamentaras. "Beveik 4 mlrd. litų, sukauptų Pensiniame fonde, net ir sumažinus atskaitymus per metus garantuoja 20 mln. litų pajamas", - konstatavo A. Sysas. Jo pateiktame projekte siūloma leisti pensijų fondams kaip atlygį imti nebe 1 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje esančių pinigų (lėšų vidutinės metinės vertės), o 0,5 proc. Be to, šiuo metu fondai dar gali pasisavinti ir 10 proc. "Sodros" pervestų pinigų. Pataisa pastarąją galimybę iš viso panaikintų. Tačiau pensijų fondų atstovai žada su tokiomis pataisomis nesitaikstyti. RESPUBLIKA
Iš buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio skandalo nepasimokyta. Po beveik metų paaiškėjo, kad verslininkų atėjimo į politiką tvarką skaidrinti planavusios Vyriausybės užmojai - nerealūs. Jokio "aklojo fondo", kuriam iš verslo į politiką pasukę asmenys galėtų perduoti savo valdomų įmonių akcijas, Lietuvoje sukurti neįmanoma, ir naudos iš to jokios nebūtų - tai premjerui Andriui Kubiliui išaiškino jo paties prieš metus suburta darbo grupė. "Akcijų valdymo fondo steigimas Lietuvoje sunkiai įgyvendinamas", - pabrėžiama darbo grupės, kuriai vadovavo finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, išvadose. Darbo grupė pasiūlė pataisyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Siūlomas pakeitimas - kosmetinis: "Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto, gali perduoti jam nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių valdymą nepriklausomam valdytojui". Šiuo metu pataisų projektas yra išsiųstas derinti atsakingoms institucijoms, tačiau tos iš jų, kurios jau susipažino su siūlymais, linkusios Vyriausybės siūlomiems pataisymams kol kas nepritarti. Dar per ūkio ministrą D. Kreivį iš posto išvertusį skandalą, beveik prieš metus premjeras A. Kubilius susigriebė, kad reikėtų skaidresnės verslininkų atėjimo į politiką tvarkos ir gindamas savo bendražygį skelbė, kad mūsų šalyje taisyklių, kaip elgtis į politiką pasukusiems verslininkams, nėra. "Šią spragą mes nedelsdami ištaisysime", - praėjusių metų vasarį žadėjo A. Kubilius. "Iš užmojų - šnipštas". KAUNO DIENA
Krašto politinės arenos liberaliajame flange dominuojančios partijos vis garsiau kalba apie visišką pasitikėjimą savo jėgomis per Seimo rinkimus, vyksiančius rudenį, todėl skambiai išsakytos galimo vienijimosi iliuzijos sklaidosi. Artėjant Seimo rinkimams aiškėja, kad net kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus prieš kurį laiką parodytos pastangos prisidėti prie liberalių jėgų vienijimo buvo bergždžios. Liberalų sąjūdžio (LS), Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei visiškai neseniai į politinę padangę įsiveržusios sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamos "Sąjungos TAIP" bendradarbiavimas kuo toliau, tuo labiau atrodo neįmanomas, o šių partijų galimybes pavieniui sėkmingai prasibrauti į Seimą politologai vertina gana skeptiškai. Tiesa, LiCS pirmininko Algio Čapliko teigimu, nors liberalų jungtuvių fronte kol kas - štilis, bet ryžtas keisti nusistovėjusią situaciją - nedingęs. "LS nėra dingęs iš mūsų akiračio, būtų neblogai su juo bendradarbiauti. Deja, jo pozicija, atrodo, nekinta, nors mes tikrai pasisakome už bendradarbiavimą", - sakė A. Čaplikas.
