Naujienų sausio 11 d. dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

1991-ųjų sausio 11-ąją Lietuvoje prasidėjo kruvinasis savaitgalis. Šią dieną pasikėsinta į laisvą žodį - užimti Spaudos rūmai. Tuometinius įvykius išgyvenę žiniasklaidos atstovai neabejoja, jog tai buvo lūžis, atvėręs akis netikėjusiems sovietinių represijų žiaurumu ir jau ranka pasiekiama šalies laisve. Lygiai prieš 20 metų, sausio 11-osios rytą, okupacinės SSRS kariuomenės daliniai užgrobė Krašto apsaugos departamentą, o apie vidurdienį šarvuočiai užėmė ir tuometinės respublikinės spaudos centrą - Spaudos rūmus... "Juodasis savaitgalis, atnešęs laisvę". VAKARO ŽINIOS

Generalinę prokuratūrą (GP) dėl neveiklumo tiriant Sausio 13-osios bylą kritikavęs Seimas, apsiėmęs atlikti savarankišką tyrimą, iki šiol trypčioja vietoje. Nors po kilusio skandalo dėl GP vilkinamos Sausio 13-osios bylos parlamento vadovė Irena Degutienė pavedė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) atlikti parlamentinį tyrimą, Seimas šių kruvinų įvykių 20-metį pasitiko tuščiomis rankomis, komitetas nesurengė nė vieno posėdžio. TTK pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, atsakymai, kodėl GP vangiai tiria rezonansinę bylą, gali paaiškėti ne anksčiau kaip kovą, kai parlamentarai susirinks į pavasario sesiją. Komiteto vadovas šiuo metu nagrinėja iš GP gautą medžiagą apie šią bylą. Inicijuoti parlamentinį tyrimą Seimo pirmininkę I. Degutienę paskatino generalinio prokuroro Dariaus Valio neišsamūs ir nekompetentingi atsakymai apie Sausio 13-osios bylos tyrimą Seimo plenarinių posėdžių salėje. "Tragedijos tyrimas nedaro garbės". LIETUVOS ŽINIOS

Iki savivaldybių rinkimų, vyksiančių vasario 27-ąją, likus kiek daugiau nei mėnesiui, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė neregistruoti politinės kampanijos dalyviais keturių visuomeninių organizacijų. Už savivaldybių rinkimų borto atsidūrė asociacija "Už konstitucines gyventojų (vilniečių) teises", visuomeninė organizacija "Vieningas Kaunas", Tomo Bakučionio, Pauliaus Markevičiaus, Liudviko Ragauskio asociacija "Už konstitucines gyventojų (vilniečių) teises" ir visuomeninė organizacija "Žvėryno bendruomenė". Mat remiantis Seimo priimtu Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu savivaldybių rinkimuose gali dalyvauti tik politinės partijos ir pretendentai, patys save iškėlę kandidatais. Jei kartu su rinkimais vyktų koks nors referendumas, taip pat galėtų dalyvauti referendumo iniciatoriai ir referendumo oponentai. Asociacijoms bei kitoms visuomeninėms organizacijoms tokia rinkimų teisė nenumatyta. RESPUBLIKA

Kaip atsitiko, kad aktyvių piliečių junginiai, neabejingi savo miestų - Vilniaus ir Kauno - ateičiai, atsidūrė už savivaldybių rinkimų borto, nors savivalda pašaukta kiek galima daugiau įtraukti iniciatyvių miestelėnų į miesto ar rajono valdymą. Gal aktyvios visuomenės valdžiai nereikia? Vilniečio teisininko L. Ragauskio, atstovaujančio net trims vilniškiams junginiams, kuriems VRK neleido dalyvauti savivaldybių rinkimuose, nuomone, "partijos Lietuvoje turi išskirtinę rinkimų teisę, nors Konstitucija mums, piliečiams, tokias teises garantuoja", o "rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, nes prieštarauja Konstitucijai". Zenono Vaigausko, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, teigimu, "nustatyta, kad VRK, neužregistravusi trijų fizinių asmenų asociacijos, buvo teisi. Asociacija "Vieningas Kaunas" kreipėsi į teismą, tačiau šis bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų išaiškinimą. Tegul išaiškina, ar nėra pernelyg skirtingos rinkimų sąlygos, ar šalia politinių partijų gali balotiruotis ir kitokios organizacijos". "Rinkimų įstatymas verčia gudrauti". RESPUBLIKA

Savaitgalį Panevėžio rajone Lietuvos liberalų sąjūdžio taryba patvirtino rinkimų kampanijos gaires ir partijos iškeltų kandidatų, dalyvausiančių vietos savivaldos rinkimuose, sąrašus. Rinkimams liberalsąjūdiečiai pasirinko tikriausiai ne vieną šokiruosiantį šūkį: "Liberalai - sveiko proto dešinieji". Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, partija į rinkimus eina tvirtai žinodama, ko siekia ir ką galės nuveikti, jeigu ja pasitikės rinkėjai. Liberalų sąjūdis kandidatų sąrašus turės visose 60-yje šalies savivaldybių. Tikimasi, kad į vietos tarybas bus išrinkta 140 liberalų, o 20 savivaldybių bus dalyvaujama formuojant valdančiąsias daugumas. E. Masiulis akcentavo, kad Liberalų sąjūdis meta iššūkį daugumoje savivaldybių įsišaknijusioms ir nepajudinamoms daugumoms. "Liberalai pasiskelbė sveiko proto dešiniaisiais". PANEVĖŽIO RYTAS

Pašalintasis prezidentas Rolandas Paksas dar nežinia kada atgaus teisę dalyvauti Seimo rinkimuose, nes nekeičiant Konstitucijos jo problemos išspręsti nepavyks. R. Paksas nori visiško išteisinimo. Pirmadienį Konstitucinis Teismas (KT) išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) paskelbus sprendimą per apkaltą pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje, būtina keisti Lietuvos Konstituciją. "Įgyvendinant EŽTT sprendimą - siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Konstitucijos pataisos", - rašoma specialiai išplatintame KT pareiškime. KT priminė beveik prieš 7 metus konstatavęs, kad pagal dabar veikiančią Konstituciją prezidentas, šiurkščiai sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, "niekada negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu". KAUNO DIENA

Ministrų kabinetas, dar nežinodamas apie KT poziciją, pirmadienį nutarė sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, "konstitucinės ir Europos teisės specialistai turi pasakyti, kaip suderinti EŽTT sprendimą ir mūsų konstitucinę teisę". Paklaustas, ar R. Paksas jau galės dalyvauti 2012 m. Seimo rinkimuose, premjeras bandė pajuokauti: "Ar dalyvauti kartu su Jurijumi Borisovu?" J. Borisovas buvo finansinis R. Pakso rėmėjas. Iš dalies dėl J. Borisovo veikos ir paramos R. Paksas 2004 m. per apkaltą neteko prezidento pareigų. "R. Pakso apetitas ėmė augti". KAUNO DIENA

Statistikos departamento pirmadienį paskelbti naujausių apklausų duomenys rodo, kad pernai į užsienį emigravo maždaug 80 tūkst. Lietuvos gyventojų. O dar ketvirtadalis šalies didmiesčių gyventojų ruošiasi išvykti. Nedarbas ir skurdas nemažėja. Pasak Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriaus profesoriaus Algio Krupavičiaus, "Lietuvos ligų priežastis - besmegenystė valdžioje. Ji itin sustiprėjo po pastarųjų Seimo rinkimų. Didžiausia klaida, kad sunkiausia krizės našta uždėta ant silpnųjų. Neracionali mokesčių sistema, biudžeto karpymai, skolinimasis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, o iš komercinių bankų ir kiti dalykai sukėlė ekonomikos nuosmukį. Mūsų visuomenė nėra pakankamai laisva, savikritiška, jai trūksta gebėjimų, todėl dar ir dėl to taip ilgai nekylame..." Profesorius neatmeta galimybės, kad, kainoms kylant, gali įsisukti infliacijos karuselė, todėl, pasak jo, valdžiai "būtina imtis išankstinių prevencinių priemonių, kad to neatsitiktų". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

"Tiriant versiją, kad vagišių nužudė apsaugininkas, nueita lengviausiu keliu, - įsitikinęs apsaugininką Olegą Krugliakovą, kurį siūloma įkalinti 16 metų, ginantis advokatas. Kauno apygardos teisme, narpliojančiame 45 metų kauniečio Roberto Marozo, dvi valandos prieš mirtį nugvelbusio 25 litų vertės degtinės butelį, nužudymo aplinkybes, pirmadienį buvo sprendžiamas 38-erių kaltinamojo likimas. Nors prokuroro Virginijaus Sokolovo įsitikinimu, O. Krugliakovo kaltės įrodymų pakanka, tačiau, pasak kaltinamojo advokato Alvido Tamulionio, tai yra esminis šios didelį atgarsį sukėlusios bylos prieštaravimas, nes parduotuvės vaizdo kamera įamžino tik vieną apsaugininką (O. Krugliakovą), iškviestą į parduotuvę, kasininkei sulaikius apsivogusį R. Marozą. Remiantis šiais įrašais, tik O. Krugliakovas buvo užsidaręs su apsivogusiuoju pagalbinėje patalpoje, kurioje jiedu užsibuvo vos 2-3 minutes, o per tiek laiko suduoti, pasak ekspertų, mažiausiai 15 smūgių, nuo kurių lūžtų krūtinkaulis bei šonkauliai, kurie pradūrė plaučius ir pažeidė kepenis, neįmanoma. Tokių ir panašių prieštaravimų O. Krugliakovo advokatas suskaičiavo apie 10. Pats O. Krugliakovas teigia esąs nekaltas. Teisėjų kolegija ketina sudėti visus taškus ant "i" per penkias savaites. "Apsaugininko kaltė kelia abejonių". LIETUVOS ŽINIOS

Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas baigė nagrinėti dvigubos žmogžudystės bylą. Vieninteliam kaltinamajam šioje byloje 18-mečiam kuršėniškiui Deividui Danusui prokuratūra pasiūlė pusdešimtų metų kalėjimo bausmę. Dešimties metų kalėjimo bausmė yra maksimali, kai nusikaltimą įvykdo nepilnametis asmuo. Anksčiau keturis kartus teistas D. Danusas nusikaltimą - gaisrą, nusinešusį dviejų žmonių gyvybes, sukėlė būdamas septyniolikos. Teisminio proceso metu kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi. Bylos duomenimis, D. Danusas apleistame name Kuršėnuose, kuriame dažnai apsistodavo benamiai, 2009 metų gruodžio 31-osios vakarą sukėlė gaisrą. Užgesinus jį namo palėpėje rasti dviejų visiškai sudegusių žmonių palaikai - benamių 33 metų Nerijaus J. ir jo draugės 27 metų Romos B. Nustatyti jų tapatybes Lietuvos specialistams padėjo kolegos iš Lenkijos teismo genetikos instituto. "Nužudymo byloje dedami paskutiniai taškai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Nusižudžiusio Kauno verslininko Antano Gureckio našlė vakar teisme pateikė svarių argumentų, kad priešmirtinius laiškus, kurie buvo rasti namuose, tikrai rašė jos vyras. 59 metų kaunietė Violeta Gureckienė jau tris mėnesius iš rankų nepaleidžia prieš mirtį vyro rašytų laiškų. Praėjusių metų spalį aptiktus vyro laiškus buvusio statybų bendrovės "Mitnija" vadovo Antano Gureckio žmona jau kitą dieną nuvežė Panevėžio apygardos prokuratūrai. Netrukus su jais buvo supažindinti ir Generalinės prokuratūros vadovai. Vakar į Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą kaip liudytoja privataus kaltinimo byloje dėl šmeižto iškviesta kaunietė atsivežė ne tik vyro laiškus, bet ir rašysenos eksperto Alekso Balsio išvadas. Jose konstatuota, kad tuos laiškus tikrai parašė A. Gureckis. Viename laiške A. Gureckis rašė, kad prie savižudybės jį privedė dar 2006 metais prasidėjęs koncerno "MG Baltic" prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Raimundo Kurlianskio psichologinis smurtas. 59 metų A. Gureckis nusišovė praėjusių metų birželio 29-osios rytą, kai gausus būrys pareigūnų iš Vilniaus į jų namus atvyko daryti kratos. LIETUVOS RYTAS

Naktį į sekmadienį skubantiems gesinti degančio medinio namo Matulių kaimo vienkiemyje Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams kelią pastojo pusnynai. Pusės kilometro kelią iki sodybos per pusvalandį kastuvais atsikasę ugniagesiai rado tik sienojų nuodėgulius ir neatpažįstamai sudegusių dviejų žmonių palaikus. Spėjama, kad sudegė 67 metų namo šeimininkas Vytautas Jackūnas ir jo 43 metų sūnus Irmantas Jackūnas. Palaikų tapatybę nustatys teismo medicinos tarnybos ekspertai. Kol kas gaisro priežastis neaiški, tačiau ugniagesiai spėja, kad jį galėjo sukelti neatsargus rūkymas. Automobilis, kuriuo į Matulių kaimą gesinti gaisro važiavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, nepritaikytas važiuoti per pusnis, galingesnis ugniagesių automobilis tuo metu buvo išvažiavęs į kitame rajono pakraštyje įsiplieskusį gaisrą. Ugniagesiams su sniego kastuvais atskubėjo kolegos, kelininkų greideris, bet viskas buvo perniek. Medinis namelis supleškėjo tiesiog gelbėtojų akyse. "Gelbėtojams kelią į tragedijos vietą pastojo pusnys". RESPUBLIKA

Kauno pareigūnai neslepia: į Žaliakalnio mikrorajoną įsisuko gauja. Jos braižas - atviros vagystės ir plėšimai, aukos - vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak Žaliakalnio policijos komisariato viršininko Egidijaus Kriaučionio, neatmetama, kad veikia ta pati asmenų grupė. Šeštadienį, apie 18 val., 64-erių kaunietė Sukilėlių prospekte iš už nugaros pajuto smūgį į galvą. Moteris greičiausiai prarado sąmonę ir parkrito. Atsipeikėjusi pasigedo rankinės. Pareigūnų pastebėjimu, gauja veikia tam tikru laiku - apie 18-20 val. ir panašiais metodais, tačiau plėšikai kol kas nesulaikyti. Policininkai pataria moterims vaikščioti labiau apšviestomis gatvėmis ir rankinėse nešiotis tik būtiniausius daiktus. Žaliakalnio policijos komisariatui priklausančioje teritorijoje pernai užfiksuota net 104 plėšimai. Tai 19 mažiau nei ankstesniais metais, tačiau ištirti tik 46. "Sunkmečiu atgijo plėšikai". KAUNO DIENA

