Naujienų sausio 26 d. dienraščiuose apžvalga

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakliuvo į dviprasmišką padėtį. Pirmadienį ji viešai pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybą spaudžia ne tik valstybinės institucijos, bet ir visos politinės partijos. Ne išimtis ir konservatoriai. Tačiau tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas antradienį apsigalvojo - esą jau kuris laikas nei jis, nei jo pavaldiniai nepatiria jokio spaudimo. Su Viešųjų pirkimų tarnybos, pavaldžios Ūkio ministerijai, vadovu Ž. Plytniku susitikusi Seimo pirmininkė konservatorė I. Degutienė pareiškė, kad pareigūnas patiria didžiulį spaudimą iš visų politinių partijų ir instituciją, taip pat ir iš konservatorių. Paprašyta įvardyti asmenis, kurie Ž. Plytnikui ir jo pavaldiniams daro spaudimą, Seimo pirmininkė konkrečių pavardžių nenorėjo nurodyti. Ž. Plytnikas nenorėjo atskleisti asmenų, darančių jam spaudimą, taip pat nedetalizavo, kaip ir kokiais būdais pasireiškia spaudimas. RESPUBLIKA

Daugiausia nemalonumų dėl viešųjų pirkimų pastaruoju metu turėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Kai Viešųjų pirkimų tarnyba ėmėsi K. Starkevičiaus, ministerija viešintojams skubos tvarka per dvi dienas pervedė net 2 mln. litų, kaip anksčiau skelbta. Gerokai daugiau! 5 mln. litų. Gal bijota, kad nebūtų pareikalauta įtartinų sutarčių nutraukti neišmokėjus sutartų milijonų? "Aš jokio spaudimo Ž. Plytnikui nedariau. Aš jo net nesu matęs", - teisinosi K. Starkevičius. "Nei aš, nei pavaldiniai jokio spaudimo nejaučiame", - paprašytas įvardyti jį spaudžiančius asmenis, antradienį ramiu tonu "Respublikai" dėstė Ž. Plytnikas. Jis svarstė, kad galbūt Seimo pirmininkė pati "turi kokią nors informaciją", o jiedu kalbėjo apie tarnybos darbą, viešuosius pirkimus, būtinus įstatymų pakeitimus. Tai kas spaudė Ž. Plytniką?.. "Informacija apie pirkimus kelia pavojų". RESPUBLIKA

Opozicinei Darbo partijai pasisekė labiausiai - šios partijos kandidatų sąrašai bus beveik visų savivaldybių tarybų rinkimų biuletenių viršuje. Jos atstovams antradienį ištraukus burtus atiteko aukščiausias įmanomas numeris. "Darbo partijos kandidatų sąrašai beveik visų savivaldybių biuleteniuose bus pirmi", - spėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Paskutinį sąrašo numerį balsavimo biuletenyje ištraukė Lietuvos rusų sąjunga. VRK burtų traukimo ceremoniją kandidatus savivaldos rinkimuose keliančioms partijoms surengė Seimo rūmuose. Iš viso kandidatus rinkimuose kelia 23 politinės partijos. "Partijos pasidalijo rinkimų numerius". KAUNO DIENA

Išradingais sprendimais patraukti rinkėjų dėmesį mažai kas galėtų lygintis su buvusiu Liberalų ir centro sąjungos vėliavnešiu Artūru Zuoku, kuris jau yra vadovavęs sostinei. Dabar visuomeninio judėjimo "Taip" įkūrėjas siekia vėl tapti Vilniaus meru ar bent tarybos nariu. Neseniai A. Zuokas paskelbė akciją "Tapk vilniečiu ir Užupio respublikos piliečiu". Politikas pasiūlė sostinėje gyvenantiems, bet kitur registruotiems rinkėjams deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, viename Užupyje esančių butų. A. Zuoko aiškinimu, tai padės savivaldybei, nes žmonių sumokėtas gyventojų pajamų mokestis iš Vilniaus nebenukeliaus į kitus miestus ar rajonus. Iki antradienio prašymus registruoti Vilniuje, Užupyje esančiame bute, buvo pateikę apie 10 sostinės gyventojų, o kalbas apie dėl to jam gresiančias baudas A. Zuokas pavadino "kažkieno suinteresuota įstatymo interpretacija". "Kova dėl balsų: kas išradingesnis?" LIETUVOS ŽINIOS

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija gavo partijų, dalyvaujančių savivaldos rinkimuose, kandidatų sąrašus. Šiauliuose į rinkimus eis 15 partijų ir 15 nepriklausomų kandidatų. Partiniai sąrašai, be kelių išimčių, - lyg daug kartų matytas filmas. Jame yra ir šio to įdomaus. Pavyzdžiui, Darbo partijos rinkimų sąraše trečiąją vietą gavo neseniai per Šiaulių "kugelių" rinkimus už nieko neveikimą "Pirmąja valdžios vicekugele" išrinkta kadenciją miesto Taryboje jau prasėdėjusi Angelė Kavaliauskienė. Lietuvos centro partijos sąrašo septintuoju numeriu į rinkimus eina Šveicarijos pilietis Markusas Oskaras Roduneris - vertėjas, eruditas. Tai bene pirmasis atvejis, kai Šiauliuose rinkimuose dalyvauja ne Lietuvos pilietis. "Partijų sąrašai - lyg senas filmas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Ūkio ministrą Dainių Kreivį užgriuvo nauji nemalonumai. Taip ir nesugebėjusiam įtikinamai paaiškinti galimų savo turtų kilmės, jam teks prisiminti ir senus savo verslus. Anksčiau D. Kreivio valdytos baldų bendrovės bankrutavo, tačiau stebėtinas sutapimas, kad klesti naujai įsteigta įmonė "Balt Furn", kurią valdo ministro pusbrolis Arūnas Kreivys, perėmęs ir ministro buvusius verslo partnerius. Paklaustas, ar ūkio ministras jam padėjo plėtoti verslą, A. Kreivys atsitvėrė tylos siena: "Nieko nekomentuosiu". Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl ministro D. Kreivio. Etikos sargų nuomone, šeimos turtai varžo ministro galimybes dirbti. Kaip dienraščiui teigė VTEK Tarnybinės etikos pažeidimų skyriaus patarėjas Tomas Čaplinskas, vien tai, kad ministro D. Kreivio artimieji valdo stambias įmones, sudaro prielaidas interesų konfliktui. "Naujas senas Kreivių verslas". KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Pirmadienio naktį Kauno rajono Biruliškių kaime, degalinės "Orlen Lietuva" aikštelėje, pailsėti nusprendęs krovinių gabenimo sostinės bendrovės "Transtira" vairuotojas tapo plėšikų taikiniu. Vežėjas gabeno apie 500 rūšių prekių, kurios turėjo atsidurti Lietuvos parduotuvėse ir įmonių sandėliuose. Keturi kaukėti plėšikai įsiveržė į kabiną, įspėjo vairuotoją nesipriešinti ir išlupo maždaug 3 tūkst. litų vertės navigacijos įrangą "Garmin". Tuomet prapjovę tentą jie pagrobė įvairių prekių - kompiuterinės technikos, buitinių prietaisų, rūbų, ir sukrovė į netoliese stovėjusį automobilį. Nuostolis gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų. Įtariama, kad ta pati grupuotė šiomis dienomis apvogė dar du vilkikus. "Vairuotojo akistata su plėšikais". LIETUVOS RYTAS

Per gaisrą rąstiniame dviejų galų gyvenamajame name Tauragės rajono Traklaukio kaime mirtis ištiko ugniagesiams talkinantį ūkininką, be pastogės liko dvi šeimos, nukentėjo vienoje jų augantys keturi vaikai. Skaudi nelaimė į Traklaukio kaimą atslinko pirmadienį 18.30 val. Gaisras kilo namo gale, kuriame gyveno keturis vaikus auginantys sugyventiniai Stasys V. ir Auksė J. Pirminiais duomenimis, ugnis sugyventinių būsto virtuvėje įsiplieskė Stasiui V. neatsargiai besielgiant su plastikine talpykla, kurioje buvo benzino - dalis degalų išsiliejo ant krosnies ir žaibiškai užsiliepsnojo. Auksė J., sugyventiniui išdaužus lango stiklą, išgelbėjo pusantrų ir septynių metų sūnus, tačiau vežimėlyje gulėjusi 4 mėnesių dukrelė ir 5-erių jos sesutė nukentėjo smarkiai - abi mergaitės į Tauragės ligoninę atvežtos ištiktos komos. Į gaisravietę atskubėjus ugniagesiams, name siautė atvira liepsna. Ugniagesių cisterną, užklimpusią sniege, traktoriumi ištempė jau ne pirmąkart ugniagesiams talkinantis ūkininkas 59-erių Vytautas S. Tačiau išlipęs iš traktoriaus vyras staiga pasijuto blogai ir atvykę medikai niekuo nebegalėjo padėti - įtariama, jog jam sustojo širdis. Gaurės seniūnija rūpinasi, kaip padėti padegėliams. RESPUBLIKA