Politologo Lauro Bielinio teigimu, mielai į koalicijas kviečiamos liberaliosios jėgos greičiausiai ir vėl turės savo atstovų Seime, tačiau ten savų tikslų jiems siekti esą bus itin sudėtinga. "Neatmestina, kad tokių nuotrupų gali toliau likti parlamente, tik jau kaip daugiapartinė sistemos imitacija, o ne kaip politiniam laukui įtaką darantys liberalai. Jokios abejonės, kad susivieniję jie pasiektų gerokai daugiau. Kitu atveju rimtai dalyvauti politikoje tos partijos vargu ar pajėgs", - svarstė politologas. "Liberalių jungtuvių vizija blėsta". LIETUVOS ŽINIOS
Premjeras Andrius Kubilius, 2009-ųjų pabaigoje rašydamas laiškus į Maskvą dėl dujų "Achemai", turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors tuometis "Achemos" šeimininkas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, prasidėjus sunkmečiui, nesyk ragino A. Kubilių pradėti derybas su Maskva dėl dujų kainų Lietuvai sumažinimo, tačiau premjerui atrodė kitaip. Vis dėlto A. Kubilius išsiuntė du laiškus į Maskvą: vieną - dujų koncernui "Gazprom", kitą - Rusijos vyriausybei. Mūsų šalies Vyriausybės vadovas prašė pervesti "Achemą" ir "Mežregiongaz" sistemos į palankesnę ir labiau orientuotą į Europos poreikius "Gazprom Eksport" sistemą. Rusijos dujų milžinas taip ir padarė.
Tačiau apie tai, kad reikėtų derėtis ir dėl mažesnių dujų kainų Lietuvai, A. Kubilius savo laiškuose, 2009-ųjų gruodį išsiųstuose į Maskvą, neužsiminė nė žodžiu. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys apskundė premjerą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Etikos sargai antradienį nusprendė, kad yra pagrindo pradėti tyrimą dėl premjero veiksmų, juolab kad "Achema" ir jos grupei priklausančios įmonės A. Kubiliaus vadovaujamiems konservatoriams yra skyrusios daugiau kaip 150 tūkst. litų paramos. Tyrimą VTEK planuoja baigti per 2 mėn. "Taikinys - premjeras". LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Antradienį dalyje šalies mokyklų darbo diena prasidėjo netradiciškai, mat mokytojai atsisakė atlikti savo pareigas - vesti pamokas. Dviejų valandų trukmės įspėjamuoju streiku jie išreiškė nepasitenkinimą Švietimo ir mokslo ministerijos politika tikėdamiesi iš jos dėmesio ir dialogo. Iš 1 300 šalies mokyklų Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) inicijuotą streiką palaikė ne visos. Prie protesto prisidėjo 300 mokyklinio ugdymo įstaigų. Tos mokyklos, kurios ryžosi kovoti už savo ir visų gerovę, galėjo pačios pasirinkti laiką, kada dviem valandoms nutraukti pamokas. "Mokytojai ginasi, ne puola". VAKARO ŽINIOS
Užgavėnių rytą visoje Lietuvoje streikuojančių pedagogų gretas papildė ir kone pusė Klaipėdos mokytojų - pirmos dvi pamokos nevyko 22 uostamiesčio mokyklose. Mokytojai akcentavo, kad šis įspėjamasis streikas nėra susijęs su pedagogų atlyginimais - jis vyksta dėl to, kad mokyklos dėl ydingo mokinio krepšelio skaičiavimo tiesiog neišgyvena. Pasak pedagogų, dabartinė krepšelio metodika yra ydinga ir dėl to kenčia vaikai. Skaičiuojama, kad šiemet Klaipėdos mokykloms pritrūks 1,6 mln. litų. "Užgavėnės prasidėjo mokytojų streiku". VAKARŲ EKSPRESAS
Antradienį Šiauliuose pedagogai į gatves nėjo - streikavo tyliai klasėse. Pakruojo ir Kelmės rajone nebuvo nė tylaus protesto. Pakruojiškių profsąjunga sumenko, uždarius dalį mokyklų, o kelmiškiai sakė bijantys prarasti darbą, mat po ankstesnių streikų pirmieji atleisti būtent streikininkai. Pasak pedagogų, juos žeidžia Švietimo ir mokslo ministerijos iš viršaus nuleidžiami sprendimai, nesitarus su pedagogais. "Norime būti išklausyti, trūksta dialogo", - akcentavo S. Daukanto gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Jolanta Buivydienė. Kad eiliniais mokytojais nepasitikima, esą rodo ministerijos brandinama Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija, numatanti įvesti visuotinę, reguliarią bei privalomą mokytojų atestaciją. "Mokytojai streikavo tyliai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius antradienį buvo priverstas teisintis dėl mokytojų streiko, o dar sulaukė itin nemalonaus savivaldybių merų vizito. Su pedagogais susitvarkė palyginti lengvai - pareiškė, kad mokytojai patys nežino ko nori. Bet rajonų vadovų, priekaištavusių dėl naikinamų kaimo mokyklų, taip lengvai atsikratyti nepavyko. Vakar popiet kelių savivaldybių merams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams pavyko gauti audienciją pas G. Steponavičių. Merai pasidalijo nuogąstavimais, kad teks uždaryti beveik visas ne rajonų centruose esančias mokyklas, jei ministras neatšauks savo planų joms maždaug 30 proc. mažinti finansavimą.