KULTŪRA

Pirmadienį Kauno arkivyskupijoje surengta Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Maskvos Patriarchato Išorinių bažnytinių ryšių departamento organizuota tarptautinė ekumeninė konferencija "Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje". Konferencijos dalyviai šia proga sulaukė šiltų sveikinimų iš Vatikano, juos į Kauną atsiuntė Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba bei jos pirmininkas kardinolas Enijus Antonelis. "Drauge su krikščioniškojo gyvenimo krize žengia ir šeimos krizė: skyrybos, šeimos su vienu iš tėvų, faktiniai sugyventiniai, homoseksualios sąjungos, priešiškumas gimstamumui, socialinės doros nepakankamumas... Tokia situacija kelia susirūpinimą. Šeima yra pirmoji meilės, asmeninių ir socialinių dorybių, krikščioniškojo tikėjimo mokykla. Svarbu šeimos santykių kokybė, o ne pajamų kiekybė", - rašoma kardinolo laiške. Prieš renginį vykusioje spaudos konferencijoje žodį taręs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pasidžiaugė, kad ypatingos svarbos konferencija Lietuvos istorijoje vyksta pirmą kartą. Pasak jo, "šiandien šeima atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, jai reikia skirti daug daugiau dėmesio". VAKARO ŽINIOS

Pirmadienį Lietuvos radijas ir televizija (LRT) surengė dainų, pretenduojančių į šių metų "Eurovizijos" konkursą, perklausą. Iš pateiktų daugiau kaip 70 paraiškų į pusfinalius atrinkta apie 40. "Eurovizijos" nacionalinės atrankos pusfinaliai prasidės vasarį. LIETUVOS RYTAS

"Panevėžio ryto" skelbtame šventinės žaliaskarės konkurse nugalėtoja tapo ne seniūnijos, o gyventojų eglė. Rokiškėnai 41 metų Rasa ir 42 metų Remigijus Šedžiai - profesionali virėja ir apsaugos darbuotojas - savo kieme pastatė eglę iš kelių šimtų žalio stiklo butelių ir apsuko ją spalvota šviečiančia girlianda. Žmonės į Šedžių kiemą suko pasigrožėti, pasmalsauti ir nusifotografuoti šalia butelinio medžio. Didžiausias efektas būna, kai įjungiamos lempelės, esančios stiklo eglės viduje. Tada stiklinė žaliaskarė nušvinta pasakiško grožio žaluma. Stiklo medžio karkasas suvirintas iš metalo, jį sudaro 20 žiedų, kurių kiekvienas turi buteliui užmauti pritaikytus strypelius. Apatiniame eglės žiede sumauti 63 buteliai. Kylant aukštyn žiedų spindulys mažėja. Iš viso Šedžiai į eglę sudėjo 617 ir pusę butelio. Šventėms sukonstruota eglė joms pasibaigus nebus išardyta. Stiklo medis rokiškėnų kiemą puoš ir vasarą. "Originaliausiai eglei butelius nešė visi". PANEVĖŽIO RYTAS

Žinia apie užsieniečiams atsiveriančią Vokietijos darbo rinką bene labiausiai pradžiugino medikus. Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovai nerimauja, kur reikės ieškoti specialistų, kai, nuo gegužės atsivėrus Vokietijos rinkai, medikai urmu patrauks į Vokietiją. Pasak šios ligoninės skyriaus vedėjos Vilijos Ežerskytės, "vien pernai keturi internai išvyko į rezidentūros studijas Vokietijoje - atrodo, jie ten ir pasiliks - dirba naujausiose ligoninėse, visiems suteikti butai, apie atlyginimus net nekalbu..." Susidomėjimas Vokietijos gydymo įstaigomis juntamas ir Kaune. Pagrindinė priežastis, viliojanti mūsų gydytojus į Vokietiją, yra didžiulis atlyginimų skirtumas. Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, Vokietijoje gydytojui, priklausomai nuo turimos kvalifikacijos, mokama 60-100 tūkst. eurų, slaugytojui - 30-40 tūkst. eurų per metus. Tuo tarpu šimtai Lietuvos medikų jau seniai gydo ir Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Olandijos, Norvegijos ligonius. "Ligonių daugėja - medikų mažėja". VAKARO ŽINIOS

EKONOMIKA

Ekonomikos skatinimu besigirianti Ūkio ministerija pernai Europos Sąjungos paramą skirstė geriau tik už Vidaus reikalų ministerijos valdininkus. Šie nesugebėjo panaudoti nė pusės to, ką planavo. Išvados, įvertinus ministerijų rezultatus praėjusiais metais panaudojant ES paramą - nelinksmos. Praėjusiais metais ministerijos žadėjo panaudoti 5,3 mlrd. litų ES ir šalies biudžeto paramos, bet pavyko panaudoti vos per 3,6 mlrd. litų. Prasčiausiai pasirodė Vidaus reikalų ministerija: jos pernykštis rodiklis - tik 41,6 proc. to, kas buvo planuota. Pavyzdžiui, pareigūnų administraciniams gebėjimams stiprinti panaudota 39,9 proc. planuotos sumos. Ministerija tikėjosi tam išleisti 208 mln. litų, tačiau panaudojo tik 89 mln. litų. Tiesa, pasak Vidaus reikalų ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vadovės Violetos Kiburytės, daugiausia sutarčių pasirašyta baigiantis 2010-iesiems. "Paramos išmokėjimas persikėlė į 2011 metus. Todėl pagal bendrą skaičių panaudojome 70 proc. paramos", - tvirtino ji. LIETUVOS RYTAS

Parama verslo aplinkai besigirianti Ūkio ministerija pagal ES pinigų panaudojimą - tiktai antra nuo galo. Šalies ūkio konkurencingumui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra gavo tik 43 proc. paramos lėšų iš planuotos sumos. Užuot paskirsčiusi 118 mln. litų, Ūkio ministerija šiam tikslui sugebėjo panaudoti tiktai 51 mln. litų. Menkai pernai padidintas ir verslo produktyvumas - iš planuotų 436 mln. litų panaudota 189 mln. litų. Sėkmingiausiai pinigus paskirstė pašalpų programas administruojanti ir bedarbius mokanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - 99,7 proc. planuotos sumos. Kelių priežiūrai skirtą paramą prižiūrinti Susisiekimo ministerija atsiliko nedaug - 87,6 proc. planuotos paramos. Nekart už vangų darbą kritikuotas aplinkos ministras Giedrius Kazlauskas savo oponentams turi argumentą - ministerija pernai planą įvykdė 86,5 proc. "Pinigai stringa pusiaukelėje". LIETUVOS RYTAS

ĮMONĖS

Didesnis konkurencingumas ir nauda klientui. To teigia siekusi "Ergo" draudimo grupė, sujungusi tris gyvybės draudimo bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje į vieną Europos bendrovę "Ergo Life Insurance SE". Pasak Kęstučio Bagdonavičiaus, "Ergo" draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininko, "Ergo" beveik prieš dvejus metus paskelbė apie būsimas permainas ir ėmėsi jas įgyvendinti, bet procesas užtruko. Tačiau, jo teigimu, Europos bendrovės (lot. Societas Europaea, SE) kūrimas vyko sklandžiai ir pagal planą, tik kad kūrimo procedūros yra gana sudėtingos, reikalaujančios ne tik finansinių, bet ir laiko sąnaudų. Terminus nustato įstatymai, o bendrovei Lietuvoje teko pradininkų vaidmuo: "Ergo Life Insurance SE" - pirmoji Europos įmonė, kurios pagrindinė buveinė įkurta Lietuvoje. "Pirmoji Europos bendrovė Lietuvoje". VERSLO ŽINIOS

Aukštųjų technologijų UAB "Radiolinija" kuria naujos kartos universalius diagnostikos prietaisus automobiliams. "Norėdami išlikti konkurencingi, kuriame naują universalų prietaisą, jis vienas tiktų įvairių markių automobiliams bei sunkvežimiams. Nors pasaulyje yra prietaisų, tinkamų keletui automobilių modelių, vieno - kuris derėtų visoms mašinoms - kol kas nėra", - aiškina Jurijus Risnovskis, "Radiolinijos" generalinis direktorius. Gavusi ES paramą pagal priemonę "Lyderis LT", įmonė planuoja įsigyti nuosavą automobilių diagnostikos prietaisų gamybos liniją - dabar ji paslaugas perka iš kitų gamintojų. Šiuo metu Vilniaus bendrovė yra vienintelė Baltijos šalyse, gaminanti automobilinės diagnostikos prietaisus, skirtus tikrinti automobiliuose įdiegtoms kompiuterinėms sistemoms ir taip diagnozuoti automobilių gedimus. Be to, bendrovė pradėjo analizuoti ir galimybes gaminti medicininės diagnostikos aparatūrą, - tokią, kuri sujungtų keletą dabar skirtingais prietaisais atliekamų funkcijų, pavyzdžiui, matuotų temperatūrą, pulsą ar kraujo spaudimą ir magnetinės terapijos būdu gydytų negalavimus. VERSLO ŽINIOS

RŪPYBA

Statistikos departamento vakar paskelbti naujausių apklausų duomenys rodo, kad pernai į užsienį emigravo maždaug 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, dar ketvirtadalis šalies didmiesčių gyventojų ruošiasi išvykti. Nedarbas ir skurdas nemažėja. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius profesorius Algis Krupavičius, paklaustas, kodėl, jo nuomone, neslopsta šis masinis bėgimas iš Tėvynės, atsakė, jog žmonės išvažiuoja dėl socialinių ir ekonominių priežasčių: "Pilietis jaučiasi nesaugus, jo netenkina darbo užmokestis, pajamų lygis. Samdomi darbuotojai Vakarų šalyse uždirba nepalyginti daugiau. Mūsų šalyje daugiau kaip 300 tūkst. žmonių dėl krizės yra išstumti iš darbo rinkos, todėl jiems lieka vienintelė išeitis - ieškoti geresnio gyvenimo kitose šalyse. Ne socialines išmokas reikia karpyti, ne braukyti žmones iš bedarbių sąrašų, o duoti darbo ir mokėti atlyginimus, už kuriuos jie galėtų gyventi oriai, tuomet žmonės liks. Emigruojančiųjų netenkina mūsų šalyje susiklostę autoritariniai santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų. Tyrimai rodo, kad įstatymais darbuotojų teisės ginamos, bet vis tiek darbuotojai mažiau apsaugoti nei kitose šalyse". RESPUBLIKA

TRANSPORTAS

Du žemaičiai iš Mažeikių - Tadas Širvinskas ir Žydrūnas Ruškys-Guolis - pirmadienį iš Klaipėdos leidosi į neįprastą kelionę - jie septynias savaites motociklais ketina keliauti iki Afrikos ir po ją. T. Širvinską ir jo kelionės partnerį, Žemaitijos motociklininkų klubo "Samogitian MC" prezidentą Ž. Guolį, sieja tiesiog bendras pomėgis. Vyrukai nuolat po kelis mėnesius dirba įprastus darbus, o vėliau visas jėgas ir laiką skiria motociklams bei kelionėms jais. Motociklininkai į kelią išsiruošė be jokių rėmėjų pagalbos - viską darys savo jėgomis. Iš viso keliauninkai ketina nuvažiuoti apie 12 tūkst. kilometrų. Tadas ir Guolis planuoja keliauti apie 7 savaites, taigi į Lietuvą turėtų grįžti vasario pabaigoje. "Žemaičiai motociklais išvyko į Afriką". VAKARŲ EKSPRESAS

Nors degalų kainos pasiekė visų laikų rekordą, dauguma keleivių vežėjų trypčioja vietoje ir paslaugų tarifų artimiausiu metu kelti nežada. Vežėjai neslepia - pakėlę tarifus jie praras ir taip negausius klientus. Pirmadienį tinklo "Statoil Lietuva" degalinėse litras benzino kainavo 4,46 lito. Tai naujas visų laikų rekordas Lietuvoje. Tiesa, iš vežėjų benzino kaina rūpi nebent daliai taksi vairuotojų. Kitiems daug svarbiau, į kokias aukštumas jau įkopė ar dar įkops automobilių dujų, dyzelino tarifai. Dyzelinas praėjusį sekmadienį didžiuosiuose miestuose kainavo nuo 4,01 iki 4,9 lito už litrą, arba 7-10 centų brangiau nei prieš Naujuosius metus, kai dar nebuvo padidintas akcizas dyzelinui. Bene pirmoji Lietuvoje į išaugusias degalų kainas sureagavo Vilniuje įsikūrusi taksi bendrovė "Martonas". Iki 2010 m. gruodžio 31-osios nuvažiuoti kilometrą šios įmonės automobiliais kainavo 1,6 lito, nuo sausio 1-osios - 20 centų brangiau. "Respublikos" duomenimis, kitos taksi įmonės nei sostinėje, nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose tarifų didinti nesiryžo. Tiesa, kai kurių jų tarifai ir taip didesni nei "Martono". RESPUBLIKA

Nuo metų pradžios pakilus degalų kainoms tik viena kita autobusų kompanija nėra pagalvojusi apie bilietų pabranginimą. "Žinoma, kad galvojame. Dabar iš keleivių prašome mokėti po 22-24 centus už nuvažiuotą kilometrą. Jei nuvažiuotas atstumas dar didesnis, įkainis sumažėja. Tačiau viską gerai apsvarstę priėjome išvadą, kad kelti tarifą dar keliais centais netikslinga. Prarasime klientus, kurių ir taip nėra daug", - sakė Kauno tolimojo susisiekimo kompanijos "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Jis neslėpė ir to, kad dėl pabrangusių degalų bendrovė gali patirti nuostolių. Šiauliuose įsikūrusios autobusų kompanijos "Busturas" vadovo Viliaus Laužiko teigimu, jiems dabar - nerimastingos dienos - laukiama, į kurią pusę pajudės dyzelino kainos - jei šio kuro kainos kils, bilietus teks branginti. Pasak V. Laužiko, "rizika didelė, bet negalime dirbti nuostolingai", jis manąs, jog "taip elgsis ir dauguma kitų Lietuvos autobusų kompanijų". Tuo tarpu geležinkelininkai, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovo Algio Palionio tikinimu, branginti pervežimo keleiviniais traukiniais tarifų nesvarsto. "Virto brangių degalų įkaitais". RESPUBLIKA

Jau apskaičiuota suma, kurią draudimas išmokės kompanijai "DFDS Lisco" už prarastą keltą "Lisco Gloria", tačiau krovinių vežėjams jokių naujienų dar nėra. Pasak bendrovės "DFDS Lisco" Reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, draudimo kompanijos bei laivų statyklų ekspertai, įvertinę sudegusio laivo būklę, konstatavo, kad šis yra prarastas, nes atstatyti būtų per brangu. Kelto atstatymo išlaidos viršytų jo draudimo sumą. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad sudegus "Lisco Gloria" keltų kompanija patyrė per 200 mln. litų nuostolių. "DFDS Lisco" bus išmokėta apie 195 mln. litų draudimo suma ir dar apie 49 mln. litų už apdraustus ekonominius interesus. V. Klumbys atkreipia dėmesį, kad šios naujienos nieko bendra su civilinės atsakomybės draudimu, aktualiu krovinių vežėjams, neturi. Gaisro priežasčių tyrimas dar tęsiamas. Tikimasi, kad išvadų bus sulaukta per pusmetį. Tuo tarpu keleiviams išmokos už patirtą turtinę bei neturtinę žalą jau baigiamos mokėti - jas gavo per 90 proc. žmonių, plaukusių lemtinguoju "Lisco Gloria" reisu. "Už "Lisco Gloria" - šimtai milijonų". VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Pernykščio pavasarinio potvynio išgąsdinti pakaunės gyventojai, tik rudenį gavę valstybės kompensacijas, vėl nepasitikėdami žvelgia į Neries upę ir baiminasi atslenkant naujojo tvano. Tuo tarpu potvynių pripratinti šilutiškiai į gamtos stichijos išdaigas reaguoja ramiau. Čia potvynio zonoje atsiduria 38 kaimai, turintys per 260 sodybų ir per 1 000 gyventojų. Pasak Šilutės rajono savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Rančeliausko, "potvynis šiemet bus, o kada - žino tik Aukščiausiasis - per dešimt pastarųjų metų vanduo patvindavo ir sausį, ir vasarį, kovą - visada, o šiais metais jaučiame, kad potvynio sulauksime sausį. Sniego labai daug. Prisnigo net 78 cm. Jei bus staigus atšilimas, bus labai didelis potvynis. Jei lėtas atšilimas - mažesnis. Vanduo upėse labai pradėjo kilti. Panemunėje Nemunas per parą pakilo 15 cm ir šiuo metu vandens lygis siekia 393 cm. Kai pasieks 510 cm, kils potvynis, bet dar yra šiek tiek rezervo". RESPUBLIKA

R. Rančeliausko žiniomis, ties Rusne vanduo pakilo 270 cm, bet iki patvinimo dar liko 255 cm. Minijoje vanduo taip pat kyla. Dabartinis upės lygis 565 cm, stichinė riba būtų 855 cm. Potvynis Šilutės rajone aiškiai artėja. Pievose jau telkšo vandens ežeriukai. Ledas Nemune suplonėjęs iki 12 cm, o 5 km kelio Šilutė-Rusnė ruožas, nuo lapkričio užšalęs ir kasmet užliejamas, irgi jau laukia, kol vėl jį vandens stichija užpils. Vien šiuo kelio ruožu keliant automobilius per dieną tenka išleisti 6 000 litų. Mat per dieną perkeliama po 800 automobilių. Pasak R. Rančeliausko, problemą galėtų išspręsti kelio estakada, bet ji žodžiais statoma nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios: "Galimybių studija parengta, projektiniai darbai atlikti, o reikalai stovi. Vis žada ir žada. Pamatytumėte, kokios automobilių eilės susidaro Šilutės-Rusnės užpilamame kelio ruože. Žmonės 2-3 valandas eilėje stovi..." "Pavasario tvanas grasina viduržiemį". RESPUBLIKA

SPORTAS

Po savaitės geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis pirmą kartą per savo karjerą išmėgins jėgas Australijos atvirajame teniso turnyre. Pirmadienį paskelbtoje Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje R. Berankis iš 87-osios vietos pakilo į 86-ąją. Brisbeine vykusiame teniso turnyre į aštuntfinalį iškopęs 20-metis tenisininkas surinko 32 taškus, bet jo bendroje sąskaitoje tai neatsispindėjo, nes R. Berankis prarado prieš metus Saline vykusiame turnyre iškovotus 29 taškus. Šiuo metu Melburne esantis tenisininkas su treneriu Remigijumi Balžeku ruošiasi sausio 17-ąją prasidėsiančioms pirmosioms šį sezoną Didžiojo kirčio pirmenybėms. Tačiau iki pirmojo mačo "Australia Open" turnyre liko beveik savaitė. Paklaustas, ar nebus per daug poilsio dienų, R. Balžekas atsakė, jog tikrai ne: "Poilsis mums tik į naudą. Jei rimtai, tai po palmėmis negulime. Sudarytos geros sąlygos, suvažiavo daug gerų tenisininkų, taigi nuobodžiauti nėra kada - gali žaisti nors po penkis mačus per dieną". RESPUBLIKA

Kokius tikslus šiame turnyre treneris kelia Ričardui? Pasak R. Balžeko, "kai sužinosime būsimus varžovus, tada bus galima ir kalbėti apie tikslus - kol kas nieko neplanuojame, tiesiog tvarkingai ruošiamės, o apskritai tokio rango turnyruose prognozės yra bergždžias užsiėmimas". Trenerio tvirtinimu, Ričardo "sportinė forma nėra labai gera, tikrai dar ne šimtaprocentinė - tiesiog jis pasiekęs tokį lygį, kai demonstruoja gerą, solidų žaidimą, bet iki maksimalaus pasirengimo dar trūksta - mus iš vėžių šiek tiek išmušė tai, kad ruošdamasis sezonui Ričardas persišaldė, sirguliavo ir kurį laiką negalėjo visa jėga sportuoti". Pasak R. Balžeko, sezonas jau suplanuotas, turnyrai sudėlioti iki pat Naujųjų metų: "Galiu pasakyti, kad kai kur mes net ir nevažiuosime tų taškų ginti. Kodėl? Nes nesiruošiame medžioti taškų. Apie taškus ir reitingus daugiau galvoja žurnalistai ir teniso mėgėjai. Mūsų tikslas - gerinti žaidimo kokybę, kelti meistriškumą, o taškai ateis savaime. Jei bus geras žaidimas - bus ir pergalės, ir taškai, ir visiems patinkantys reitingai". RESPUBLIKA

Per dieną - dvi treniruotės, abiejose - didžiausias dėmesys fizinėms pratyboms. Tokia buvo kasdienė Druskininkuose stovyklavusių Kauno "Žalgirio" krepšininkų dienotvarkė. Pasak Kauno ekipos fizinio rengimo trenerio Sigito Kavaliausko, "Žalgiriui" ramiai padirbėti kurorte reikėjo gyvybiškai - kai kurie žaidėjai buvo pajutę fizinį ir psichologinį nuovargį. S. Kavaliausko teigimu, Druskininkuose sąlygos buvo geros: "Naudojomės ne tik žaidimų sale, treniruokliais, bet ir SPA paslaugomis". Pasak jo, "iš tiesų padirbėjome neblogai - kokie bus rezultatai, pamatysime per varžybas". Šiandien žalgiriečiai grįš į Kauną. Sausio 13-ąją jie Rygoje išmėgins jėgas su Rimo Kurtinaičio treniruojama VEF ekipa - tai bus VTB Vieningosios lygos rungtynės. "Žalgiris" baterijas įkrovė kurorte". KAUNO DIENA

Ar per 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkų patriotizmas išblėso, kad net geriausi šalies atletai nepasmerkė penkiakovininkės Donatos Rimšaitės sprendimo išvykti į Rusiją - ten, kur žadamos geresnės sąlygos nei tėvynėje? Kalbų, kurios dažnai buvo panašios į šantažą, buvo ne kartą. Į Katarą dairėsi plaukikas Rolandas Gimbutis, Kazachija viliojo dviratininką Tomą Vaitkų, su Izraeliu viltis siejo irkluotojas Alvydas Duonėla, neseniai apie pasiūlymus atstovauti Kazachijai arba Azerbaidžanui užsiminė irkluotojas Tomas Gadeikis. Tačiau nė vienas jų neatsisakė Lietuvos paso, todėl D. Rimšaitės sprendimas prieš Naujuosius metus sudrebino mūsų šalies sportą. Vis dėlto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento Artūro Poviliūno įsitikinimu, sportininkų patriotizmas neišblėso, jaunajai atletų kartai Lietuva - ne tuščias žodis, o iš jų lūpų dažnai girdimos nusivylimo gaidos - "tai ne patriotizmo stoka, o emocijos, kurios atsiranda matant, kaip kitose šalyse žiūrima į sportą, kokios sąlygos sudaromos sportuojantiems - juk viskas yra palyginama". A. Poviliūno nuomone, "sunku ugdyti patriotizmą, kai buvę darbai neįvertinami ir užmirštami". "Sportininkai jaučiasi valdžios atstumti". LIETUVOS RYTAS

Moterų Eurolygos varžybose baigėsi beveik mėnesį trukusi pertrauka. Kauno "Viči-Aisčių" krepšininkėms liko sužaisti du mačus. Kaunietės išvyko į Prahą, kur trečiadienį susitiks su ekipa ZVVZ USK. "Aisčių" treneris Mantas Šernius varžoves vadina favoritėmis, bet tikisi pergalės, nes bet kurios rungtynės gali tapti lemiamos. Padėtis moterų Eurolygos C grupėje yra įtempta. "Aistės", Stambulo "Galatasaray (Turkija) ir Tarbo "Gespe Bigorre" (Prancūzija) turi po tris pergales ir penkis pralaimėjimus. Jos dalijasi 4-6 vietas. Netoli yra ir keturis kartus laimėjusi Čekijos komanda. Į antrąjį etapą pateks keturios ekipos. M. Šerniaus auklėtinės pirmosiose tarpusavio rungtynėse namie pralaimėjo čekėms 72:83. VAKARO ŽINIOS

Pasibaigus savaitę trukusiai sveikos gyvensenos Klaipėdoje programai, vadovaujamai Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, įžiebta noro gyventi sveikai ugnelė nebus užpūsta - sekmadienį čia atgaivintas Sveikuolių klubas. Jis buvo užgesęs ir apie 10-metį neveikė. "Per savaitę numesti 2-3 kg svorio, pagerėjusi savijauta, prašviesėję veidai, nugalėta vidinė baimė ir išnykę skausmai" - tokius klaipėdiečių pokyčius, išsakytus kuriant sveikuolių klubą, vardija Sveikatos mokyklos ir klubo atgaivinimo vienas iš iniciatorių klaipėdietis Dalius Viršilas. Vienytis į klubą kviečiami visi norintieji. Apsisprendus - skambinti telefonu Rūtai 8 650 97491. "Klaipėdos sveikuoliai gyvens aktyviau". VAKARŲ EKSPRESAS