Kaune studijavęs jaunas plungiškis neištvėrė jį slėgusių rūpesčių - pasiėmęs virvę vaikinas pirmadienį patraukė į mišką ir nebegrįžo. Kauno pakraštyje, netoli Ateities plento esančiame miške, pirmadienį praeivis išvydo kraupų vaizdą - ant medžio šakos maždaug 3 metrų aukštyje kabojo pakaruoklis. Kauno technologijos universiteto studento 21 metų T. M. kūną nuo šakos nukėlė policijos iškviesti ugniagesiai. Atsisveikinimo raštelio vaikinas nepaliko. Tyrėjai įtaria, kad studentą prislėgė finansinės problemos. Laukiama teismo medicinos specialistų išvadų. "Kaune palūžo studentas". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Briuselis Lietuvai ir kitoms ES narėms primetė naują direktyvą, kuriai įgyvendinti reikės daug papildomų pinigų ir taip jau skurdžiame Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF). Todėl Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta galimybės, kad dirbantiems žmonėms teks didinti įmokas į minėtą fondą. Europos Parlamentas pritarė Pacientų teisių direktyvai, kurią valstybės privalės įgyvendinti per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Naujoji direktyva, be kita ko, numato, kad kiekvienas pageidaujantis galės kitoje ES šalyje gauti tokias pat paslaugas, kokias gautų savoje šalyje. Už jas pacientai mokės patys, tačiau grįžus jiems į Lietuvą ligonių kasos privalės kompensuoti išlaidas tiek, kiek ta paslauga kainuoja Lietuvoje. Tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Martyno Marcinkevičiaus, blogai yra tai, kad dalis pinigų "išvažiuos" iš Lietuvos, jei lietuviai ims rinktis užsieniečių medikų paslaugas. Taip pat Vyriausybei atsiras pretekstas padidinti žmonių įmokas į PSDF. "Pretekstas didinti mokesčius jau yra". VAKARO ŽINIOS

Antradienį Agluonėnų bendruomenė (Klaipėdos r.) pagerbė 15-ąją rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatę - tautodailininkę Eriką Juknevičienę. Kantvainių kaime prie Agluonėnų gyvenanti kūrybinga moteris jau ne vieną dešimtmetį užsiima menine fotografija ir kurią įspūdingus floristikos darbus. 1997 m., minint Ievos Simonaitytės gimimo 100-ąsias metines, jos vardo premiją įsteigė Agluonėnų seniūnija ir vietos bendrovė "Keramika BB". Premija kasmet per rašytojos gimtadienį įteikiama autoriui už įdomius ir reikšmingus literatūros, dailės, muzikos ir kitus darbus, garsinančius rašytojos vardą, gimtinę, Mažosios Lietuvos kultūrą. VAKARŲ EKSPRESAS

Šiaulių dramos teatras (ŠDT) šiemet išleis dvi knygas: "Scenos riteris Pranas Piaulokas" ir "Šiaulių dramos teatrui - 80". Prisiminimai apie šviesaus atminimo ŠDT aktorių P. Piauloką buvo pradėti rinkti prieš dvejus metus. Pasak teatro literatūrinės dalies vedėjo Svajūno Sabaliausko, knygoje numatoma publikuoti per keturiasdešimties su P. Piauloku dirbusių, bendravusių žmonių prisiminimų. 220 puslapių gausiai iliustruotą knygą planuojama išleisti balandžio mėnesį. Antrasis leidinys apžvelgs 8 teatro dešimtmečius. Tokia knyga kas 10 metų išleidžiama nuo 50-osios teatro sukakties. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ENERGETIKA

Vietoj derybų dėl pigesnių dujų - skundas Europos Komisijai. Tokios taktikos santykiuose su "Gazprom" laikosi konservatoriaus Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija. Lietuvos Vyriausybę supykdė Rusijos koncerno "Gazprom", kuris yra vienintelis dujų tiekėjas šaliai, kainodara ir pareiškimai. Antradienį energetikos ministras A. Sekmokas "Gazprom" kainodarą pavadino neskaidria, o koncerno taikomas dujų lengvatas Latvijai ir Estijai - šantažu. "Gazprom" pažadėjo šiais metais atpiginti kaimyninėms Baltijos šalims, kurių valdžia derasi su Rusijos koncernu, dujas 15 proc. Tačiau Lietuvai to daryti neketinama. Nuo su "Gazprom" suderėtos dujų kainos priklauso ir šilumos tarifai. Ministro teigimu, mūsų šalies Vyriausybė dėl pigesnių dujų neveda jokių derybų su "Gazprom". Ši misija patikėta bendrovei "Lietuvos dujos", kurias valdo tas pats "Gazprom" ir Vokietijos kompanija "E.ON Ruhrgas". Paklaustas, kodėl Vyriausybė nesidera su Rusijos koncernu dėl pigesnių dujų, A. Sekmokas atsakė, kad tam valdžia neturinti argumentų. LIETUVOS RYTAS

Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas praėjusių metų gruodžio 21 dieną Maskvoje, "Gazprom" būstinėje, susitiko su koncerno vadovu Aleksejumi Mileriu. Praėjus savaitei po šio susitikimo koncerno atstovai viešai paskelbė apie mažesnę dujų kainą Latvijai. Po derybų su estais "Gazprom" taip pat pažadėjo nuolaidą kainai, jei dujų vartojimas šioje šalyje grįš į 2007 metų lygį. "Lietuvos ryto" žiniomis, praėjusių metų pabaigoje "Gazprom" atstovai lankėsi ir Lietuvoje, susitiko su mūsų šalies valdžios atstovais. Tačiau vakar A. Sekmokas tai neigė: "Iš tiesų mes laukėme koncerno atstovų, laukė ir premjeras. Bet jie neatvyko. Daugiau jokių ryšių su "Gazprom" nesame turėję". Energetikos ministras tikisi, kad Europos Komisija atsižvelgs į Lietuvos skundą ir pradės tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. "Vietoj derybų - skundas į Briuselį". LIETUVOS RYTAS

Valdžios susirūpinimas vilniečių piniginėmis dėl šilumos vyksta pagal tą patį scenarijų kaip ir vajus dėl išaugusių maisto produktų kainų: triukšmo buvo daug, rezultatų - jokių. Antradienį į pasitarimą dėl sąskaitų už šildymą sukviesti atsakingų valstybės institucijų atstovai vardijo priekaištus šilumos tiekėjams, teisės aktų trūkumus, bet išsiskirstė nieko nenusprendę. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, per metus šilumos kainos daugiausia mažėjo Širvintose - 13 proc., Mažeikiuose - 11 proc. Šilumos kainos augo Klaipėdoje - 3,2 proc., Šiauliuose - 4,2 proc., Kaune - 17,3 proc. Pasak VKEKK atstovės Loretos Kimutytės, šilumos kaina priklauso nuo įmonės įdėtų investicijų, taip pat naudojamo kuro kainos. Pernai lapkritį brango visos pagrindinės kuro rūšys šilumai gaminti. Lyginant pagrindines šilumai gaminti naudojamo kuro rūšis, matyti, kad biokuras yra maždaug perpus pigesnis už gamtines dujas. Tačiau biokurą naudojančiose savivaldybėse šilumos kaina mažesnė vos keliais centais. RESPUBLIKA

Premjeras Andrius Kubilius piktinasi, kad žmonės klaidinami, esą kainas reguliuoja valstybė, kadangi, anot jo, VKEKK, atsižvelgdama į atskiras savivaldybes ir jų šilumos tiekėjų sąnaudas bei investicijas, nustato tik viršutines kainų ribas. Vis dėlto melavo, o gal buvo patarėjų suklaidintas pats premjeras. Būtent valstybės institucijos (VKEKK) sprendimu vilniečiai prie nustatytos šilumos kainos jau 17 mėnesių moka dar ir po 1,34 cento (be PVM) už kWh kompensaciją UAB "Vilniaus energija" už 2008-2009 m. jos faktiškai patirtas sąnaudas, kai savivaldybės taryba laiku nepadidino šilumos kainos. Praėjusią savaitę komisija priėmė dar vieną sprendimą kompensuoti UAB "Vilniaus energija" 41,4 mln. litų skolą, susidariusią dėl nepadengtų sąnaudų didėjant kuro kainai. Dėl to šilumos kilovatvalandės kaina vilniečiams ūgtelės dar 1,61 cento (be PVM). Tačiau A. Kubilius savo nuomonės nepakeitė ir po vakarykščio pasitarimo. "Šilumos kainos pravers per rinkimus". RESPUBLIKA

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai - dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. Pasak vieno jų laukiančio šiauliečio, "siūlo už pusę etato 500 litų, o vien šildymo sąskaita 500-600 litų, tai geriau nė nedirbti - nusižemini ir eini ištiesta ranka". "Esame pažeminti" - sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 mln. litų. "Žmonės suvaryti į eiles dėl šilumos". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ĮMONĖS

17,4 mlrd. litų - tiek siekė 1993-2010 m. bankrutavusių ir bankrutuojančių 10,2 tūkst. šalies įmonių patvirtinti visi kreditorių reikalavimai. Iš jų iki 2009-ųjų pabaigos buvo patenkinta tik 1,5 mlrd. litų siekiančių reikalavimų. Kiti reikalavimai arba dar yra išieškomi, arba jau niekuomet nebus patenkinti dėl skolų beviltiškumo. Daugiau kaip 17 mlrd. litų - baisus skaičius Lietuvai. Tai daugiau nei 2010 metų valstybės biudžetas, į kurį pernai buvo tikimasi surinkti 14 mlrd. litų. Arba beveik pusė Lietuvos valstybės skolos, kuri, vakarykštės dienos duomenimis, sudarė 36,4 mlrd. litų. Tiesa, tie 17,4 mlrd. litų neatspindi tikrosios padėties. Nemažai kreditorių savo skolininkams nėra pareiškę kreditorinių reikalavimų, todėl reali bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skola yra dar didesnė. Šiandien, remiantis oficialiais duomenimis, vien tik valstybei tokios įmonės yra skolingos 771,8 mln. litų mokestinių nepriemokų. Kai kurie teisininkai ir ekonomistai linkę manyti, kad kreditoriai galbūt nebūtų patyrę tiek nuostolių, jei būtų tobulesnis dabar galiojantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. RESPUBLIKA

Teisininko Pauliaus Dockos nuomone, reikėtų, kad tarp bankroto girnų atsidūrusių įmonių likimą spręstų ne kreditoriai, o teismai: "Jie paskirtų nepriklausomą ekspertizę, kad būtų nustatyta, verta ar ne vieną ar kitą įmonę restruktūrizuoti. Tai būtų maksimaliai objektyvi nuomonė. Šitaip išvengtume daugybės nereikalingų procedūrų, aibės neaiškumų, būrio bankroto proceso dalyvių. Tokia praktika įteisinta Estijoje ir ji puikiai veikia". "Gelbėti bankrutuojančių įmonių kviečiami teismai". RESPUBLIKA

PREKYBA

Mėsos atliekos - tinkamas maistas Rytų Europos vaikučiams. Taip manė koncernas "Nestle", kol kilo skandalas Lenkijoje. Tokios tyrelės nuo praėjusių metų sėkmingai parduodamos ir Lietuvoje. Viščiukų odelės - tinkamas maistas kūdikiams. Tik ne visiems: Vakarų Europoje - e, o Rytuose - kuo puikiausiai. Skandalas kilo po to, kai dienraštis "Gazeta Wyborcza" atskleidė, kad į "Nestle" priklausančios Lenkijos bendrovės "Gerber" gaminamas vištienos ir kalakutienos tyreles dedama sumaltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų. "Gerber" tyrelės su užrašu "Vištiena" ir "Kalakutiena" skirtos kūdikiams nuo 6 mėnesių. Pasak Varšuvos medicinos universiteto specialistų, šių subproduktų negalima skirti tokio amžiaus vaikams, nes jų virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi. Šie priedai gali sukelti rimtų negalavimų. Vištienos arba kalakutienos "Gerber" produktai mūsų rinkoje - naujiena, jais pradėta prekiauti tik pernai. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos specialisto Almanto Kranausko, ES teisės aktai nedraudžia naudoti mechaniškai atskirtos mėsos netgi tuomet, kai gaminiai skirti vaikams. Tačiau jų maistinė vertė yra itin menka. "Tyrelės vaikams - su oda ir sausgyslėmis". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Kiek mūsų keliais važinėja techniškai netvarkingų ir keliančių pavojų eismo dalyviams automobilių, atsakyti negali niekas. Tačiau techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" specialistus, gruodžio 15 d. patikrinusius savo duomenų bazę, pamatyti skaičiai nemaloniai nustebino. Paaiškėjo, kad į šalies techninės apžiūros (TA) centrus atlikti techninės apžiūros buvo neatvykę 200 tūkst. šalyje registruotų automobilių. Specialistai neabejoja, kad vairuotojai vis labiau rizikuoja slegiami sunkmečio. "Transekstos" direktorius Gintautas Šlėderis mano, kad šis šiurpus skaičius neatspindi tikrosios padėties. Jo nuomone, iš 200 tūkst. reikėtų išbraukti maždaug 50-60 tūkst. transporto priemonių, kurios gali būti parduotos ir jų Lietuvoje jau nebėra. Tačiau, direktoriaus teigimu, faktas, kad gerokai per 100 tūkst. mašinų mūsų keliais rieda techniškai nepatikrintos. "Tai tikrai didelis skaičius, mes patys buvome nustebę. Anksčiau manėme, kad tokių automobilių yra apie 60-70 tūkst.", - neslepia G. Šlėderis. Nuo 2007 metų, kai TA centrai atliko 737 tūkst. automobilių apžiūrų, šis skaičius kasmet mažėja. 2008-aisiais patikrinti buvo pateikta 728 tūkst., o užpernai - 725 tūkst. transporto priemonių. Kiek jų patikrinta pernai, dar nesuskaičiuota. "Sunkmetis vairuotojus verčia rizikuoti". RESPUBLIKA

VERSLAS

Uostamiesčio verslininkai rado būdą, kaip Klaipėdos turizmo plėtrai būtų galima gauti pinigų - Smiltynei, Giruliams ir II Melnragei tapus kurortinėmis teritorijomis, iš valstybės biudžeto kasmet atitekėtų nemenkos sumos. Tiesa, anot verslo atstovų, iki šiol Klaipėdos valdžia dėl kurortinių teritorijų statuso gavimo dar nepajudino nė piršto. Pasak prieš keletą metų sąvokos "kurortinė teritorija" atsiradimą įstatymuose inicijavusios klaipėdietės Aldonos Staponkienės, iki pat 2008-ųjų valstybė lėšų skirdavo tik kurortams, t. y. Palangai, Neringai, Druskininkams ir Birštonui. Atsiradus kurortinės teritorijos sąvokai, atsivėrė galimybės gauti lėšų ir ne kurortams. Pagal reikalavimus kurortinė teritorija privalo turėti tam tikrą infrastruktūrą, joje negali būti Laimo ligos ir erkinio encefalito židinių, taršių įmonių ir pan. A. Staponkienės nuomone, Smiltynė, Giruliai bei II Melnragė reikalavimus galėtų atitikti. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas Vyriausybės nutarimu gavus savivaldybės tarybos prašymą. "Verslas - už kurortinę Klaipėdą". VAKARŲ EKSPRESAS

Antradienį šalies žiniasklaidos atstovus sukvietęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ketino pristatyti kasmetinių, jau 105-ųjų, Sartų žirgų lenktynių programą. Ministras dėstė, jog šiemet į lenktynes bus įtraukti ir Estijos, Latvijos, Rusijos atstovai. Varžybų prizų fondas iš viso sieks beveik 70 tūkst. litų. Tačiau jau viešųjų ryšių akcijos pradžioje žurnalistai susidomėjo, kodėl salėje nėra už lenktynių organizacinius dalykus atsakingo viceministro Aušrio Macijausko. K. Starkevičius tikino, kad jo komandos narys tuo metu kaip tik "sprendžia kasos aparatų klausimus su ūkininkais". Tačiau neabejojama, jog ministro partietis Kėdainių konservatoriams vadovaujantis A. Macijauskas pastaruoju metu vengia viešumos dėl kitų dalykų - jam pareikšti įtarimai net dviejose baudžiamosiose bylose. Vienoje tiriama, kaip viceministras per tarpininkus galbūt gavo paramą iš verslininkų (turinčių įvairių sutarčių su ministerija), antroje - jo galimas piktnaudžiavimas. "Žirgų lenktynėms diriguoja įtariamieji". VAKARO ŽINIOS

Penkiakovininkės Donatos Rimšaitės sprendimas atstovauti Rusijai išjudino šalies sporto funkcionierius - imtasi priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių akibrokštų. Antradienį posėdžiavusi Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba patvirtino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) pateiktą artimiausių dvejų metų sporto strategiją ir kai kuriuos teisės aktų projektus. Patriotiškumas nuo šiol bus ugdomas prievarta. Pagal dabartinę tvarką maksimalias 1 963 litų dydžio stipendijas šiuo metu gauna 1-6 vietas Europos ar pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse užėmę atletai. Netrukus bus skatinami tik 1-4 vietas užėmę sportininkai, tačiau maksimalios jų stipendijos padidės beveik dvigubai - iki 3 497 litų. Minimalus atlygis didės nuo 600 iki 2 tūkst. litų. LIETUVOS ŽINIOS

Šias lėšas ketinama surinkti ne didinant KKSD finansavimą, o optimizavus olimpines, parolimpines ir kurčiųjų sporto programas. Be to, stipendijomis skatinami sportininkai privalės pasirašyti sutartį su valstybe - tai būtų tarsi saugiklis, siekiant išvengti D. Rimšaitės ar panašių atvejų. "Pagal šią sutartį ne tik valstybė bus įsipareigojusi sportininkui, bet ir atvirkščiai. Todėl sportininkas, nusprendęs atstovauti kitai šaliai, turės grąžinti pinigus", - pabrėžė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. "Dėl sotaus kąsnio teks įsipareigoti". LIETUVOS ŽINIOS

Stipriausios Lietuvos krepšinio komandos, savaitgalį iškovojusios pergales Lietuvos krepšinio lygos arenose, šį vakarą mėgins tai pakartoti ir Eurolygos antrojo etapo rungtynėse. Pirmajame Eurolygos "Top 16" etapo ture abi Lietuvos atstovės patyrė beveik identiškas nesėkmes. Vilniaus "Lietuvos rytas" savo aikštėje 59:80 nusileido E grupės favoritei Atėnų "Panathinaikos" ekipai, o Kauno "Žalgiris" Valensijoje 59:73 pralaimėjo "Power Electronics" komandai. Mače su "Panathinaikos" vilniečius pakirto dvigubas smūgis - dėl kelio traumos Vitorijoje komandai nepadės "Lietuvos ryto" snaiperis Martynas Gecevičius. Pasak Vilniaus ekipos stratego Aleksandro Trifunovičiaus, šį praradimą turės kompensuoti komandos naujokas D. Dž. Stroberis (D. J. Strawberry). "Jis perpranta mūsų žaidimą greičiau, nei tikėjomės. Kadangi būsime be M. Gecevičiaus, jam teks didesnis vaidmuo nuo pat rungtynių pradžios", - kalbėjo A. Trifunovičius. Pasak jo, vilniečiai gali iškovoti pergalę, jei tik sutramdys Vitorijos ekipos puolimą. RESPUBLIKA

Pasak A. Trifunovičiaus, bet kuri komanda šalia pliusų turi ir minusų: "Kartoju savo žaidėjams, kad nustotume dalyti dovanas varžovams, nesvarbu, ar jie stiprūs, ar silpnesni. Šį sezoną per dažnai būname dosnūs kitiems. Sau įrodę, kad galime nugalėti galingas komandas, pralaimime priešininkams, už kuriuos tikrai esame pranašesni. Vitorijoje mums svarbiausia - pirmiausia rūpintis savo žaidimu, pasistengti nepaleisti varžovų per toli ir gaudyti šansą". LIETUVOS RYTAS

Antrą savaitę "Žalgirio" komandai vadovaujantis graikas Elijas Zuras (Elias Zouros) prieš rungtynes su "Olympiacos" daugiau laiko skyrė žaidėjų rotacijos principų paaiškinimams. Per pirmą mačą su "Power Electronics" ekipa specialistas atliko net 42 žaidėjų keitimus, o per LKL mačą su Klaipėdos "Neptūnu" krepšininkus keitė 41 kartą. "Komandoje turime daug žaidėjų, dalyvaujame įvairiuose turnyruose, tad norime, kad krepšininkai išsaugotų kuo daugiau jėgų. Esu įsitikinęs, kad dažna rotacija mums tik padeda, - žurnalistus tikino E. Zuras. - Apskritai mes per daug kalbame apie rotaciją. Mums dabar reikia visiems kartu dirbti, suprasti žaidimo filosofiją, o tada galėsime kalbėti ir apie keitimus". "Žalgirio" įžaidėjas Mantas Kalnietis teigė, kad savo aikštėje žalgiriečiai privalo iškovoti pergalę. RESPUBLIKA

Graikas teigė palaikantis Kauno klubo savininkų nuostatą, jog krepšininkų tobulėjimas - svarbiau už ekipos pergales. E. Zuras negalėjo atsakyti, kiek ilgai ekipoje dar bus taikoma panaši žaidėjų kaita. Iš esmės nesikeičiantis planas visoms būsimoms rungtynėms ir kitos keistos ypatybės nuo Kauno ekipos vairo atbaidė kauniečių kalbintus Joną Kazlauską, Rimą Kurtinaitį ir dar ne vieną žinomą krepšinio specialistą. Dabartinis "Ventspils" klubo treneris Algirdas Brazys užsiminė pernai buvęs priverstas palikti "Žalgirio" klubo sporto direktoriaus postą, nes nesutikęs su treneriui primetama taktika. A. Brazio nuomone, "iš anksto tiksliai nustatyti žaidimo laiką krepšininkams - absurdas - juk negali žinoti, ką mačo metu tau leis vienas ar kitas varžovas". A. Brazio nuomone, tokia taktika - pražūtinga, nes tampa lengvai nuspėjama priešininkams, be to, garantuotos minutės aikštėje neįpareigoja stengtis pačių žaidėjų. LIETUVOS RYTAS

Gargždų stadionas sutemus šviečia iš tolo - jame neseniai įrengtas modernus apšvietimas, kainavęs 320 tūkst.litų. Dabar dirbtinės dangos aikštėje sportininkai gali treniruotis iki vėlumos. VŠĮ "Gargždų futbolas" direktorius Nerijus Galvanauskas pasidžiaugė, kad ir šaltuoju sezonu dirbtinės dangos futbolo aikštėje, kuri buvo įrengta praėjusią vasarą, gali sportuoti futbolininkai, ji nelieka tuščia. "Per pastaruosius kelerius metus beveik dvigubai išaugo sportuojančių moksleivių skaičius - iki 350. Mažesni vaikai treniruojasi salėse, o vyresnieji po pamokų mokykloje, jei nėra labai šalta, gali sportuoti apšviestoje aikštėje. Kasdien iki 21 val. čia sportuoja po kelias grupes vaikų. Aikštėje įjungtas ekonomiškas treniruočių lygio apšvietimas, kuris tinka ir varžyboms rengti. Apšvietimo įrangai 250 tūkst. litų skyrė rajono savivaldybė, 70 tūkst. litų - Kūno kultūros departamentas, o projektavimo darbams reikalingus 25 tūkst. litų iš rėmėjų gavo VŠĮ "Gargždų futbolas". Pasak N. Galvanausko, pastaraisiais metais, susivienijus valstybiniam ir privačiam sektoriams, į Gargždų stadioną jau investuota apie 3 mln. litų. "Gargždiškiai sportuoja apšviestame stadione". VAKARŲ EKSPRESAS