Pirmasis apie tai, kad nesutiks žlugdyti kaimo mokyklų, prabilo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Bet, pasak jo, "pokalbis buvo konstruktyvus - galima sakyti, kad ministras suprato padaręs klaidą - suvokė, kad kaimo mokyklos neteisingai dukart nubaustos: sumažintas finansavimas kaip ir visoms mokykloms po 4 proc. ir dar įvesti nauji kriterijai, kurie dar sumažino krepšelį". "Pavyko pasiekti, kad savivaldybių asociacijos atstovas bus deleguotas ir kartu su ministerija ieškos sprendimų, kaip išgelbėti kaimo mokyklas. O jei nieko nebus daroma, būtų panaikinta apie 200 mokyklų", - sakė B. Ropė. RESPUBLIKA
Žaibinei meningokoko infekcijai sekmadienį nusinešus vienos Vilniaus gimnazijos abiturientės gyvybę, sunerimo šios mokyklos moksleiviai, mokytojai bei jų tėvai, kartu ir medikų bendruomenė. Šiemet Vilniaus apskrityje tai jau antras mirtimi pasibaigęs meningokoko infekcijos atvejis. Vis dėlto medikai ragina žmones, užuot kėlus paniką, labiau pasirūpinti ligos profilaktika. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos skyriaus vedėjos Orinos Ivanauskienės, specifinių, tik šiai ligai būdingų požymių esą nėra, tačiau pavojingą susirgimą galima įtarti, jei pradeda stipriau skaudėti galvą, pykinti, pakyla temperatūra, tampa skausmingas ir nepaslankus kaklas, vargina silpnumas, o ant odos jau pirmą ligos dieną pasirodo bėrimą primenančių hemoraginių kraujosruvų. Tokiems simptomams pasireiškus būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, geriausia - tiesiai į infektologą. "Pavojinga infekcija sėja mirtį". VAKARO ŽINIOS
"Litexpo" rūmuose vasario 23-26 dienomis vyksianti Vilniaus knygų mugė džiugins ne tik literatūros, muzikos naujienomis, bet ir gausybe renginių, susitikimų su įvairių žanrų kūrėjais - savais ir svečiais iš užsienio. Organizatoriai kviečia visus nebūtinai pirkti, bet ir pasižmonėti, patirti ir sužinoti tai, kas nauja knygų ir muzikos plokštelių jūroje. Pagrindinė jau tryliktą kartą rengiamos mugės misija - skatinimas skaityti ir patirti atradimų džiaugsmą. Šiųmetis šūkis: "Atverk pasaulį!" kviečia ir suaugusiuosius, ir vaikus. Pasak mugės projekto vadovės Mildos Gembickienės, "Knygų mugėje dalyvauja 250 kompanijų iš 9 šalių. Bendras mugės plotas viršija 11 tūkst. kv. metrų - tai pats didžiausias plotas mugės istorijoje. Per keturias dienas suplanuoti 378 renginiai, tarp kurių 70 skirtų vaikams ir visai šeimai, daugiausia jų bus šeštadienį - net per šimtą. Vien tik kūrybinė studija ketina surengti 50 renginių, vyks 12 parodų, 4 diskusijos". "Vilniaus knygų mugė atvers pasaulį". RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Antradienį r apie 4 val. laikinojoje sostinėje, Laisvės alėjoje užsidegė Kauno valstybinio muzikinio teatro pastato stogas, gaisras gesintas daugiau nei 3 valandas. Dūmus, kylančius nuo teatro stogo, pastebėjo gretimų namų gyventojai. Laimė, miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsikūrusi I. Kanto g., tik apie šimtas metrų nuo teatro, todėl reagavo žaibiškai. Teatro stogą 3 val. gesino 10 specialiųjų automobilių - 6 autocisternos, 2 autokeltuvai ir dar du specialieji automobiliai. Nors gaisras baigtas gesinti apie 7 val. ryto, keli gaisrininkų-gelbėtojų ekipažai liko budėti ir vakar dieną. Pasak teatro vadovo Benjamino Želvio, gaisras baigėsi laimingai. Žmonės nesužeisti. Aišku, teks remontuoti stogą, tačiau nei buhalterijos patalpos, nei teatro inventorius, įskaitant ir aktorių rūbus bei spektaklių dekoracijas, nenukentėjo, todėl šiandien numatytas spektaklis "Aida" nebus iš repertuaro atšauktas. Teatre toliau vyks ir kiti repertuare numatyti spektakliai. Gaisro priežastys ir nuostoliai vakar dar buvo tikslinami. RESPUBLIKA, KAUNO DIENA, LIETUVOS ŽINIOS, LIETUVOS RYTAS
Prieš dvejus metus už provokavimą duoti kyšį ir jo paėmimą nuteistas buvęs sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas liberalcentristams priklausęs Artūras Skikas antradienį išgirdo palankų teismo verdiktą - jis atleistas nuo bausmės atlikimo. Vakar Šilutės rajono apylinkės teismas patenkino pataisos inspekcijos prašymą atleisti nuo bausmės A. Skiką. Prašymas pateiktas, nes baigėsi šilutiškiui skirtos bausmės atidėjimo terminas. Pasak teisėsaugininkų, ši procedūra yra būtinas formalumas, patvirtinantis, kad nuteistasis visiškai atliko bausmę. Sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas A. Skikas darbo vietoje sulaikytas 2010 m. sausio 21 d., kai paėmė 20 tūkst. litų, tačiau, jo teigimu, pinigai buvo skirti partijos gerovei. "Buvęs viceministras atliko bausmę". VAKARŲ EKSPRESAS
13 metų nelaisvės - tokią bausmę teismas skyrė sugyventinį nužudžiusiai klaipėdietei. Bausmė paskirta, bet taip ir nepaaiškėjo, kas privertė moterį čiupti peilį ir kelis kartus smogti juo gyvenimo draugui. 25 metų Nataša Kušnir ir 34- erių Rolandas Bozikas kartu gyveno beveik tris mėnesius. Pora nuomojosi butą Klaipėdoje, Sulupės gatvėje. Abu niekur nedirbo, tačiau pinigų alkoholiui rasdavo. Jie su bičiuliais girtavo ir pernai vasario 10-ąją, kai, pasak liudininkų, sugyventiniai susikivirčijo, o N. Kušnir čiupo peilį ir smogė savo draugui. Teismo ekspertai nustatė, kad vyras mirtinai nukraujavo dėl pažeistos stambios kraujagyslės krūtinėje. Nors iš karto buvo iškviesta greitoji, medikai jau nebegalėjo jam padėti. Po tragedijos moteriai buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas. Jos sugyventinis buvo dar girtesnis - 3,59 promilės alkoholio. Teisme tardama paskutinį žodį N. Kušnir atsiprašė nužudytojo motinos, bet atleidimo neišgirdo. Teismas R. Boziko artimiesiems priteisė 20 tūkst. litų neturtinės ir 4 349 litus turtinės žalos. "Jauna moteris nepaaiškino, kodėl staiga tapo žudike". LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Seime registruotas projektas, kuriuo siekiama pensijų kaupimo fondams sumažinti atlygį už "darbą", mat jie, net ir uždirbdami klientams šimtamilijoninius nuostolius, ima už tai milžiniškus pinigus. Pensijų kaupimo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas. "Pensijų kaupimo sistemos pajamos nepriklauso nuo veiklos rezultatų", - atkreipė dėmesį parlamentaras ir pateikė šokiruojančius skaičius. Pavyzdžiui, Pensijų fondų turto prieaugis 2007-aisiais siekė 56,2 mln. litų, 2008-aisiais - minus 411,5 mln. litų, 2009-aisiais - minus 18,6 mln. litų. Nepaisant to, fondai saviems darbuotojams moka sunkiai protu suvokiamo dydžio algas. Pavyzdžiui, pernai rudenį net 412 darbuotojų gavo 5-9 tūkst. litų algas, 54-ių atlygis buvo 9-11 tūkst. litų per mėnesį, 65-ių - 11-20 tūkst. litų, o dar 28 darbuotojai tenkinosi algomis, viršijančiomis 20 tūkst. litų.
