"Tai buvo didžiulis stimulas visoms demokratinėms jėgoms Tarybų Sąjungos teritorijoje ateiti į pagalbą mums. Kilo daugybė įvairių protesto bangų. Jei ne šie įvykiai, nebūtų nei pučo gynybinių barikadų Maskvoje, nei TSRS žlugimo tokiu būdu, kaip jis įvyko. Taip, būtų buvęs kitoks žlugimas, bet tada TSRS būtų nuleista ant bėgių ir būtų paversta nepriklausomų valstybių sandrauga. Taigi šie įvykiai Lietuvoje - didžiulis lūžis, po kurio keitėsi pasaulio istorijos kryptys, ir tikrai tai ne mūsų skausmo, o pergalės diena", - apie šiemet jau 21-ą kartą minimą Sausio 13-ąją sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministras, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Butkevičius. Ir vis dėlto iki šiol per 21 metus apie Sausio 13-osios įvykius yra pasirodžiusi tik viena knygelė, išleista tais pačiais metais, kur įvykių liudininkai dalijasi prisiminimais...
"Bijau, kad istorija apie Sausio 13-ąją nebus parašyta dėl labai aiškių priežasčių. Kaip parašyti istoriją apie tuos dalykus, kurie dar vyksta, yra politiškai slidūs arba vyksta teisiniai tyrimai? O kadangi teisiniai tyrimai visą laiką vyks, nes byla įvardyta kaip nusikaltimas žmogiškumui, bijau, kad tai bus amžina byla, ir niekas neparašys istorijos nei apie Sausio 13-ąją, nei apie vėlesnius įvykius", - mano Medininkų tragediją išgyvenęs Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas. Kodėl šis laikotarpis taip istorikų apleistas? Kodėl jis neįdomus tiems, kurie dabar yra valdžioje? Galų gale, kokie procesai tada vyko iš tikrųjų? Apie tai "Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo" apskritojo stalo diskusijoje, be paminėtųjų, kalbėjosi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Kazimieras Motieka, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir žalgirietis Gediminas Jakavonis - "Dar kartą apie Sausio 13-ąją". RESPUBLIKA
Iki Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pabaigos liko apie 9-10 mėnesių. Energetika, įskaitant šilumos kainas, socialinės pertvarkos, finansinė drausmė, kova su korupcija - tai pagrindiniai Vyriausybės darbai, išvardyti prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su ministrais. D. Grybauskaitė tradiciškai metų pradžioje susitinka su Vyriausybe, kad aptartų svarbiausius tų metų darbus. Ketvirtadienį po susitikimo surengtoje vos keliolikos minučių spaudos konferencijoje valstybės vadovė pabrėžė, kad šie metais bus sudėtingi. "Todėl ir toliau reikės vykdyti atsakingą ekonominę politiką", - pabrėžė ji ir finansinę drausmę įvardijo kaip vieną svarbiausių iššūkių artėjant šių metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams ir Vyriausybės pasikeitimui po jų. Vyriausybė paraginta ir toliau laikytis finansinio stabilumo, fiskalinės drausmės politikos, neišlaidauti. "Negali būti tokių nesusipratimų kaip brangus važinėjimas net ir už Europos pinigus į visokius kurortus, egzotiškas konferencijas ir taip toliau", - pabrėžė ji. "Prezidentė liepė dirbti atsakingai". KAUNO DIENA
Kadencijos mediumo proga pas save į Prezidentūrą išsikvietusi visą Ministrų kabinetą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Vyriausybei beveik nieko gero apie jos darbą pasakyti negalėjo. O kritikos pažėrė tiek, kad ir premjeras, ir visi ministrai turėjo jaustis itin nepatogiai. Vyriausybės narius D. Grybauskaitė smarkiai kritikavo ne tik susitikimo su jais metu, bet ir per kadencijos mediumo proga surengtą spaudos konferenciją. Tiesa, anot D. Grybauskaitės, penkioliktoji Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansinę krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai bandant susidoroti su euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. Vyriausybei kliuvo ir dėl planuojamo pirmininkavimo ES biudžeto dydžio. D. Grybauskaitė premjerą ir ministrus taip pat paragino neieškoti visais atvejais kaltų kitur, o pripažinti ir savo kaltę. Pavyzdžiui, dėl stringančių Ignalinos jėgainės uždarymo darbų. "D. Grybauskaitė Vyriausybei davė pylos". RESPUBLIKA
"Jokiu būdu negalima pasveikinti prezidentės už jos paramą Vyriausybei, kurios ekonominė politika tiesiog pražūtinga", - mano europarlamentaras, opozicinės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis teigė nesutinkąs, kad D. Grybauskaitė su Vyriausybe išgelbėjo Lietuvos ekonomiką ar valstybę nuo bankroto, nes Vyriausybė atvedė valstybę prie bankroto slenksčio. "Dabartinė Vyriausybės politika, kurią prezidentė palaiko, ekonomiškai yra pražūtinga valstybei. Turint tokį žmonių pasitikėjimą buvo galima ne tik ką nors nuveikti - buvo galima labai daug nuveikti, bet nenuveikta nieko doro ir prarasta daug brangaus laiko", - sakė V. Uspaskichas. Jis taip pat kalbėjo apie paradoksą, kad visuomenė nepatenkinta Vyriausybe, bet patenkinta prezidente - pasak jo, "taip yra turbūt todėl, kad valstybės vadovė tautai suteikė šiuo metu labai reikalingą moralinę paramą". KAUNO DIENA
Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, "svarbiausias prezidentės vaidmuo yra tas, kad ji suteikia žmonėms didelę viltį... Prezidentė pradėjo aktyviai kištis į vidaus politiką, ir tai yra gerai. Nes turime patirtį, kai politikai tvarko savo reikalus, o prezidentas tik stebi ir moralizuoja, nors vagystės vyko toliau". "Iš nesėkmių - galbūt tai buvo bandymas gerinti santykius su Aleksandru Lukašenka, bet tai juk buvo ne prezidentės iniciatyva, o Europos Sąjungos bendra nuostata. Tad net nevadinčiau to nesėkme, kaip ir dėl suprastėjusių santykių su Lenkija, nes mūsų kaltės nėra, o tik veikia didžiuliai geopolitiniai žaidimai", - sakė V. Dumbliauskas. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Kosmoso mokslo ir technologijų institutas į kosmosą planuoja paleisti pirmą lietuvišką palydovą. Pasak instituto direktoriaus plėtrai Sauliaus Lapienio, palydovo konstravimas ir iškėlimas į kosmosą Lietuvai "įkandamas" - tik vienas milijonas litų... Dalį lėšų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Palydovo paleidimas galėtų būti finansuojamas pagal ES QB50 programą. Institutas yra pateikęs paraišką dalyvauti konkurse dar prieš metus, artimiausiu metu paaiškės, ar palydovo paleidimas bus finansuojamas. S. Lapienio teigimu, Lietuva su kosmoso šalimis - JAV, Rusija ar Prancūzija - nerungtyniaus ir konstruos nedidelį nanopalydovą, kuris svers per 3 kilogramus. Teigiama, jog lietuviškas palydovas į kosmosą gali pakilti jau kitąmet. "Gal kitąmet jau kilsime į kosmosą?" RESPUBLIKA
Jurbarką papuošė angelo skulptūra. Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų sukaktį miestas nutarė įamžinti kauniečio Eriko Daugulio sukurta skulptūra "Skelbiu žinią Jurbarkui apie Magdeburgo teisę". Skulptūra pastatyta miesto aikštėje šalia rajono savivaldybės pastato esančiame fontane. Tai lieknas, švelnaus veido angelas, skriejantis virš Jurbarko. Iš bronzos išlietos skulptūros plotis - 4 metrai, ji pritvirtinta ant kolonos, kurios aukštis - beveik 9 metrai. Skulptūra "atskrido" į Jurbarką rėmėjų, kurie paaukojo 200 tūkst. litų, dėka. Tiesa, skulptūra sutikta nevienareikšmiškai - vieni džiaugiasi, kad ir sunkmečiu miestiečiai paaukojo pinigų puikiam kūriniui, o kiti vadina jį puolusius angelu. "Skulptūra įtiko ne visiems". LIETUVOS RYTAS
Antro kurso magistrantė Saule Baikenova iš Kazachstano nacionalinio pedagoginio Abay vardo universiteto jau trečią mėnesį Šiaulių universitete (ŠU) gilina vaizduojamojo meno žinias. Universitetas aktyviai ieško daugiau studentų iš Azijos ir Kaukazo. ŠU Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorės Reginos Karvelienės žodžiais, universitetas atsigręžė į Vidurinės Azijos šalis - Kazachstaną, Kaukazo regione esančias Gruziją ir Azerbaidžaną, nes šių šalių gyventojai ne tik daug žino apie Lietuvą, bet ir jaučia mūsų šaliai simpatiją. "Neseniai Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje tarptautinių studijų parodoje vietinis jaunimas reiškė norą studijuoti Šiaulių universitete bei kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose", - sakė direktorė. "Universitetas vilioja studentus iš Azijos ir Kaukazo". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Po ketvirtadienį įvykusios iškilmingos premjeros, šiandien filmas "Miegančių drugelių tvirtovė" pradeda kelionę po septynių Lietuvos miestų kino teatrus. Kino režisierius Algimantas Puipa šį filmą sukūrė pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną. "Miegančių drugelių tvirtovės" kelionė po Lietuvą taps baigiamuoju anksti mirusios rašytojos 50-mečio minėjimo akcentu. "Atveria moters sielą". LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Marijampolės apskrities policijos pareigūnai aiškinasi mįslingas beveik pusės mln. litų vertės varinio kabelio krovinio pagrobimo aplinkybes. Trečiadienio rytą, apie 9 val., Marijampolės policijos pareigūnams paskambino vieno Aleksandravo kaime esančios degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio krovininio automobilio vairuotojas ir pranešė šalia stovinčiame vilkike aptikęs surištą to vilkiko vairuotoją. Atvykusiems policijos pareigūnams krovininio automobilio DAF 41 metų vairuotojas I. H. iš Baltarusijos papasakojo keistą istoriją. Trečiadienio naktį jis stabtelėjęs prie pasienyje su Lenkija esančio Medicinos banko skyriaus, tačiau vos sustojus prie automobilio prišoko nepažįstami vyrai, įsibrovė į kabiną, surišo vairuotoją ir, patys sėdę prie vairo, nuvairavo mašiną į nežinomą vietą bei ten iškrovė krovinį - varinį kabelį, kurio vertė - 162 833 JAV doleriai (442,9 tūkst. litų).
Vėliau parvairavo automobilį į buvusią vietą, ir paspruko palikę surištą vairuotoją. Įvykį tiriantiems pareigūnams, be kita ko, kilo įtarimų, kad nusikaltimas galėjo būti inscenizuotas, siekiant gauti krovinio draudimo išmoką. Apklausus užsienietį, jam buvo leista išvykti iš Lietuvos. Įvykis toliau tiriamas. "Mįslingi užpuolikai pagrobė vario krovinį". LIETUVOS ŽINIOS
Prieš trejus metus kraupią studento medžioklę surengusi dvylikos panevėžiečių gauja sulaukė atpildo. Pagrindiniai žiaurios egzekucijos dalyviai už grotų turės praleisti po keliolika metų. 24 metų sūnaus Dainiaus netekę panevėžiečiai Romas ir Nijolė Siriūnai trečiadienį teisme vėl braukė ašaras. Jų sūnus mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo žiauriai sumuštas ir apšaudytas į galvą Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje Panevėžyje - vien dėl to, kad jo automobilis banditams pasirodė panašus į vieno iš jų priešininkų. Teismo nuosprendį keturi egzekucijos dalyviai išklausė surakinti antrankiais. Dar vienas atėjo iš laisvės. Bet likusieji, kuriems iki nuosprendžio nebuvo skirtas suėmimas, nepasirodė teisme. Kai kurie jų pasislėpė.
Už nužudymą iš chuliganiškų paskatų 23 metų Edgaras Krasuckas ir dvejais metais vyresnis Tautvydas Gasiūnas nuteisti kalėti po 14 metų. Tomui Krupickui paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. 19-mečiam Karoliui Kuncei teismas skyrė 7 metus nelaisvės. Jis nusikaltimo metu buvo nepilnametis. Trys grupės nariai išvengė nelaisvės. Vienas jų - 22 metų Tadas Latovas - sutikęs bendradarbiauti su bylą tyrusiais pareigūnais. Dar penki grupuotės nariai dėl viešosios tvarkos pažeidimo nubausti nuo pusantrų iki ketverių metų nelaisvės. "Studento žudikus demaskavo saviškis". LIETUVOS RYTAS
Nuo sausio 1-osios už melagingus, piktavališkus, garbę ir orumą žeidžiančius bei pareigūnų darbą trikdančius skambučius Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112 numatytos griežtos baudos. Pasak Bendrosios pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininko Nerijaus Adomavičiaus, didžioji dalis - apie 70 proc. - skambučių 112-uoju yra nepagrįsti - skambintojai, pavyzdžiui, reiškia nepasitenkinimą politikais, gydytojais, brangstančiomis prekėmis, o kai kuriuos skambintojus centro darbuotojai jau ir atpažįsta. Bet netrukus trukdytojai nesijaus tokie nebaudžiami - pagal prieš kelias dienas įsigaliojusias Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas skambintojai bus baudžiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki 500 litų arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų. "112 - pagalbos prašantiems, o ne melagiams". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
"Baisiai", - taip ketvirtadienį staiga sušauktą pasitarimą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate įvertino Laimutė Stankūnaitė, kuriai teismas priteisė jos ir velionio Drąsiaus Kedžio dukros globą. Kiti posėdžio dalyviai atsitvėrė tylos siena. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad N. Venckienė vykdo teismo sprendimą, įpareigojantį perduoti mergaitę motinai. "Kiek žinau, ponia Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti mergaitę, jei mergaitė pati su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą", - teigė prezidentė. "L. Stankūnaitė apimta nevilties?" KAUNO DIENA
Dėl savo dukters kovojanti ir tarsi į sieną vis atsitrenkianti L. Stankūnaitė vakar su ašaromis akyse išėjo iš Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate surengto pasitarimo. Tame pasitarime, kurį sušaukė Kauno ir Kauno rajono savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, iš iškviestų asmenų neatvyko tiktai mergaitės globėja Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė. Tartasi, kaip toliau elgtis šioje situacijoje, kai N. Venckienė nevykdo Kėdainių rajono teismo sprendimo ir Kauno antstolės Sonatos Vaicekauskienės įpareigojimo perduoti mergaitę L. Stankūnaitei. Vaiko teisių apsaugos darbuotojus sukrėtė N. Venckienės ir jos tetos Audronės Skučienės sukeltas incidentas Garliavos šeimos klinikoje. Pasak šios įstaigos direktorės Astos Šileikienės, "įžūlus mergaitės globėjos elgesys, negražių žodžių vartojimas jos akivaizdoje neigiamai veikia vaiką - grasinimai, psichologinis spaudimas galėjo sukelti mažametei baimę".
Tačiau vargu ar N. Venckienė labai susikrimto dėl karčių žodžių, kurie jai buvo išsakyti Kauno policijoje vykusiame pasitarime, nes ji palaikymą išgirdo iš prezidentės Dalios Grybauskaitės lūpų: "Kiek žinau, ponia N. Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti Kedytę, jei ji pati su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą". Prezidentės žodžiai suglumino Kėdainių teisėją Vitalijų Kondratjevą, priėmusi sprendimą, kad mergaitė iki 2011 metų gruodžio 30 dienos turi būti perduota motinai, ir teismo sprendimą vykdyti turinčią Kauno antstolę S. Vaicekauskienę. Tuo tarpu politologas Algis Krupavičius tiesiai pareiškė, kad tokie prezidentės žodžiai rodo, jog ji užėmė šališką poziciją. "Vaiko motinai baisu, o prezidentei - normalu". LIETUVOS RYTAS
ENERGETIKA
Sostinėje vis labiau įsisiautėja isterija dėl neva 2011-ųjų lapkritį šilumos tiekėjos Prancūzijos kompanijos "Dalkia" valdomos bendrovės "Vilniaus energija" esą dirbtinai išpūsto šilumos vartojimo ir kainų. Pačios aukščiausios valdžios nuteikta valdininkija, pigaus populiarumo besivaikantys politikai ir dalis tarifais nepatenkintų gyventojų deda į šuns dienas šilumininkus, neva apvogusius vilniečius. Ir visiškai nesigilinama į skaičius, kurie rodo, kad iš tikrųjų niekas nieko nevogė. Isterija prasidėjo Energetikos ministerijai paskelbus neva oficialius šilumos tiekėjų duomenis, kad visi didieji Lietuvos miestai, išskyrus Vilnių, pernai lapkritį šilumos suvartojo mažiau. Esą lyginant šio mėnesio duomenis su 2010 m. lapkričio rezultatais, Kaune šilumos suvartojimas sumažėjo 4 proc., Klaipėdoje - 11 proc., Panevėžyje - 2 proc., Šiauliuose - 14 proc. O štai Vilniuje jis didėjo 17 proc. Į gerai organizuotą chorą prieš sostinės šilumininkus įsitraukė netgi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri pareiškė, kad reikėtų nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės sutartį su dabar sostinės šilumos ūkį valdančiomis bendrovėmis.
Konservatorių premjeras Andrius Kubilius vakar netgi padarė keistą atradimą, kad šilumos kainos, jo nuomone, visiškai nepriklauso nuo brangstančių dujų. Esą Vilniuje praėjusį lapkritį šiluma buvo brangesnė, nei tikėtasi, dėl to, kad sostinės valdžia blogai prižiūri savo šilumos ūkį. Todėl kai kurie politikai jau siūlo Vilniaus šilumos ūkį nacionalizuoti. Aukščiausios valdžios sukritikuota Valstybinė energetikos inspekcija, kuri pagal įstatymus privalo kontroliuoti šilumos ūkį, Generalinės prokuratūros ir kitų atsakingų valstybinių institucijų paprašė ištirti, kodėl Vilniuje kai kurie daugiabučiai 2011 m. lapkritį suvartojo daugiau šilumos nei tą patį mėnesį prieš metus, nors oro temperatūra beveik nesiskyrė. Teigiama, kad tyrimas šiuo metu vyksta itin sparčiai. "Kai baigsis tyrimas, situaciją galėsime pakomentuoti plačiau", - žadėjo Valstybinės energetikos inspekcijos atstovė Milda Levandrauskaitė. Tačiau kai kuriuos šokiruojančius skaičius "Respublika" pateikia ir šiandien. "Šildymo kainos Vilniuje tampa politiniu vėzdu". RESPUBLIKA
Babtuose (Kauno r.) dar šiemet turėtų būti pastatytos dvi pramoninės vidutinio galingumo vėjo jėgainės. Iki šiol Kauno rajone veikė viena. Kiekvienos jėgainės galingumas sieks 2 tūkst. kilovatų. Per metus tokia jėgainė, veikianti būtent Kauno apskrityje, gali pagaminti apie 4 mln. kilovatvalandžių energijos. Pasak vienos projektavimo įmonės vadovo Vaclovo Macijausko, nors meteorologinės sąlygos aplink Kauną nėra tokios kaip pajūryje, jėgainės vis tiek pagamins daug energijos. Kaune veikianti bendrovė "Devynduoniai", nusprendusi elektrai gaminti pakinkyti vėją, už pirkinį turės pakloti beveik 9 mln. litų. Tiek kainuoja viena vėjo jėgainė. Įmonė laimėjo Energetikos ministerijos skelbtą konkursą. Jo laimėtojas valstybei parduoda elektros energiją, kuri pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. "Įkinkys vėją". LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Į Lietuvą plūsta netinkami vartoti maisto produktai, tačiau specialistai pripažįsta, kad visų siuntų patikrinti neįmanoma. Pernai šalies rinkoje uždrausta realizuoti daugiau kaip 2 287 tonas nesaugių maisto produktų. Tai beveik dvigubai didesnis kiekis, nei sulaikyta užpernai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, tokie rezultatai - ir dėl to, kad "pernai mūsų inspektoriai tyrimų atliko apie tris kartus daugiau nei užpernai". VMVT inspektoriai nustatė begalę saugos, kokybės, laikymo sąlygų ir ženklinimo reikalavimų neatitinkančių, taip pat nebetinkamų vartoti produktų, kurie buvo prekybos įmonėse ar pakeliui į jas. Pasak J. Miliaus, negalima visiškai pasitikėti tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojais ar importuotojais, vis dėlto ypač daug nesaugių produktų Lietuvą esą pasiekia ir būna sulaikomi iš trečiųjų šalių.
"Sutrukdėme 83 tonų žemės riešutų iš Argentinos, Indijos ir Azerbaidžano (jie buvo užteršti aflatoksinais) realizaciją, sulaikėme 21 toną neleistinų priedų turinčių džiovintų slyvų iš Čilės, uždraudėme importuoti 20 tonų gyvsidabriu užterštų pašarinių mielių iš Rusijos", - sakė tarnybos vadovas. Tačiau, pasak jo, visų siuntų patikrinti neįmanoma: "Kontroliuojame apie pusę milijono objektų, todėl fiziškai neįmanoma patikrinti visų siuntų, tačiau jei kartą viename ar kitame objekte produktų kokybė mums užkliuvo, tas objektas patenka į "juoduosius sąrašus", ir purtome jį kaip reikiant - tikriname visas siuntas iš eilės". Pavyzdžiui, tikrinami visi vaisiai iš Egipto, nes anksčiau iš šios šalies atvežti apelsinai buvo užteršti pesticidais. Kartu tarnybos vadovas paragino būti atidesnius ir vartotojus - pranešti tarnybai, jei kilo įtarimas, kad prekybos centre siūlomas produktas - nekokybiškas - inspektoriai reaguoja į visus vartotojų skundus. "Nesaugių maisto produktų vis daugiau". VAKARO ŽINIOS
RYŠIAI
Aplinkos ministerijos atstovai pageidauja, kad pajūrio regiono institucijos pagalvotų, kuo pasaulinėje parodoje "Expo 2012", šiemet gegužę prasidėsiančioje Pietų Korėjoje, galėtų sublizgėti Klaipėdos kraštas. Kadangi parodos tema "Gyvieji vandenynai ir pakrantė", dalyvauti turėtų ir Lietuvos pajūrio atstovai. Valdininkai norėtų, kad pasaulinėje parodoje prisistatytų ir Lietuvos jūrų muziejus. Vakar uostamiestyje lankėsi Aplinkos ministerijos, atsakingos už Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje "Expo 2012", atstovai. Jie norėjo sulaukti pasiūlymų, kaip prie to galėtų prisidėti klaipėdiečiai. Tačiau tiek miesto savivaldybė, tiek Uosto direkcija savo biudžetuose nėra numačiusios lėšų šiai parodai. Pritraukti miesto įmones, manoma, irgi bus labai sunku. Tikimasi, kad Pietų Korėjoje vyksiančiame renginyje turėtų apsilankyti 8, o Lietuvos paviljone - apie 1 mln. žmonių. Nors parodoje bus ir lietuviškų prekių, ir maisto produktų, tačiau jos tikslas nėra tiesioginių verslo kontaktų užmezgimas, tai - ne mugė, o šalies pristatymas pasauliui. "Kuo klaipėdiečiai nustebins pasaulį?" VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Projektą "Rail Baltica" įgyvendinanti bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" susidūrė su kliūtimis Kazlų Rūdoje. Valstybinės svarbos projekto "Rail Baltica" direkcija atmetė Kazlų Rūdos savivaldybės reikalavimą, kuriuo buvo prašoma tiesiant europinę vėžę kartu pastatyti du viadukus ir aplinkkelį automobilių transportui. "Projektas "Rail Baltica" įgyvendinamas bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pasitikėjimo teise valdomų sklypų ribose, o Kazlų Rūdos savivaldybės planuojamas aplinkkelis toli jas peržengia, todėl įgyvendinti tokio prašymo neįmanoma nei teisiškai, nei finansiškai", - tvirtino "Rail Baltica" projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas. Savivaldybės bendrajame plane numatyta, kad aplinkkelis turėtų atsirasti po 2017-ųjų, tačiau Kazlų Rūda skuba įšokti į "Rail Baltica" traukinį. Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius piktinasi, kad Marijampolėje numatytos net trys dviejų lygių pervažos, nors per šį miestą važiuoja tris kartus mažiau traukinių. "Vėžė stringa ties Kazlų Rūda". LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos regiono valdžios ir verslo struktūros turi operatyviai apsispręsti, ar skirti lėšų turizmo skatinimo projektui, kuriuo Susisiekimo ministerija siūlo pritraukti daugiau skrydžių kompanijų į Palangos oro uostą. Vakar uostamiestyje su Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos, Klaipėdos miesto politikais bei verslininkų organizacijų atstovais susitikęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas nebe pirmus metus svarstomą prasto pajūrio susisiekimo su pasauliu problemą pasiūlė spręsti ryžtingai. Anot R. Vaštako, operatyvių sprendimų dėka Palangos oro uosto tvarkaraščiuose jau artėjančiu vasaros sezonu galėtų atsirasti 1-3 papildomos kryptys, kuriomis skraidintų 1-2 skrydžių bendrovės. Išnagrinėjus situaciją, siūlomos kryptys į Vokietiją - Hamburgą arba Frankfurtą prie Maino, Rusiją bei Švediją. Viceministro teigimu, naujų skrydžių dėka keleivių srautas išaugtų 30-50 tūkst. per metus. "Daugiau skrydžių iš Palangos: noro yra, galimybės neaiškios". VAKARŲ EKSPRESAS
VERSLAS
Šiltnamiuose jau įsivažiuoja agurkų sėja, kad kovo pradžioje galėtume paskanauti pirmųjų šviežių agurkėlių, bet šiemet šiltnamininkai agurkus sėja nusivylę ir įskaudinti, mat Europos skubios pagalbos fondas 22 šalių augintojams atlygino dėl e.coli bakterijos patirtus nuostolius, o Lietuva negavo nė cento, nors mūsų augintojų nuostoliai siekė 3 mln. litų. "Ne mes sugalvojome e.coli bakteriją, ne mes įbauginome pirkėjus, ne dėl mūsų klaidų patirta 3 mln. nuostolių, todėl drąsiai sakau, kad nenusipelnėme tokios kiaulystės. 22 šalys sulaukė kompensacijų, tik mes, Malta, Kipras, Liuksemburgas ir Suomija likome už borto. Briuselis mus įskaudino sakydamas: jūs neturėjote kooperatyvo, todėl ir kompensacijos nepriklauso. Mūsų šalies Vyriausybė šiltnamininkų neapgynė, paliko vienus nelaimėje", - nuoskaudas išsakė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas.
Dalis šiltnamininkų jau atsisako verslo, nes nemato perspektyvos dėl vis brangstančios energetikos. Tuo tarpu Vyriausybei atstovaujantys Žemės ūkio ministerijos atstovai kaltina pačius agurkų augintojus, nes šie esą pagailėjo pinigų kvalifikuotiems teisininkams, o be jų ką nors laimėti Europos Sąjungoje iš esmės neįmanoma. Pernai vasarą pasaulį apskriejo sensacinga žinia, esą Vokietijoje būrys žmonių, kurie valgė Ispanijoje užaugintus agurkus, buvo užkrėsti pavojinga gyvybei e.coli bakterija. Europiečiai nustojo pirkti daržoves, jų kaina ir vartojimas katastrofiškai smuko. Ir nors vėliau tos pačios Vokietijos mokslininkai paneigė informaciją, kad Ispanijoje užauginti agurkai buvo užkrėsti, daržovių augintojai visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, patyrė milžiniškų nuostolių. Po skandalo visų šalių daržovių augintojai suskaičiavo, kad e.coli bakterijos padaryti nuostoliai siekia 227 mln. eurų (783,15 mln. litų). Tačiau Europos skubios pagalbos fondas sutiko kompensuoti tik 178 mln. eurų (614,10 mln. litų), o Lietuva negavo nieko. "Susiskaldę daržininkai pramiegojo milijonus". RESPUBLIKA
SPORTAS
Kauno "Žalgirio" krepšininkai pateikė dar vieną komandinio žaidimo pavyzdį. Vakar žalgiriečiai po dramatiškos kovos 95:94 įveikė VTB Vieningosios lygos nugalėtojų titulą ginančią Maskvos srities "Chimki" ekipą. Rimo Kurtinaičio treniruojama "Chimki" ekipa į Kauną atvyko būdama A grupės turnyro lentelės viršūnėje. Tuo metu nesėkmingai sezoną pradėjęs "Žalgiris" po pirmojo rato kovų su 3 pergalėmis ir 5 pralaimėjimais žengė vos 7-oje vietoje. Vis dėlto žalgiriečiai įrodė, kad yra pasiruošę sunkiausiems iššūkiams. Beveik visas rungtynes atkakliai persekioję pirmavusius "Chimki" krepšininkus jie nepalūžo ir atkakliai ieškojo kelio į pergalę. Likus 4 sek. iki finalo sirenos "Žalgirio" legionierius Sonis Vymsas (Sonny Weems) prasiveržė po varžovų krepšiu ir įspūdingu dėjimu pelnė pergalingus taškus. RESPUBLIKA
"Sveikinu savo vyrus, kurie tikėjo pergale visas 40 minučių ir nenuleido rankų. Dėkui sirgaliams, kurie mums labai padėjo bei varžovams, kurie intrigai priešinosi. Manau, kad rungtynės buvo labai įdomios ir gražios. Pripažinsiu, kad "Chimki" mums primetė savo žaidimą. Leidome jiems žaisti laisvai, perdaug laisvės suteikėme T. Kelačiui. Ne viskas mums šiandien pavyko, padarėme nemažai klaidų ir žaidėjams turiu pastabų, tačiau svarbiausia, kad laimėjome", - po rungtynių sakė "Žalgirio" strategas Aleksandras Trifunovičius. Tuo tarpu "Chimki" vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis teigė, jog jo komandai pritrūko sėkmės, ir pripažino, kad "dabar "Žalgiris" - visai kita komanda - atėjus Dainiui Šalengai, komandos žaidimas susibalansavo, labai padėjo jo patirtis, o S. Vymsas savo lemiamu metimu parodė, kokio meistriškumo žaidėjas jis yra". KAUNO DIENA
Linas Kleiza po beveik metų pertraukos pagaliau grįžo į krepšinio aikštę. Kelio traumą išsigydęs 27 metų puolėjas jau per pirmąjį mačą "Air Canada Center" arenoje geru žaidimu nustebino visus. Jo sugrįžtuvių nekantriai laukė ne tik Lietuvos rinktinės, bet ir Toronto "Raptors" gerbėjai. Rungtynėse su "Sacramento Kings" L. Kleiza aikštėje praleido 14,5 minutės, pelnė 10 taškų ir atkovojo 3 kamuolius. "Sugrįžau tikrai ne per greitai. Visą mėnesį sunkiai dirbau, kad galėčiau vėl rungtyniauti, tad patikėkite manimi, šios rungtynės man buvo lyg lengva treniruotė, palyginti su tuo, kaip dirbu už aikštelės ribų", - po rungtynių sakė L. Kleiza. LIETUVOS RYTAS
Ketvirtadienį pirmojoje treniruotėje prakaitą liejančius būsimus Klaipėdos "Atlanto" futbolininkus stebėjo ir naujasis komandos strategas Arminas Narbekovas. Žodinį sutikimą padėti uostamiesčio klubui išlipti iš gilios duobės olimpinis čempionas jau šį savaitgalį patvirtins parašu. "Žodį daviau, žodį atsiėmiau", - vakar "Atlanto" treniruotėje juokavo A. Narbekovas. Tačiau tiek jis, tiek klubo prezidentas Vacys Lekevičius leido aiškiai suprasti, kad sutartis su naujuoju komandos vyriausiuoju treneriu yra tik paprastas formalumas. Pasak Seulo olimpinio čempiono, pagrindinis jo reikalavimas "Atlanto" vadovams - gera ir stabili komanda. Paklaustas, ar nebijo dirbti su ne tik emocingumu pasižyminčiu V. Lekevičiumi, A. Narbekovas patikino: "Aš už Vacio nugaros jausiuosi labai saugiai". Pernai "Atlantas" finišavo priešpaskutinėje A lygos turnyro lentelės pozicijoje, surinkęs 11 taškų ir vos keliais taškais aplenkęs kitą uostamiesčio komandą - "FC Klaipėda". Artėjančiame čempionate reputaciją taisyti žadančio "Atlanto" kontūrai turėtų pradėti aiškėti jau šiomis dienomis. RESPUBLIKA
Teigiama, kad A. Narbekovas "Atlantą" treniruos tik su tokia sąlyga, jei klubas iškovos teisę rungtyniauti Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse. A. Narbekovas pastaruosius dvejus metus treniravo Gargždų "Bangos" futbolininkus. Pastarieji 2011 metais A lygos pirmenybėse liko šešti, o Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės varžybose pasiekė finalą. Niekam ne paslaptis, kad "Atlanto" klubas turi skolų, kurios siekia net iki 300 tūkst. litų. "Atlantui" yra iškelta bankroto byla. Norint gauti A lygos licenciją, atlantiečiams reikia atsikratyti skolų šleifo. "Intensyviai dirbame su bankroto administratoriumi. Per šį mėnesį norime grąžinti skolas. Radome naujų rėmėjų. Viskas turėtų išsispręsti. "Atlantas" žais tik A lygos pirmenybėse, jokių kitų kalbų net negali būti", - sakė V. Lekevičius. VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) triumfuoja: pirmą kartą šalies sporto istorijoje olimpinėse žaidynėse dalyvaus du gimnastai - Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas. "Lietuvos gimnastikos bendruomenė didžiuojasi šiais pasiekimais, - sakė LGF prezidentas Algimantas Gudiškis. - Mūsų planas įgyvendintas 100 proc., dabar laukia sunkus pasirengimas olimpiadai". Kelialapius į žaidynes mūsų gimnastai iškovojo Londone vykstančiame atrankos turnyre. 21-ų kaunietis Rokas Guščinas daugiakovėje užėmė 42-ąją vietą ir pateko tarp 35 laimingųjų, užsitikrinusių vietas olimpiadoje. 18-metė vilnietė L. Švilpaitė keturkovėje tarp 96 dalyvių užėmė 56-ąją poziciją. Mergina atrankos turnyrui ruošėsi Baltarusijoje, nes, pasak jos, "sąlygos treniruotis Lietuvoje nėra pačios geriausios, bet tikimės, kad gimnastika pas mus atsigaus".
Lietuvoje yra trys gimnastikos rengimo centrai - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kol kas lyderiauja vilniečiai, tačiau į sostinės gimnastikos mokyklą atvykusi Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) moterų komiteto pirmininkė Neli Kim buvo pašiurpusi. "N. Kim teigimu, ji būtų patikėjusi, kad Vilniuje yra tokios sąlygos, jeigu gyventume pokario laikotarpiu, bet dabar - juk XXI amžius", - pasakojo A. Gudiškis. "Gimnastų siurprizas - olimpiniai kelialapiai". KAUNO DIENA
Nors šiemet žiema nei šalčiu, nei sniegu nedžiugina, - Sartų lenktynėms vis tiek rengiamasi. Nuo 1905 metų vykstančios ristūnų varžybos, vieno iš Sartų lenktynių organizatorių Dariaus Grinbergo tikinimu, neabejotinai įvyks. Kadangi jau dešimtmetį lenktynės vyksta ne ant Sartų ežero, o Dusetų hipodrome, ir šiemet planuojama ten išlieti ledą, kuriuo ristūnai ir bėgs. "Kitą savaitę prognozuojamas geras minusiukas, o to mums ir tereikia. Visos tarnybos yra pasiruošusios lieti ledą", - teigė Sartų lenktynių organizatorius. Pasak jo, tikimybė, kad šiemet dar gali būti atšauktos lenktynės, labai minimali. Anot D. Grinbergo, šiemet bus daugiau bėgimų nei praėjusiais metais. 10 bėgimų susirungs skirtingo pajėgumo ristūnai, todėl dalyvių laukiama daugiau. Papildomame bėgime dalyvaus sunkieji žemaitukai, kurių bėgimas bus parodomasis. Taip pat nemažai dalyvių atvyks iš užsienio. VAKARO ŽINIOS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą