Naujienų sausio 12 d. dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina kištis į tai, kaip bus sprendžiama su Rolandu Paksu susijusi teisinė problema. Tačiau, valstybės vadovės nuomone, Lietuva turės įvykdyti Strasbūro teismo sprendimą. Po to, kai praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad R. Pakso teisės buvo pažeistos, nes jam iki gyvos galvos neleista siekti Lietuvos parlamentaro mandato, pašalintasis prezidentas pareiškė tikįs, jog ir D. Grybauskaitė prisidės įgyvendinant EŽTT sprendimą, bei kad jis galės dalyvauti jau 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Tačiau, pasak Prezidentės atstovo spaudai Lino Balsio, valstybės vadovė bent dabar neketina kištis į R. Pakso problemos sprendimą. "Sudaroma vyriausybinė ekspertų darbo grupė, kuri pateiks savo pasiūlymus. Seime taip pat, kiek žinau, yra dirbama tuo klausimu, todėl čia Prezidentės įsikišimo nereikia", - teigė L. Balsys. Jis priminė, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką būtent Vyriausybė turi pateikti pasiūlymus, kaip įgyvendinti EŽTT sprendimus. KAUNO DIENA

Pasak L. Balsio, D. Grybauskaitė savo nuomonę galės pareikšti tuomet, kai Vyriausybė bei Seimas jau bus apsisprendę, kaip spręsti EŽTT iškeltą problemą dėl R. Pakso, ir valstybės vadovei reikės pasirašyti arba vetuoti Seimo priimtus įstatymus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Prezidentė negali vetuoti priimtų Konstitucijos pataisų. Kita vertus, L. Balsio teigimu, Prezidentė mano, kad Lietuvai būtina priimti sprendimus, įgyvendinant EŽTT sprendimą R. Pakso byloje. "R. Pakso klausimu Prezidentė patylės". KAUNO DIENA

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė tęsia savo pirmtako Juozo Oleko vykdomą politiką - ji taip pat sumanė net sunkmečiu pradėti pjaustyti senesnius laivus, o vietoj jų nusipirkti kitus - ir, kaip rodo ankstesnė praktika, nebūtinai naujesnius. Metalo laužas gali tikėtis sulaukti patrulinio laivo "Skalvis", priklausančio Karinėms jūrų pajėgoms, dalių. Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama leisti šį laivą nurašyti. Atrodo, kad trečiadienį per posėdį ministrų kabinetas prašymą palaimins, nes beveik 100 proc. projektų, patenkančių į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, būna patvirtinti. VAKARO ŽINIOS

Karinių laivų pjaustymu ir kitų pirkimu Krašto apsaugos ministerija visuomenę stebindavo dar tada, kai jai vadovavo kitas gydytojas - J. Olekas. 2008-ųjų spalį, prieš pat vyriausybių kaitą, buvo priimtas sprendimas supjaustyti fregatas "Aukštaitis" (statytas Rusijoje 1979-aisiais) bei "Žemaitis" (statytas irgi Rusijoje 1981-aisiais). Tuo metu su britais susiderėta, kad šie už 191,5 mln. litų parduotų beveik 30 metų senumo minininkus. Tiesa, Karinės jūrų pajėgos ir dabar turi "Aukštaitį" bei "Žemaitį". Šie vardai suteikti iš Danijos kartu su "Dzūku" 2008-2009 metais įsigytiems patruliniams laivams, kurie pakeitė supjaustytuosius. Bendra visų 5 naujų laivų pirkimo kaina - per 220 mln. litų. "Krizė neaktuali kariniam laivynui atnaujinti". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės byla trumpam persikėlė į Lietuvos apeliacinį teismą (LApT). Ar teismas patenkins merginos skundus, paaiškės penktadienį. Vakar LApT nagrinėti merginos skundai, kurių prieš Kalėdas netenkino Vilniaus apygardos teismas. E. Kusaitė antradienį dar kartą prašė nagrinėti jos bylą viešai, o merginos gynėjas - grąžinti bylą prokurorams, kad būtų revizuotas kaltinamasis aktas. E. Kusaitės advokato Kęstučio Stungio teigimu, ankstesni teismo sprendimai šioje byloje yra neteisėti, nes pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją ir įstatymus dėl teisės į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Gynėjo įsitikinimu, įslaptinti būtų galima tik dalį proceso, bet ne jį visą. Jis taip pat prašė sujungti į vieną E. Kusaitės bendrininkais vadinamų čečėnų tautybės Apčio ir Aišos Magmadovų bylas. Pasak E. Kusaitės, svarbiausia, kad byla būtų nagrinėjama viešai. Teismo sprendimą šią rezonansinę bylą nagrinėti už uždarų durų pasmerkė visi žmogaus teisių gynėjai - jie neabejoja, kad slaptumu tenorima pridengti bylos silpnumą, taip pat skandalingą Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) bendradarbiavimą. "Po Vilniaus beliks tik Strasbūras". LIETUVOS ŽINIOS

Geriausiu Kauno inspektoriumi 2007-aisiais pripažintas Darius Drabavičius antradienį uždarytas į areštinę. Nemalonumai dėl kyšininkavimo gresia ir geriausiu praėjusių metų policininku pripažintam Mindaugui Jakučiui. Kauno apylinkės teismas vakar mėnesiui leido suimti Centro policijos komisariato tyrėją D. Drabavičių. Į teismą pareigūnas buvo atvestas paskutinę darbo valandą. Prokurorų teigimu, pareigūno darbo vietoje buvo atlikta krata, per kurią buvo rasti tyrimui reikšmingi daiktai. Įtariama, kad D. Drabavičius nuolat reikalaudavo duoklių iš Kauno stoties turgavietėje dirbančių prekiautojų. Už kyšio paėmimą geriausias 2007 m. Kauno policininkas D. Drabavičius gali netekti darbo, o griežčiausia numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki šešerių metų. Be to, vos prieš kelias dienas paaiškėjo, kad geriausiu praėjusių metų inspektoriumi išrinktas Mindaugas Jakutis taip pat įtariamas rinkęs kyšius iš turgaus prekiautojų. "Krenta geriausiais tituluoti policininkai". KAUNO DIENA

Aistra Antrąjį pasaulinį karą menantiems vokiškiems ginklams tauragiškį amatininką 52-ejų Algirdą Samošką įtraukė į teisėsaugos girnas - jo sukauptą kolekciją pirmadienį išsivežė policija. Dėl galimai neteisėto ginklų, sprogmenų ir šaudmenų laikymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasigrožėti A. Samoškos gyvenamojo namo rūsyje Bažnyčių gatvėje, kur jis buvo įsirengęs skėčių ir avalynės taisyklą, kaupta ir eksponuota kolekcija užsukdavo dažnas tauragiškis. Prie jo surinktos kolekcijos A. Samoška norintiems leisdavo ir fotografuotis. Šia nuotraukas, atsidūrusias internete, ir pastebėjo policija. Radinius apžiūrėję Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" išminuotojai konstatavo, kad tarp kolekcionieriaus eksponatų rastos išardytų sprogmenų dalys pavojaus aplinkai nekelia, bet pareigūnai iš rūsio paėmė įvairius vokiškus šautuvus, pistoletus, kitą amuniciją. Ar rastieji ginklai yra tik surūdijusio metalo krūva, ar dar tinkami naudoti, turės nustatyti specialistai. Ekspozicijos šeimininkas A. Samoška po apklausos Tauragės rajono policijos komisariate išleistas į namus, įtarimai jam nepateikti. Kolekcijos savininko įsitikinimu, jis įstatymams nenusižengė, nes jo surinkti ginklai yra nepataisomai sugadinti. RESPUBLIKA

Prezidentas Valdas Adamkus yra sakęs, kad Kuršių nerijoje nelegalius pastatus reikia griauti buldozeriais, tačiau Preilos botelio atveju tie buldozeriai užklimpo: dėl nurodymo nušluoti namelius nuo žemės paviršiaus byla vėl užstrigo teisme. Dar vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl bendrovės "Sabonio klubas ir partneriai" statinių Kuršių nerijoje, nutarė palikti nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, įpareigojantį nugriauti botelio bei kitus pastatus. Bendrovė paprašė bylą atnaujinti, proceso nagrinėjimo ėmėsi Klaipėdos apygardos teismas, tačiau antradienį ir vėl nepavyko nieko išsiaiškinti: šį kartą į posėdį negalėjo atvykti UAB "Sabonis ir partneriai" advokatas Gintaras Černiauskas, - bylos nagrinėjimas nukeltas į vasario 22-ąją. LAT nuomone, neteisėtomis statybomis Preiloje iš esmės buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos. "Preilos botelio byla buksuoja". VAKARŲ EKSPRESAS

Kaune policija sulaikė 34 metų seržantą ir krepšinio trenerį Lina Beniušį, įtariamą lauko židinio vagyste. Kaune įsikūrusioje Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyboje dirbantis L. Beniušis antradienio naktį įsivėlė į nemalonią istoriją - kariškį ir jo draugus 26 metų J. V. ir 22 metų Ž. V. sučiupo policijos patruliai. Automobilyje "Audi A4", kuria važiavo trijulė, aptikta dalis pagrobto lauko židinio. Pareigūnus iškvietė nuosavos valdos Topolių gatvėje šeimininkas, išvydęs savo kieme įtartinus asmenis - šie jau buvo išardę židinį, kurio vertė - daugiau kaip 2 tūkst. litų. Sukrovę židinį į mašiną, nusikaltėliai išvažiavo, bet netrukus buvo sučiupti. L. Beniušis ir J. V. nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Dėl vagystės iškelta baudžiamoji byla. Tiesa, nukentėjęs vyriškis ir į jo namus įsibrovusi trijulė - pažįstami. Įtariamųjų tvirtinimu, židinys paimtas kaip kompensacija už negrąžintą skolą. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

"Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" - įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį "Noctis", taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą. RESPUBLIKA

Simfoninis orkestras, choras, garsūs solistai, Antano Maceinos eilės ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzika - šį derinį išvys ir išgirs Sausio 13-ąją į Kauno sporto halę susirinkusi publika. Oratorijos muzikos autorius koncerte atliks ir fortepijono partiją. Kauno choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis antradienį su dirigentu Modestu Pitrėnu atliko paskutines oratorijos muzikines korekcijas. "Grandiozinis, emocionalus, gilus, melodingas, su iššūkiais", - taip G. Kuprevičiaus poetinę oratoriją apibūdina solistas Liudas Mikalauskas, M. Pitrėnas, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis. Renginį filmuos Lietuvos televizija. "Muzikos ir poezijos malda už Lietuvą". KAUNO DIENA

Per Trijų karalių šventę 75-ąjį jubiliejų pasitikęs šiaulietis fotomenininkas Algirdas Musneckis antradienio vakare visus savo gerbėjus pakvietė į fotografijų parodą "Agresija ir vizijos". Ekspozicijoje žiūrovų teismui pateikiama apie 40 A. Musneckio darbų. Tarp šių darbų - ir 2009 m. lapkričio 12-osios fotosesija Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvare, po kurios einantį į namus A. Musneckį užpuolė ir peiliu subadė chuliganas. Nuo užpuoliko gindamasis fotomenininkas tąsyk į chuligano galvą sudaužė savo fotoaparatą, tačiau džiaugėsi išsaugojęs fotoaparato atminties kortelę su tą vakarą užfiksuotais kadrais. "Gal todėl vienas iš parodos motyvų ir yra agresija", - sako A. Musneckis. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta paroda veiks iki vasario 10-osios. RESPUBLIKA

Šiaulių apskrityje registruojamas sergamumo rotavirusine infekcija padidėjimas. Šiuo metu 15 vaikų gydomi Šiaulių ligoninėje. Specialistai pataria laikytis rankų higienos, nes šiuo virusu užsikrečiama per rankas. Medikų teigimu, ši infekcija pasireiškia pakilusia temperatūra, ligonį pykina kelis kartus per dieną, jis viduriuoja. Skauda pilvą ir galvą, kartais gerklę, jaučiamas bendras organizmo silpnumas. Ligos pradžia paprastai būna panaši į peršalimą, slogą, ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Inkubacinis ligos periodas trunka iki trijų dienų, nuo viruso visiškai pasveikstama per 7-10 dienų ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šalyje žinomas marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas puošia ne tik Marijampolę. Vilniaus Gedimino prospekte sumontuota jau antra K. Balčiūno skulptūra. Trijų metrų Atlanto, ant peties laikančio dangaus skliautą, skulptūra papuošė vieną restauruojamų sostinės pastatų Gedimino prospekte. Panaši, tik gerokai mažesnė Atlanto skulptūra toje pačioje vietoje stovėjo prieškario laikais. Anais laikais čia buvo įsikūręs pirklių klubas, o po rekonstrukcijos šiame pastate įsikurs verslo centras. Prieš penkerius metus prospekte prekybos galerijos "Grand Duke Palace" pastato ansamblį Gedimino prospekte papuošė penkių metrų aukščio K. Balčiūno sukurtas šv. Jurgis. Marijampoliečio darbų yra Vilniaus arkikatedroje, kitose sostinės bažnyčiose, Antakalnio kapinėse, parkuose. RESPUBLIKA

---

ENERGETIKA

Naftos perdirbimo įmonės "Orlen Lietuva" Mažeikių terminale didmeninė benzino kaina jau pasiekė 4 017,74 lito už 1 000 litrų. Tai reiškia, kad per dieną litras benzino didmeninėje rinkoje pabrango daugiau kaip 3,3 cento. Dar niekuomet benzinas didmeninėje rinkoje nekainavo daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1 000 litrų. Naują rekordą, tiesa, ne absoliutų, pasiekė ir dyzelino kaina - 1 000 litrų šios rūšies degalų Mažeikiuose antradienį kainavo 3 698,43 lito. Tai aukščiausia kaina po to, kai įsigaliojo didesnis akcizas, tačiau ne pati didžiausia istorijoje. Gerokai šoktelėjo ir automobilinių dujų kaina. Tona dujų Mažeikiuose antradienį kainavo 3 944,85 lito - nuo gruodžio pradžios dujos didmeninėje rinkoje pabrango 6,5 proc. "Orlen Lietuva" tikina, kad kainos kyla dėl įvykių tarptautinėje rinkoje - esą šįsyk šuolio kaltininkė yra Jungtinėse Valstijose įvykusi avarija. Naftos perdirbimo bendrovė nesiryžta prognozuoti, kaip didmeninės kainos atrodys artimiausiomis dienomis. Tuo tarpu degalinių verslo atstovai kainų šuolį aiškina ne tik brangstančia nafta, bet ir tuo, kad Lietuvoje yra vienas degalų tiekėjas. KAUNO DIENA

Dėl astronominių degalų kainų vairuotojai ragina vieni kitus nesipilti degalų pagrindiniuose degalinių tinkluose - "Lukoil", "Statoil" ir "Orlen Lietuva". Pavyzdžiui, socialiniame tinkle "Facebook" jau apie 35 tūkst. žmonių pareiškė šiose degalinėse degalų nesipilsiantys visą kovą. Tačiau Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus teigimu, gyventojai protestams pasirinko netinkamą taikinį. Pasak jo, "tikėtis, kad tos protesto akcijos padės sumažinti Mažeikių gamyklos naftos produktų kainas...man tai atrodo juokinga". Esą gali būti, kad protesto akcijos - juodi žaidimai, kuriais užsiima smulkesnieji degalinių tinklai. "Degalų kainos gerina rekordus". KAUNO DIENA

Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė "Nukem Technologies", pagal pirminę sutartį su Ignalinos atomine elektrine (IAE) turėjusi 2009 m. baigti statyti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą, šį terminą nukėlė iki 2011 m. kovo. Tačiau pernai lapkritį "Nukem" pateikė grafiką, pagal kurį saugyklą žada atiduoti eksploatuoti 2012 m. Kiek kainuos darbų vėlavimas, galima suskaičiuoti. Mat vienas mėnuo uždelstų darbų padaro beveik 2,5 mln. litų (viena darbo diena - 100 tūkst. litų) nuostolių. Mūsų valdininkai raminasi, kad pinigai ateina iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB). Tačiau, trūkus šalių donorių, kurių lėšas administruoja ERPB, kantrybei, skolos užgrius mūsų šalies mokesčių mokėtojus. Buvęs profesionalus žinių vedėjas, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas pripažįsta, kad taip gali atsitikti: "Yra tokia rizika. Bet mūsų užduotis yra įrodyti donorams, kad, jeigu ir buvo padaryta klaidų, mes iš visų jėgų jas taisome. Manau, kad tai ir yra daroma. Kai paskutinį kartą buvau Ignalinos atominėje, pažanga panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybose akivaizdi ir atominė elektrinė kaip užsakovė daro viską, kad tos statybos būtų pabaigtos kaip galima greičiau". RESPUBLIKA

Seimo Atominės energetikos komisija veikia nuo 2008 m., o 2009-aisiais sutartis papildyta saugyklos statybos pabaigą numatant 2011-ųjų kovą. Pernai rudenį "Nukem" terminą nustūmė iki 2012 m. sausio. Paklaustas, kodėl mums taip nesiseka sudarinėti sutartis, neišreikalaujama netesybų, R. Žilinkas atsakė: "Sutartis bloga. Tai labai sudėtingas dokumentas. Kuo ji bloga, aiškinasi neutralūs ekspertai, jie pasakys, kas kaltas, kad tokios sutartys buvo sudarytos. Reikia turėti galvoje, kad tai yra analogo neturintis projektas ir šimtu procentų versti kaltę vienai ar kitai pusei gal būtų nevisiškai teisinga". Tačiau, pasak R. Žilinsko, svarbiausia, kad Europos Sąjungos ir donorų finansavimas bus tęsiamas: "Iš "Nukem" reikalaujama laikytis terminų. Ir tas nuolatinis nukėlinėjimas taip nepraeis. O jeigu ir praeis, tai su labai įtikinamais argumentais". RESPUBLIKA

Tuo tarpu buvęs ekonomikos ministras, Seimo narys, ekonomistas Julius Veselka net neabejoja, kad dėl tokių neapsakomai vilkinamų darbų pirmiausia kalti Lietuvos politikai: "O kas Lietuvoje su energetika gerai? Sukamės ar korupcijos, ar visiško neprofesionalumo liūne. Labai gerai pernai rudenį atvažiavę vokiečiai pasakė: "Seniai vykdėme tokius procesus pasaulyje, bet pirmą kartą pamatėme, kad tokiam svarbiam objektui vadovauja ne specialistas, o diplomatas". Na, jeigu nieko nesusigaudantis žmogus vadovauja tokiam objektui, jis nesugeba nieko pareikalauti. Tai kaip ta statyba vyks greitai?". RESPUBLIKA

Tačiau paprieštaravus, kad Osvaldas Čiukšys Viktorą Ševaldiną pakeitė pernai, o pernai jau darbai turėjo būti baigti, J. Veselka sutiko, jog "iki tol buvo toks reikalas". Pasak jo, "dauguma tyliai galvojo, kad IAE uždarymas vėluos, tada pratęs darbą. Buvo galimybė dėl elektrinės uždarymo persiderėti. Bet niekas nieko nedarė. Va kur bėda". J. Veselkos įsitikinimu, "nebuvo objektyvių priežasčių uždaryti Ignaliną, išskyrus politinį sutarties aspektą, todėl ir tempė tą gumą, ir visi buvo patenkinti - pinigus gavo, projektavo, galvojo, tempsime tempsime - elektrinė ilgiau dirbs, visiems geriau bus - tai ir buvo pagrindinė priežastis". Todėl, J. Veselkos teigimu, dėl patiriamų nuostolių kaltinti tikrai nėra ką. "Europos donorų kantrybė - ne begalinė". RESPUBLIKA

ĮMONĖS

"KG Group" Kėdainiuose baigia įrengti greitai paruošiamų makaronų fabriką, į kurį bus investuota iki 9 mln. litų, ir tikisi, kad šiems maisto produktams užteks vietos Skandinavijoje. Naujame objekte bus gaminama nuo 500 iki 1 000 t makaronų per mėnesį. Pradžioje dirbs apie 50 žmonių. Planuojama darbą pradėti gegužę. "Perkame grūdų, turime malūną ir norime parduoti ne žaliavą, bet galutinį produktą, tada būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė", - sako Tautvydas Barštys, "KG Group" vadovas. Jo skaičiavimais, pagrindinės pardavimo rinkos bus Skandinavija, Lenkija ir Baltijos valstybės. VERSLO ŽINIOS

TRANSPORTAS

2010-ųjų krovos rekordais besidžiaugianti AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) atkreipia dėmesį, jog tokius gerus rezultatus lėmė ne tik atsigaunančios užsienio rinkos, bet ir pagilintas uostas. Daugiausiai šioje bendrovėje pernai augo baltarusiškų krovinių krova. Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, gruodį, prieš pat šv. Kalėdas, buvo pasiekta simbolinė riba - 10 mln. tonų. 2010-aisiais KLASCO iš viso perkrovė 10,28 mln. tonų krovinių. Tai - 6,6 proc. daugiau nei iki šiol kompanijai sėkmingiausiais 2008 metais, kai krova siekė 9,64 mln. tonų. Pasak A. Paužos, didžiausias augimas užfiksuotas Jūrų perkėloje. Pagrindinis augimas - iš tranzitinių krovinių. Tranzitas augo apie 45 proc. Baltarusiškų krovinių KLASCO perkrovė net 66 proc. daugiau - per 2,6 mln. tonų. Neaudituotais duomenimis, KLASCO pernai gavo 132 mln. litų pajamų. 2009 metais jos siekė 117 min. litų. Nepaisant konkurencijos su Latvijos uostais, Odesa, tokį patį krovinių srautą KLASCO planuoja ir šiemet. "2010-ieji KLASCO buvo rekordiniai". VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos valdyba rekomenduoja Vyriausybei atidėti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo turgavietėse, kol valstybinės institucijos nepateikė prašomos informacijos ir valdyba negalinti įvertinti galimo poveikio verslui. Šiandien Vyriausybė posėdyje žada priimti galutinį sprendimą dėl kasos aparatų įrengimo dengtose turgavietėse prekiautojams maisto produktais. Kad tai tik pirmasis žingsnis, aišku iš Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos skyriaus pažymos, kurioje primenama apie Vyriausybės programos siekį verslo liudijimus palikti tik amatininkams ir "nuosekliai siekti, kad asmenys, turintys verslo liudijimus, dirbtų pagal individualiai veiklai taikomas apmokestinimo taisykles". Deja, pažymoje pripažįstama, kad įvedus kasos aparatus smulkieji prekybininkai gali patirti ir sunkumų, ir išlaidų. Joje nurodoma, kad elektroniniai kasos aparatai, kurių įsigijimą ketina kompensuoti Vyriausybė, nustoja veikti temperatūrai nukritus iki nulio. O tokia temperatūra, pavyzdžiui, automobilinėje parduotuvėje, žiemą nuolatinė. "Ministrų kabinetui norime priminti, kad savo nutarimu jis yra įsipareigojęs rengdamas teisės aktus konsultuotis su verslo asociacijomis", - antradienį SVV tarybos valdybos posėdyje pabrėžė Dalia Matukienė, SVV tarybos pirmininkė. "Dar neįvesti kasos aparatai jau muša klaidas". VERSLO ŽINIOS

Valdančioji dauguma ir šalies Vyriausybė visomis įmanomomis priemonėmis agituoja Lietuvos gyventojus būti verslesnius. Tačiau, nors statistikai pranešė apie padidėjusį per praėjusius metus ūkio subjektų steigimąsi - abejojama, ar išaugęs įmonių skaičius duoda kokios nors apčiuopiamos naudos ūkiui. Profesinių sąjungų teigimu, dažnoje jų darbuotojams netgi atlyginimų nėra iš ko mokėti. 2010-aisiais Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruotos 9 198 naujai įkurtos įmonės, arba 9,6 proc. daugiau nei užpernai (8 319). Tačiau ir 2009-ieji pagal įregistruotų naujų juridinių asmenų skaičių jau buvo aplenkę 2008-uosius, per kuriuos buvo įregistruotos 8 063 naujai įkurtos įmonės, arba 3,1 proc. mažiau nei 2009-aisiais. Anksčiau naujų įmonių buvo registruojama itin mažai: 10 852 registruotos 2007-aisiais ir 8063 - 2008 metais. Neigiamas pokytis sudarė net 25,8 proc. RESPUBLIKA

Viltingų žinių metų pradžioje pateikė ir Statistikos departamentas (SD). Jo tvirtinimu, 2011 m. sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 86 987 veikiantys ūkio subjektai. Tai sudarė 48,5 proc. visų įregistruotų ūkio subjektų. Palyginti su 2010 metų sausio 1-ąja, veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 4,6 proc., o su 2009 metų sausio 1 diena - 2,9 proc. Pasak SD, antrąjį 2010 metų pusmetį įregistruota 4 611 ūkio subjektų. Palyginti su antruoju 2009 metų pusmečiu, kai buvo įregistruoti 4 258 ūkio subjektai, jų skaičius ūgtelėjo 8,3 proc. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai - Tauragės apskrityje. Tačiau Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus pripažinimu, padidėjęs įmonių registravimas ar veikiančių juridinių asmenų skaičius "toli gražu neatspindi realios tautos verslumo dvasios". Jo tvirtinimu, geriausias padidėjusio tautos verslumo įrodymas būtų išaugę į valstybės biudžetą mokami mokesčiai. Tačiau pastaraisiais metais jie tik mažėjo. RESPUBLIKA

Finansų ministerijos (FM) duomenimis, nuo 2004 iki 2008 metų biudžeto surinkimas didėjo (2004-aisiais, be Europos Sąjungos paramos, surinkta 10 315 287,6 tūkst., 2005-aisiais - 12 014 048,4 tūkst., 2007-aisiais - 17 042 307,4 tūkst., 2008-aisiais - 19 609 852,0 tūkst. litų), o pastaruosius dvejus metus rodikliai krito. FM duomenys taip pat rodo, kad 2009-aisiais buvo surinkta net 25 proc. mažiau (be ES paramos pinigų - 14 713 049,2 tūkst. litų) biudžeto lėšų nei metais anksčiau. 2010-ųjų duomenys dar nėra skelbiami, tačiau kalbėta, kad praėjusiais metais biudžeto surinkimas dar labiau sumenks. Maža to, kaip tvirtina profesinių sąjungų atstovai, nemažoje dalyje naujų įmonių diskriminuojami darbuotojai, vėluojama arba išvis vengiama mokėti atlyginimą. "Verslumas auginamas tiktai popieriuje". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Politikai ir prokurorai bandys vėl narplioti žemėtvarkininkų aferų mazgą, kuriame - ir išradingos manipuliacijos sklypais, ir skandalingi valdininkų, ko gero, pasitelkusių mirusias sielas, sprendimai. Nors prieš kelerius metus Lietuvą vienas po kito drebino žemgrobių skandalai, valdžia ir teisėsauga iki šiol įstengia tik bėgti iš paskos savąją žemės reformą atliekantiems sukčiams, bet nuo jų gerokai atsilieka. Tai įrodė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) tyrimas. Tyrėjus tiesiog apstulbino Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje sukurptos išvados, pagal kurias sklypai buvo "grąžinami" ir piliečiams, kurie neturėjo jokios teisės į tą žemę, be to, neaišku, ar tie asmenys apskritai nėra išgalvoti. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Kauno žemėtvarkininkai kone dviejų hektarų ploto sklypą atriekė Broniui Petraičiui. Esą šis pilietis turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri iki 1940 metų nacionalizavimo priklausė Pranui Povilaičiui. Tačiau duomenų bazėje nėra registruoti nei B. Petraitis, nei P. Povilaitis. Nėra ir kitų tokiai procedūrai reikalingų dokumentų. Nepaisant to, išvadą dėl minėto sklypo pasirašė šiuo metu Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje jau nedirbanti vyriausioji specialistė Aušra Valiukienė, o palaimino tuometis Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius. LIETUVOS RYTAS

Ar šiandien jau nebedirbantys žemėtvarkininkai galėjo tokius fokusus atlikti be tiesioginių savo viršininkų ir apskrities vadovų žinios? Kiek dar tokių atvejų gali būti nustatyta visoje šalyje ir kokiais padariniais tai gresia? "Lietuvos ryto" paklaustas apie tai, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tik skėsčiojo rankomis, tačiau tikino, kad į Kaune atskleistas aferas reagavo griežtai. "Akivaizdu, kad tai - galima korupcija, dokumentų klastojimas ir prekyba. Dabar darbo turi imtis prokurorai. Aš prašysiu, kad būtų nuodugniai patikrinti ir visi kiti žemėtvarkos skyriai visoje šalyje", - kalbėjo ministras. "Žemgrobių fokusai su sklypais - nesurūdiję". LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Pasiūlymą treniruoti Kauno "Žalgirio" krepšininkus gavęs Graikijos treneris Ilijas Zuras (Illias Zouros) šį sezoną niekur nedirbo, bet buvo išvykęs kaupti patirties į NBA klubus. Kol Rimanto Grigo vadovaujami "Žalgirio" krepšininkai treniravosi Druskininkuose, 44 metų graikas Kaune susitiko su klubo vadovais aptarti galimybės tapti naujuoju žalgiriečių treneriu. "Mes diskutavome apie tokią galimybę. Nieko išskirtinio. Dabar laukiame, kalbamės, kol kas dar nieko neįvyko", - "Lietuvos rytui" antradienį sakė I. Zuras. Tačiau graikas neslėpė, jog galimybė treniruoti "Žalgirį" jį domina. Graikijos krepšinio specialistui Kauno klubas nebūtų pirmoji darbo vieta užsienyje - jis taip pat yra treniravęs Beiruto "Sagesse" (Libanas) bei Paryžiaus "Racing" (Prancūzija) klubus. LIETUVOS RYTAS

Seimo Darbo partija aukščiausiu lygiu - per Seimą - ėmė ginti iš Kūno kultūros ir sporto departamento pavaduotojo posto atleidžiamą Darbo partijos veikėją Ritą Vaiginą. Beveik visų Parlamento opozicinių frakcijų atstovai jau įtikinti, kad tai - nepamainomas sporto funkcionierius. Antradienį Seimo opozicinių frakcijų atstovai pareiškė didžiulį susirūpinimą, kad žlugdoma Lietuvos sporto ateitis. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai socialdemokratas Mindaugas Bastys, "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Andrius Mazuronis, Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas bei Krikščionių frakcijos lyderis Vidmantas Žiemelis, kitados vadovavęs stalo teniso ir bokso federacijoms, pliekė Vyriausybės patvirtintą naują Kūno kultūros ir sporto departamento struktūrą, užsipuolė naująjį departamento vadovą Klemensą Rimšelį. Jis kaltinamas, kad neturi Lietuvos sporto plėtojimo vizijos ir kad atsikrato departamente dirbančių tikrųjų sporto žinovų. RESPUBLIKA

Niekas nepaneigs, kad R.Vaiginas - tikras sporto žinovas. Ir sportui skirtų pinigų. Valstybės auditoriai nustatė, kad 14 mln. litų 2009 metais Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų paskirstyta nesivadovaujant teisės aktais ar tuomečio generalinio direktoriaus Algirdo Raslano įsakymais. Jam teko atsistatydinti, nors įsakymus pinigams skirti dažnai patikėdavo rengti kitiems. O R. Vaiginas išsaugojo postą. Dėl galimo turto iššvaistymo skirstant ir naudojant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšas bei dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo valstybinio audito dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Nepaisant to, spaudos konferencijon vakar sukviesti Seimo opozicijos atstovai teisino R. Vaiginą (jo darbo metai pakliūva į prokurorų tyrimų lauką) ir išsijuosę peikė K. Rimšelį (kurio veiklos prokurorai netyrinėja). Pasak V. Gedvilo, "jei toliau atleidinėsime profesionalus, jei dirbs diletantai, nebebus žmonių, kurie daug metų praleido sporte ir puikiai jį išmano, tai gerų rezultatų, sporto laimėjimų ateityje galime ir nesulaukti". "Sportas be partijos - pinigai be ateities". RESPUBLIKA

---

Iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) atleistas Ritas Vaiginas jau kreipėsi į teismą, o dabartinis KKSD vadovas Klemensas Rimšelis tikina nenorįs aiškinti, kuo neįtiko atleistas specialistas. "Nesiekiu susigrąžinti darbo vietos, o tiesiog atkreipti visuomenės dėmesį, kad Lietuva - teisinė valstybė, todėl čia negalima žmogaus atleisti ir išvaryti į gatvę už gerą darbą", - sakė R. Vaiginas. Jis taip pat teigė norįs atkreipti dėmesį į savivalę, kurią vykdo dabartinis KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis - esą jo "vykdomoje politikoje sportui vietos nėra". "Prasidėjo karas dėl sporto kėdžių". KAUNO DIENA

Į Rusijos glėbį puolusiai penkiakovininkei Donatai Rimšaitei mūsų Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) paskelbė karą, bet vis dėlto paliko sportininkei siaurą koridorių sugrįžti į tėvynę. Prieš Kalėdas iš Lietuvos pasprukusi kylanti penkiakovės žvaigždė D. Rimšaitė netruko Rusijoje pasijusti kaip pasakų šalyje. Naujuosius metus sutikusi Sankt Peterburge, lietuvė vos spėjo džiaugtis užgriuvusiomis gėrybėmis. Kitos valstybės garbę panorusiai ginti 22-ejų sportininkei skirta solidi stipendija, jos pratyboms ėmė vadovauti Rusijos treneris Igoris Soja. Kalbama, kad sausio 29-ąją gimtadienį švęsianti D. Rimšaitė gali sulaukti ir neįtikėtinos dovanos. Europos šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovas Dmitrijus Svatkovskis neoficialiai pažadėjo lietuvei nupirkti butą Maskvoje. Įtakingas sporto valdininkas yra ir svarbaus Rusijos regiono - Žemutinio Naugardo - vicegubernatorius. LIETUVOS RYTAS

Rusijos sporto valdininkai nepagailėjo dosnių dovanų ne vieną pergalę tarptautinėje arenoje iškovojusiai ir prieš tris mėnesius ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanotai penkiakovininkei. Nuo sausio 4-osios Maskvos olimpiniame sporto centre treniruotis pradėjusi D. Rimšaitė gavo kambarį sportininkų namuose, 4 000 JAV dolerių (9 800 litų) stipendiją ir visą valstybės išlaikymą. Atletei pažadėta, kad išsprendus visus būtinus formalumus iki vasaros ji turėtų tapti Rusijos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nare. Tada D. Rimšaitė kas mėnesį gautų jau 5 000 JAV dolerių (12 250 litų) algą ir išskirtines treniruočių sąlygas. Tam, kad 2012 metais Londono olimpiadoje lietuvė paplušėtų iš peties, o per penkiakovininkių varžybų apdovanojimo ceremoniją plevėsuotų Rusijos vėliava ir skambėtų šios valstybės himnas. LIETUVOS RYTAS

Bet LŠPF atstovai šią savaitę nusiuntė raštą Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentui vokiečiui Klausui Schormanui, kuriame reikalauja neleisti lietuvei startuoti 2012 metų olimpiadoje vilkint kitos valstybės aprangą. Raštas dėl prieštaravimo startuoti svarbiausiose pasaulio varžybose bus siunčiamas ir į Tarptautinį olimpinį komitetą. Tačiau LŠPF pareiškė, jog nenorėtų, kad D. Rimšaitė būtų nušalinta nuo varžybų ar diskvalifikuota. Pasak LŠPF generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino, jauna sportininkė dar gali atsikvošėti ir pasiprašyti atgal į Lietuvos rinktinę. "Maskva glosto atbėgusią lietuvę". LIETUVOS RYTAS

Kuris iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) krepšininkų šiemet taps "Oro karaliumi", kas bus pripažintas "LKL snaiperiu"? Atsakymų į šiuos klausimus krepšinio aistruoliai sulauks jau kovo 12-ąją Šiaulių arenoje vyksiančios LKL "Žvaigždžių dienos" šventės metu. Įspūdingo renginio ašimi taps "Lietuvių" ir legionierių "Time Team" ekipų dvikova. "Lietuvių" ir "Legionierių" susitikimas vyks po trejų metų pertraukos. Iki šiol tokie mačai buvo surengti 8 kartus, 6 kartus pergalę šventė mūsų šalies krepšininkai, vienas susitikimas baigėsi lygiosiomis. LKL generalinis direktorius Linas Gilys atkreipė dėmesį, kad šiemet lygoje rungtyniauja labai pajėgūs legionieriai - galbūt net pajėgiausi per visą LKL istoriją. "Lietuviai taip pat yra sustiprėję, todėl tikimės įspūdingo renginio ir gražios kovos", - teigė L. Gilys. Kas išbėgs į aikštelę "Lietuvių" ir "Time Team" ekipų starto penketuose, lems krepšinio aistruolių balsavimas LKL interneto svetainėje. Balsuoti šioje svetainėje galima iki vasario 7-osios. RESPUBLIKA

Tvirčiausias pozicijas treniruoti "Time Team" komandą šiuo metu turi "Lietuvos ryto" strategas Aleksandras Trifunovičius, gavęs 6 096 balsus. Didžioji dalis iki antradienio vakaro balsavusių krepšinio aistruolių "Lietuvių" treneriu norėtų matyti "Šiaulių" vyriausiąjį trenerį Antaną Sireiką (3 661). Balsus už A. Sireiką atidavusiems krepšinio aistruoliams į nugaras alsuoja Kauno "Žalgirio" vyriausiojo trenerio Rimanto Grigo gerbėjai, už savo favoritą atidavę 3 480 balsų. Geriausius LKL krepšininkus ir trenerius vienijantis renginys į Šiaulius grįžta po metų pertraukos. 2008 ir 2009 metais Šiaulių arenoje vykusios šventės vadinamos vienomis iš geriausių per visą LKL "Žvaigždžių dienų" istoriją. RESPUBLIKA