"Beveik 4 mlrd. litų, sukauptų Pensiniame fonde, net ir sumažinus atskaitymus per metus garantuoja 20 mln. litų pajamas", - konstatavo A. Sysas. Jo pateiktame projekte siūloma leisti pensijų fondams kaip atlygį imti nebe 1 proc. dalyvio pensijos sąskaitoje esančių pinigų (lėšų vidutinės metinės vertės), o 0,5 proc. Be to, šiuo metu fondai dar gali pasisavinti ir 10 proc. "Sodros" pervestų pinigų. Pataisa pastarąją galimybę iš viso panaikintų. Tuo tarpu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, atskaitymų mažinimas esą būtų visiškai niekuo nepagrįstas. "Niekuo, išskyrus emocijas ir rinkimų žaidimus. Motyvuoja, kad net per krizę fondai sau uždirbo daug. Tačiau juk atskaitymai nėra lygu pelnui", - tvirtino Š. Ruzgys. "Pensijų fondai apetito neketina riboti". RESPUBLIKA
PREKYBA
Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti greitai gendančius maisto produktus. Kai jų kainos auga kaip ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau. Kai kurie prekybos centrai šią savaitę ištrimitavo grėsmingą žinią, kad šį sezoną rekordiškai pigusiomis daržovėmis pirkėjai ilgiau nebus lepinami. Prekybininkai pirkėjus bandė įtikinti, kad į Lietuvos ūkininkus atsigręžia didelės užsienio rinkos, todėl augintojai savo produkciją eksportuos ir jos mūsų šalyje ims trūkti, o tai lems, kad daržovės artimiausiu metu pabrangs iki 30 proc. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, šiandien, pavyzdžiui, Rusijoje paklausiausios lietuviškos morkos, tačiau jau rytoj gali atsidaryti vartai didesnės apimties lietuviškų bulvių, kopūstų, burokėlių ar kitų daržovių eksportui. Tuo tarpu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio nuomone, pagrįstų priežasčių brangti daržovėms dar nėra.
"Prekybininkai visada mėgsta sakyti tai, kas jiems naudinga. Jei prekybos centrai skelbia, kad daržovės brangs, ir labai, tai reiškia, jog daržovių niekas neperka ir prekybininkai siekia suaktyvinti jų pardavimą. Logika tokia: jei skelbsime, kad brangs, tai visi puls pirkti", - rinkodaros triukus atskleidė A. Gapšys. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos daržovių augintojai savo produkcijos neeksportuoja, nes ūkininkai nemoka užsienyje ieškoti rinkų, kur ją realizuoti. Žilvino Šilėno, Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriaus nuomone, "koncentravimasis į viena galutinės kainos elementą, t. y. prekybos antkainį, byloja, jog kainų reguliavimo siūlytojams labiau rūpi politikuoti, nei sumažinti kainas, o realaus kainų mažėjimo ar augimo sulėtėjimo būtų galima tikėtis kad ir grąžinus laikinai pakeltą PVM į 18 proc. lygį". "Pirkti skatina gąsdindami". KAUNO DIENA
STATYBA
Klaipėdoje pokario metais sugriautos Šv. Jono bažnyčios atstatymo garbės kuratoriumi išrinktas meras Vytautas Grubliauskas antradienį žadėjo, kad pasiruošimo darbai bus pradėti dar iki miesto gimtadienio. Šiuo metu parengtas bažnyčios projektas dar svarstomas, ketinama atlikti archeologinius tyrimus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio teigimu, šiuo metu ištirta maždaug 50 proc. bažnyčios bokšto pamatų. Planuojama bažnyčios teritorijoje rastus 182 žmonių palaikus, saugomus Klaipėdos universitete, perlaidoti kriptose, įrengtose atstatyto bokšto sienose. Manoma, kad atstatyta bažnyčia galėtų tapti ne tik svarbiu kultūros paveldo objektu, bet ir turizmo traukos centru. Pasak V. Grubliausko, atstatymo kelias "nelengvas, bet tikėtina". "Prie Šv. Jono bažnyčios statybos prisidės ir savivaldybė". VAKARŲ EKSPRESAS
Kaune sovietmečiu pradėtas, bet taip ir nebaigtas statyti viešbutis "Britanika" pagaliau sulauks statybininkų bruzdesio. Nebaigtą statyti viešbutį laikinosios sostinės centre valdo bendrovė "Britanika". Tačiau viešbučio šiame pastate nebus: patvirtinus detalųjį planą dabar savininkai kalba apie gyvenamosios paskirties būstus. "Jau yra butų eskizai, yra planas, kaip viskas turi atrodyti. Gal šiek tiek keisis ir fasadas", - sakė bendrovės "Britanika" direktorius Vytenis Junevičius. "Gaivina vaiduokliu pavirtusį viešbutį". LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Nuo gegužės 1-osios Lietuva dar labiau priartės prie Vokietijos - naujais šviesoforais, horizontalių ir vertikalių kelio ženklų dizainu. Tą užtikrina ką tik Susisiekimo ministerijos patvirtintos ir nuo gegužės 1-osios įsigaliosiančios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės. Beje, įtariama, kad naujasis dokumentas atveria kelius ne tik vokiečių tvarkai Lietuvoje, bet ir dar sykį pašvaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Vilniuje 2006 metais pradėti ir tik maždaug prieš metus baigti keisti šviesoforai mokesčių mokėtojams atsiėjo 102 mln. litų. Kaune panašaus į sostinės projekto įgyvendinimas turėtų kainuoti apie 70 mln. litų. Tai tik du miestai, o naujosios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės privalės būti įgyvendintos visoje Lietuvoje. Tačiau nei projekto iniciatorė Susisiekimo ministerija, nei taisykles sukūrusi viešoji įstaiga Transporto ir kelių tyrimo institutas apie šimtamilijonines, o gal ir milijardines išlaidas nešneka.
Kaip pripažino bene labiausiai prie Kelių šviesoforų taisyklių prisidėjęs instituto Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Gužys, projekto išlaidos netgi nebuvo skaičiuotos. Ir kam jas skaičiuoti, jei pakeitus dabar veikiančius šviesoforus ir eismą reguliuojančius vertikalius ženklus naujais, perdarius horizontalųjį ženklinimą, išoriškai dar labiau tapsime panašūs į Vokietiją? Juk projekto sumanytojai ir jo rengėjai ypač giriasi, kad naujosios taisyklės parengtos visiškai nauju pagrindu - remiantis Vokietijos šviesoforų įrengimo norminiu dokumentu, kurį sudarė Vokietijos kelių ir transporto tyrimo asociacijos specialistai. Naujas Kelių šviesoforų įrengimo taisykles rengėjai jau dabar pavadino principiniu ir dideliu žingsniu Lietuvos eismo valdymo srityje. "Kelią pasipinigauti atvers šviesoforai". RESPUBLIKA, "Galiojimo laikas baigėsi". VAKARO ŽINIOS
ŽEMĖ
Natūrinis ūkis ir XXI amžiuje maitina lietuvį. Net 68 proc. šalies gyventojų savo poreikiams vis dar užsiaugina daržovių, vaisių, ruošia atsargų žiemai. Tai paaiškėjo Suomijos kompanijai "Fiskars" atlikus tyrimus. Daržiuką prie namų ar kolektyvinį sodą turi net 56 proc. šalies gyventojų. "Sode aš eksperimentuoju jau 25 metai ir tai man patinka. Mokslininkui fizinis darbas labai sveika. Man nereikia eiti į sporto klubą ir brangiai sumokėjus uostyti svetimo prakaito. Vietoj tokio fizinio krūvio savo rankomis sode pasistačiau namuką. Tik reikėtų pakoreguoti įstatymus, kad sodininkauti mėgstantiems miestiečiams nebereikėtų grįžti į butus blokiniuose namuose, dauguma norėtų nuolat gyventi sodininkų bendrijose", - siūlo Agrarinės ekonomikos instituto rinkos produktų tyrimo skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Mokslininkas neatmeta, kad ateityje valstietiško kraujo turintys miestiečiai gali dar aktyviau keltis į kaimus. "Lietuviams nebūdinga sėdėti prie vasarnamio ir lošti kortomis. Mes sodiname, auginame, valgome. Ir teisingai darome", - natūrinio ūkio nepeikia A. Gapšys. "Valstietiški įpročiai gelbsti nuo bado". RESPUBLIKA
Alytiškių šeima iš pradžių niekaip nesuprato, kur staiga ėmė dingti ant virtuvės palangės zylėms padėti lašinių gabalai. Paaiškėjo, kad juos nusižiūrėjo Lietuvoje paprastai nežiemojantis suopis. Alytaus pakraštyje, Druskininkų gatvėje, gyvenantys Daiva ir Ričardas Sakalauskai visą žiemą globoja paukščius. Pastebėję, kad dingsta zylėms palikti lašiniai, jie nusprendė patykoti, kam jie parūpo. Didelei jų nuostabai, jie išvydo plėšrų paukštį paprastąjį suopį. Jie dažniausiai žiemoja Pietų Europoje. Suopis gerą pusvalandį užkandžiavo lašiniais, vis žvilgtelėdamas pro langą į vidų. Kitą rytą namo šeimininkai vėl stebėjo šio paukščio vaišes, po to jis čia tris dienas nesirodė. R. Sakalauskas matė, kaip suopis laukuose pasigavo kiškį ir jį dorojo tupėdamas ant ąžuolo šakos šalia sklypo esančiame ąžuolyne.
"Labai nustebau nuotraukoje pamatęs suopį ant palangės, ir dar mieste. Tai išskirtinis kadras. Labai neįprasta, kad suopis į kiemą atskristų. Jie tokie jautrūs ir pastabūs, kad net už kelių šimtų stabtelėjusį nufotografuoti žmogų pastebi ir nuskrenda", - sakė Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. "Lašiniai parūpo ir suopiui". LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Šiandien Kaune į paskutinę kelionę palydimas Stanislovas Stonkus. Europos krepšinio čempionas, profesorius, rektorius, federacijos vadovas - tai tik nedidelė dalis velionio titulų ir nuopelnų. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pabrėžė, kad S. Stonkus nepasidavė net sušlubavus sveikatai: "Šnekėjau su jo žmona. Sekmadienį vakare jis iki vėlumos rašė, o pirmadienį ryte jau nesikėlė iš lovos. Dirbo iki paskutinio atodūsio. Dabar su Algimantu Bertašiumi papildė knygą "Su krepšiniu per Europą ir pasaulį". Jis negalėjo nedirbti". Pasak M. Balčiūno, profesorius krepšinį laikė ne tik sporto šaka: "Buvo be galo plačiai mąstantis žmogus. Knygos buvo apie krepšinį, bet krepšinis integruojamas, sujungiamas su kultūra. Nežinau, kada Lietuva vėl turės tokį žmogų. Turbūt niekada. Jis vienintelis toks visiems laikams". S. Stonkus bus palaidotas Kauno Eigulių kapinėse. RESPUBLIKA
Vilniaus "Lietuvos rytui" nepavyko užsitikrinti vietos Europos taurės turnyro atkrintamosiose varžybose. Vakar vilniečiai savo aikštėje 78:82 nusileido Krasnodaro "Lokomotiv-Kuban" ekipai ir dėl kelialapio į ketvirtfinalį kitą savaitę turės kautis su Trevizo "Benetton". Sostinės ekipoje pagirtinai kovėsi Jonas Valančiūnas. 19-metis vidurio puolėjas pelnė 17 taškų ir atkovojo 10 atšokusių kamuolių bei iš viso surinko 33 naudingumo balus. Tačiau gynyboje jam nepavyko sutramdyti 18 taškų surinkusio varžovų ekipos vidurio puolėjo Ali Traorės (Ali Traore). "Lietuvos ryto" strategas Aleksandras Džikičius po pralaimėjimo nedaugžodžiavo. "Apmaudu, kad pralaimėjome rungtynes, kurioms tikrai gerai pasiruošėme. Nesėkmę lėmė keli epizodai. Rusijos komanda yra labai patyrusi, o tai išryškėjo susitikimo pabaigoje", - teigė A. Džikičius. "Lietuvos rytas" suklydo net 14 kartų. Varžovai padarė tik 6 klaidas. RESPUBLIKA
Vietoj džiaugsmo - savaitė nerimo. "Lietuvos rytas" galėjo žengti į Europos taurės ketvirtfinalį, tačiau antradienį 78:82 pralaimėjęs Krasnodaro "Lokomotiv" komandai turės siekti pergalės Italijoje. Tiesa, galimybę ištaisyti situaciją "Lietuvos rytas" dar turi. Renaldas Seibutis užsidengęs rankomis galvą sėdėjo rūbinėje ir net nebandė slėpti apmaudo. Vilniaus klubo atakų lyderis puikiai suvokė, kad didžiąją rungtynių dalį kontroliavęs situaciją aikštėje "Lietuvos rytas" paleido iš rankų pergalę, o kartu ir neteko ramybės. Po Europos taurės varžybų Krasnodaro komanda liko Vilniuje iki savaitgalio. Šeštadienį "Lokomotiv" ir "Lietuvos rytas" susitiks dar kartą - šįsyk VTB jungtinės lygos varžybose. Jose abi komandos žengia koja kojon - turi surinkę po 7 pergales bei 5 nesėkmes ir B grupėje dalijasi 3-4 vietomis. LIETUVOS RYTAS
Kauno "Žalgirio" krepšininkai išvyko į Tel Avivą, kur ketvirtadienį per Eurolygos "Top-16" etapo mačą pamėgins ištverti "Nokia" arenos sirgalių pragarą ir kibti į atlapus "Maccabi Electra" ekipai. "Maccabi Electra" ir "Žalgiris" turi vieną panašumą - Eurolygoje garsėja bene didžiausią pragarą varžovams užkuriančiomis sirgalių armijomis. "Nesibaiminu Tel Avivo pragaro. Tiek man, tiek kiekvienam žaidėjui profesionalui yra didžiulis malonumas žaisti pilnutėlėje arenoje. Tokia atmosfera įkvepia ir suteikia papildomos motyvacijos. Kelis kartus viešėjau "Nokia" arenoje ir man ten patiko. "Maccabi Electra" namų aikštė - specifinė, tiesiog privalome tinkamai nusiteikti psichologiškai, ir viskas bus gerai. Turime būti budrūs visas 40 rungtynių minučių, pasinaudoti savo stipriausiais koziriais ir pasistengti paslėpti silpnybes", - prieš išvyką į Izraelį kalbėjo "Žalgirio" vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. KAUNO DIENA
Antradienį Šiaulių teniso kortuose prasidėjo ITF Aivaro Balžeko atminimo jaunių teniso turnyras. Vieninteliame šalyje antros kategorijos turnyre sėkmingai startavo favoritai iš Lietuvos - buvęs šiaulietis, o dabar - Vilniaus teniso akademijos sportininkas Lukas Mugevičius ir Šiaulių teniso mokyklos auklėtinis Julius Tverijonas bei sostinės teniso klubo atstovas, 2011 m. Lietuvos suaugusių čempionas Augustas Radžiukynas. Jie į didžiausias jaunių teniso varžybas Lietuvoje pateko tiesiogiai. Organizatorės - Šiaulių teniso mokyklos direktoriaus Ramūno Grušo teigimu, šiemetinis turnyras - solidžiausias iš iki tol vykusių - atvyko 22 sportininkai. "Startavo pagrindinis teniso turnyras". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą