Naujienų kovo 8 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Seimo valdyba, be kita ko, apibrėžė ribas, kurių šią savaitę prasidedančioje sesijoje parlamentarams nederėtų peržengti. Pirmadienį Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir parlamento valdybos narius priėmusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai pareiškė remianti energetikos ministrą Arvydą Sekmoką ir nepritarianti jam rengiamai interpeliacijai. Tačiau nepaisant šalies vadovės nuomonės, opozicijos ir socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus tvirtinimu, ketvirtadienį interpeliacija ministrui bus svarstoma, ji jau įtraukta į sesijos darbotvarkę. Interpeliaciją A. Sekmokui yra pasirašę 70 parlamentarų, tarp jų ir keli valdančiosios koalicijos atstovai. Išgirdę Prezidentės paramą A. Sekmokui parlamento valdybos nariai dar kartą įsitikino, kad D. Grybauskaitė neatsisakė savo užmojų pakeisti aplinkos ir ūkio ministrus Gediminą Kazlauską bei Dainių Kreivį. Pasak kai kurių Seimo narių, šalies vadovė net leido suprasti, kad jei šie jos reikalavimai nebus įvykdyti geranoriškai, ji turinti ir kitą planą atstatydinti ministrus. "Nurodymai - ir Seimo nariams, ir premjerui". LIETUVOS RYTAS 

Premjero Andriaus Kubiliaus tikinimu, tarp jo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės konfrontacija nekilusi. Ministras pirmininkas paneigė neoficialią informaciją, kad pirmadienį netikėtai surengtame jo ir valstybės vadovės susitikime buvo iškeltas ultimatumas dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Esą D. Grybauskaitė vakar rytą surengtame susitikime paragino premjerą neatidėlioti ūkio ministro atstatydinimo klausimo, priešingu atveju kils grėsmė visai Vyriausybei. Pasak A. Kubiliaus, ministro likimas bus sprendžiamas po antradienį vyksiančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdžio, kuriame bus svarstoma įtarimų dėl supainiotų viešųjų ir privačiųjų interesų sukėlusi D. Kreivio veikla. "Su Prezidente ir ministru D. Kreiviu tikrai rasime tinkamą tariamos ministro problemos sprendimą", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius. Tuo tarpu opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius neabejojo, kad opozicija inicijuos interpeliaciją D. Kreiviui, jeigu jis nebus atstatydintas iki šį ketvirtadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos. "Po pokalbio - keista tyla". KAUNO DIENA 

Iš savo komandos nuolat girdėdamas signalus apie ekonomikos atsigavimo ženklus, A. Kubilius ragina sukaupti visą politinę valią finansiškai neišlaidauti, ruošiantis labai sparčiam ekonomikos šuoliui. "Pagal daugelį požymių ekonominę krizę mes atlaikėme. Tačiau dabar ateina sunkesnis išbandymas - teks atlaikyti ekonomikos atsigavimą. O jis, kaip rodo daugelis parametrų, gali būti pakankamai spartus. Spartus ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus estus ir latvius", - vakar po Vyriausybės pasitarimo sakė jos vadovas. Premjeras neatsispyrė pagundai pasilyginti su Estija, kurioje praėjusio sekmadienio rinkimai buvo sėkmingi dešiniesiems. Anot A.Kubiliaus, tai labai geras pavyzdys visam Baltijos regionui. "Mes nuolat daugeliu požiūrių norime pasivyti ir pralenkti estus. Manau, kad, pridėję praėjusios savaitės savivaldos rinkimus, mes tai ir padarysime", - politines ir ekonomines perspektyvas įvardijo A. Kubilius. RESPUBLIKA 

Tačiau, pasak ekspertų, tokių lenktynių startinės pozicijos nevienodos. Mat Lietuva, skirtingai nei Estija, per porą krizės metų sugebėjo prasiskolinti tiek, kad vien palūkanoms mokėti jau reikia daugiau nei 10 proc. metinių biudžeto pajamų. Pasak nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno, "vien iš valstybės finansų valdymo matyti, kad Lietuva nėra patraukli ir palanki šalis tiek verslui, tiek investuotojams - iš esmės Estija mus jau nukonkuravo". RESPUBLIKA 

"Vičiūnų" vadovas Visvaldas Matijošaitis jau turi pravardę. Ne paslaptis, kad šis verslininkas milijonierius sieks Kauno mero kėdės. Nuo pirmadienio nebe paslaptis ir tai, kas laikinojoje sostinėje vadinamas Krabu. Andriaus Kupčinsko, suburtos V. Matijošaičio koalicijos stumiamo nuo miesto mero kėdės, tikinimu, pirmadienį Laisvės alėjoje vykusios akcijos įkvėpėjas - tikrai ne jis. Pranešimai "Dingo mero kėdė! Nepatvirtintais duomenimis, ją okupavo Krabas" buvo siuntinėjami taip pat be dabartinio mero žinios. Bent jau taip tvirtina A. Kupčinskas. Vis dėlto žmonės, stebintys tokius reiškinius kaip piketą prie pastato, kuriame V. Matijošaičio koalicija surengė spaudos konferenciją, ar vakarykštę "Krabo akciją", net neabejoja, jog tai - tiesiog desperatiški veiksmai tų, iš kurių rankų slysta valdžia. Praėjusią savaitę miesto meras Andrius Kupčinskas V. Matijošaičio suburtą daugumos koaliciją iš keturių politinių partijų ir visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" atstovų pašaipiai pavadino krabų koalicija. "A. Kupčinskas: nė piršto neprikišau". KAUNO DIENA 

TEISĖTVARKA 

Lietuvos ir Anglijos teisėsaugininkams užteko vos kelių valandų, kad Londone būtų išlaisvinta prekeivių žmonėmis įkalinta lietuvė, kuriai grėsė sekso vergės likimas. Praėjusį ketvirtadienį į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatą kreipėsi Gargždų gyventojas R. M. - jis pranešė, kad dar praėjusių metų lapkričio mėnesį iš namų, esančių Šiūparių kaime, išėjo ir iki šiol negrįžo jo 1991 metais gimusi dukra V. M., kuri viename socialiniame tinklalapyje pranešė, jog yra per prievartą laikoma Anglijoje. Įtarus prekybą žmonėmis, kitos dienos rytą šią informaciją jau žinojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus pareigūnai. Jie susisiekė su kolegomis iš Londono Metropolitano policijos žmonių išnaudojimo ir organizuoto nusikalstamumo padaliniu. Vos per 4 val. trukusią operaciją V. M. surasta ir jai suteikta reikiama pagalba. Londono teisėsaugininkai sulaikė vieną asmenį. Įtariama, kad lietuvė įkalinta siekiant ją seksualiai išnaudoti Jungtinėje Karalystėje. "Lietuvė išvaduota iš seksualinės vergovės". RESPUBLIKA 

Iš pirmo žvilgsnio sėkmingai prasidėjęs kauniečio Vidmanto Sadausko nužudymo bylos tyrimas stringa. Vienas įtariamųjų paleistas, o kitą teismas leido suimti simboliniam terminui. Verslininku save vadinusio V. Sadausko nužudymą tiriantys pareigūnai neatmeta galimybės, kad šioje istorijoje gali būti daugiau veikėjų. "Mes negalime atskleisti tyrimo eigos. Visko gali būti", - pirmadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kokoškinas. Jis santūriai vertino teismo sprendimą paleisti penktadienį sulaikytą V. Sadausko nužudymu įtariamą anksčiau kelis kartus teistą Mantą Palecką, o jo brolį Eugenijų suimti tik 15 parų. Tuo tarpu prokurorai prašė M. Palecką suimti dviem mėnesiams, o E. Palecką - trim. Teigiama, kad pareigūnų surinkti įrodymai esą skurdūs, tačiau prokuratūra ir toliau vengia bet kokių komentarų dėl praėjusį penktadienį nužudyto V. Sadausko. Kalbama, jog jis buvo mįslinga asmenybė. Aktyviai bendravo su nusikalstamo pasaulio atstovais, turėjo užtarėjų ir aukštus postus užimančių pareigūnų gretose. "Nužudymo versijos - nuo buitinių iki politinių". KAUNO DIENA 

23-ejų joniškietis Nerijus Petraitis žinojo, kad jo močiutės namuose yra elnių ir stirnų ragų kolekcija, kurią su 21-erių metų draugu Antanu Šidlausku nusprendė pavogti ir parduoti A. Šidlausko draugui Rolandui, kuris taip pat kolekcionavo ragus. 2009-ųjų lapkričio antrąją trijulė nuvažiavo pas N. Petraičio močiutę į Jonavos rajono Drąsutaičių kaimą. Močiutė apsidžiaugė anūku, aprodė atvykėliams savo ragų kolekciją, tačiau paprašyta parduoti dalį ragų - nesutiko. Tuomet nenaudėliai ir nusprendė juos pavogti. Kol N. Petraitis vaišinosi su močiute virtuvėje, A. Šidlauskas, išėjęs laukan, pro langą įsliuogė į kambarį ir nukabino nuo sienos ragus. N. Petraitis pranešė Rolandui, jog močiutė atidavė jam ragus, todėl drąsiai galįs juos parduoti už 70 litų. Kad namuose nebėra ragų kolekcijos, močiutė pastebėjo ryte ir kreipėsi į policiją. Apylinkės teismas Nerijų Petraitį nuteisė trejiems metams nelaisvės ir iškart pasiuntė į Pataisos namus. Jo bendrininkui vienerių metų nelaisvės bausmės vykdymas atidėtas pusantrų metų ir skirta kitų baudžiamojo poveikio priemonių. "Ragų kolekciją pavogė anūkas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS 

SVEIKATA 

Pirmadienį Vyriausybės posėdyje pritarta dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui. "Siekiame galimybę susilaukti vaikų suteikti visoms bevaikėms šeimoms, - "Vakaro žinioms" teigė vienas iš projekto rengėjų Seimo narys Algis Čaplikas. - Nes dabar turi pinigų - gydaisi, neturi - nors galvą į sieną daužyk. Negalima diskriminuoti šeimų, kurios neįperka brangių procedūrų". Valstybės parama planuojama ne tik sutuoktiniams, bet ir sugyventinių poroms. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė pritaria, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras kompensuotų valstybė. "Bet nebūtinai šimtu procentų, - teigė ji. - Ir dalinė parama padidins bevaikių šeimų galimybes". Pasak D. Mikutienės, "logiška kompensuoti tik pavykusį rezultatą". "Valstybė prisiminė bevaikes šeimas". VAKARO ŽINIOS 

KULTŪRA 

Kovo 8-oji - Tarptautinė moters diena mūsų krašto valdžios moterims ir jų pašonėje dirbantiems vyrams sentimentų nekelia - moterys šventės proga nelaukia jokių dovanų, o vyrai net neketina jų teikti. Panašu, kad gėlių parduotuvėse ar turgavietėse, kur prekyba šiandien nuo ankstyvo ryto virte verda, puokščių prezidentei, parlamento vadovei ir ministrėms niekas nepirks. Tačiau kai kuriose institucijose dirbančios moterys sulauks ir gėlių, ir dėmesio. Šiandien Tarptautinės moters dienos 100-osios metinės bus paminėtos plenariniame Europos Parlamento posėdyje. Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, "kolektyve jokių oficialių minėjimų tikrai nebūna", nors, pasak jo, Prezidentė yra užsiminusi, kad Europos komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) per Moters dieną gėlių įteikdavo visoms eurokomisarėms. LIETUVOS ŽINIOS 

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovo spaudai Juozo Ruzgio teigimu, parlamento vadovė nešvenčia Kovo 8-osios. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius savo partijos nares ketina pasveikinti elektroniniais laiškais. Centrinėje LSDP būstinėje ir frakcijoje dirbančios moterys sulauks ir gėlių. "Valdžios moterys dovanų nelaukia". LIETUVOS ŽINIOS 

Šalies švietimo sistemos pertvarka besidangstančių klerkų be atvangos naikinamų gimnazijų ir kitų mokymo įstaigų bendruomenės iš paskutiniųjų grumiasi už teisę išlikti. Nors jėgos nelygios, už teisę išlikti kovoja ir Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos bendruomenė, išsiuntinėjusi peticijas su beveik 800 parašų rajono merui, Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui. Tačiau paaiškėjo, kad kone dešimtadalio Joniškio bendruomenės parašai - niekam neįdomūs. Pagal Joniškio savivaldybės patvirtintą šio rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą M. Slančiausko gimnazijoje jau nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėtų būti nebeformuojamos 11-os klasės, ir būtų palikta tik išgryninta "Aušros" gimnazija. Tuo tarpu mokymo įstaiga, viena iš pirmųjų atkūrus Nepriklausomybę šalyje apsigynusi gimnazijos vardą, ateityje taptų pagrindine mokykla. RESPUBLIKA 

Gimnazijos bendruomenės peticiją gavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prieš savivaldos rinkimus atvyko į Joniškį, tačiau net nesiteikė apsilankyti M. Slančiausko gimnazijoje. Savivaldybėje susitikęs su Joniškio rajono mokyklų vadovais ministras pedagogams leido suprasti - M. Slančiausko gimnazija yra pasmerkta. Pasak gimnazijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Vilmos Kubilinskaitės, ir moksleiviai bei jų tėvai, ir mokytojai dėl tokios švietimo reformos yra įžeisti ir papiktinti. "Moksleivė grumiasi už teisę išlikti". RESPUBLIKA 

EKONOMIKA

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos laukia sunkesnis išbandymas nei krizė - spartus ekonomikos atsigavimas. Tačiau esą jei neišlaidausime, lengvai pasivysime ir pralenksime kaimynus estus. "Pagal daugelį požymių ekonominę krizę mes atlaikėme. Tačiau dabar ateina sunkesnis išbandymas - teks atlaikyti ekonomikos atsigavimą. O jis, kaip rodo daugelis parametrų, gali būti pakankamai spartus. Spartus ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus estus ir latvius", - vakar po Vyriausybės pasitarimo sakė jos vadovas. Jo tikinimu, "mes nuolat daugeliu požiūrių norime pasivyti ir pralenkti estus". Tačiau, pasak ekspertų, tokių lenktynių startinės pozicijos nevienodos. Mat Lietuva, skirtingai nei Estija, per porą krizės metų sugebėjo prasiskolinti tiek, kad vien palūkanoms mokėti jau reikia daugiau nei 10 proc. metinių biudžeto pajamų. Oficialiais Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2010 m. pabaigoje sudarė 36 mlrd. 588,1 mln. litų, arba 38,7 proc. BVP. Daugiausia įsiskolinta užsienio finansų rinkoms - 26 mlrd. 930,2 mln. litų. Vidaus skola 2010 m. pabaigoje sudarė 9 mlrd. 657,9 mln. litų. RESPUBLIKA

Praėjusią savaitę tarptautinėse finansų rinkose pradėta platinti dar viena 1,87 mlrd. litų vertės obligacijų emisija JAV doleriais. Valdžia giriasi, kad obligacijų paklausa buvo bene 10 kartų didesnė nei pasiūla, pasiskolinta už santykinai nedideles palūkanas, o tai esą rodo milžinišką tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą Lietuva. Tačiau paskola už 6,125 proc. palūkanas, kurią grąžinti Lietuva turės 2021 m. kovo 9 d., iš esmės reiškia tai, kad už ją per 10 metų mums visiems teks sumokėti 1,178 mlrd. litų. Pasiskolintos lėšos, kaip teigia Finansų ministerija, naudojamos viešųjų finansų deficitui finansuoti, investicijoms, pinigų srautams subalansuoti, valstybės skolai dengti. Skolinga ne tik centrinė valdžia ir savivaldybės. Beveik 60 mlrd. litų yra įsiskolinę gyventojai ir įmonės. Daugiau nei 200 tūkst. gyventojų šiuo metu turi pradelstų skolų, kurių bendra suma viršija 2 mlrd. litų. RESPUBLIKA

Nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, mūsų Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Seimui reikėtų pirmiausia mokytis iš kaimynų estų, kurie sugeba gyventi be skolų. Pasak S. Jakeliūno, "Valstybių konkurencingumo požiūriu, kai Lietuva dabar moka apie 2 mlrd. litų palūkanų, o Estija nemoka, tai reiškia, kad mums tikriausiai reikės kelti mokesčius, o estai galbūt galės juos net ir sumažinti, taip padidindami savo verslo konkurencingumą, gyventojų perkamąją galią, investicinį patrauklumą užsienio investuotojams. Sudėjus šiuos komponentus, vien iš valstybės finansų valdymo matyti, kad Lietuva nėra patraukli ir palanki šalis tiek verslui, tiek investuotojams. Iš esmės Estija mus jau nukonkuravo. "A. Kubilius gąsdina ekonomikos augimu". RESPUBLIKA

FINANSAI

Lietuvos banko pirmininku prezidentė siūlys buvusį savo rinkimų štabo vadovą Vitą Vasiliauską. Tai - antras sykis, kai Dalia Grybauskaitė kilsteli jį karjeros laiptais. Finansų viceministru jis tapo po to, kai ministerijai vadovauti atėjo dabartinė prezidentė. Prezidentūra, pristatydama kandidatą, apie jo kvalifikaciją kalba santūriai: dalyvavo derantis su ES ir derinant Lietuvos įstatymus su Briuselio direktyvomis, yra vienas geriausių finansų srities ekspertų. D. Grybauskaitės atstovas Linas Balsys, pristatydamas kandidatą, įvertino jo darbą prezidentės rinkimų štabe kaip įrodymą, kad V. Vasiliauskas yra tikras profesionalas, tačiau griežtai neigė, kad paskirdama į atsakingas pareigas jai rinkimus laimėti padėjusį asmenį prezidentė veliasi į interesų konfliktą. Jokio konflikto teigė neįžiūrintis ir pats V. Vasiliauskas, nes "rinkimai buvo seniai". LIETUVOS RYTAS

Paklaustas, kokias mato didžiausias bėdas ir kaip Lietuvos bankas turėtų jas spręsti, V. Vasiliauskas atsakė, jog "svarbiausia - išlaikyti pusiausvyrą tarp griežtos priežiūros ir bankų plėtros, o esminė bėda, susijusi su bankais Lietuvoje, - tai, kad jie labai sugriežtino paskolų išdavimą. Iš rinkos buvo išimti pinigai, prasidėjo finansų badas. O kaip vieną balansavimo būdų regiu alternatyvias kapitalo rinkas. Krizė visiems buvo nauja patirtis. Matyt, bankai niekada negalės būti tokie, kaip iki jos". "Prezidentės globotinis kratosi tokios etiketės". LIETUVOS RYTAS

RINKOS

Žaliavų rinkoje vos ne kasdien skelbiami nauji rekordai. Brangsta viskas, pradedant nafta ir baigiant sojų pupelėmis. Ne paslaptis, kad žaliavos - užuovėja investuotojams neramiais laikais, o paprastiems mirtingiesiems jų brangimas - signalas apie kainų kilimą. "Analizuodami žaliavų grupes atskirai matome, kad nuo 2011-ųjų pradžios daugiausiai augo energetikos žaliavos - maždaug 17 proc. Be abejo, tam didžiausią įtaką turėjo naftos kainų kilimas. Pastebimai ūgtelėjo ir žemės ūkio produktų grupės žaliavos - 10,58 proc. Tauriesiems metalams sekėsi prasčiausiai - 2,62 proc.", - paaiškino Artūras Milevskis, investicijų bendrovės "Synergy Finance" portfelio valdytojas. Bendras žaliavų indeksas "S&P GSCI Commodity Index" nuo 2011-ųjų pradžios pakito maždaug 11,37 proc. Pasak A. Milevskio, "didžiausi pokyčiai vyko per pastaruosius 6 mėnesius, šio indekso augimas siekė 31,58 proc., tačiau susirūpinimas dėl to išryškėjo tik dabar". KAUNO DIENA

Didžiausią nerimą ekonomistams kelia tai, kad brangsta ne tik taurieji metalai ir energijos ištekliai, bet ir maisto produkcijos žaliavos. Visa tai kartu reiškia būtiniausių produktų kainų augimą. Tiesa, laukiama, kad po tokio didelio žaliavų brangimo turėtų sekti šiokia tokia korekcija. Tačiau tai esą būtų tik laikina stotelė, kurią įveikusios žaliavos pasieks naujus kainų rekordus. "Žaliavų kainos išprotėjo". KAUNO DIENA

Kad ir nebe taip sparčiai, kainos prekybos centruose toliau kyla. Per mėnesį labiausiai brango pienas ir jo produktai, taip pat daržovės. Netrukus brangs ir mėsa, taip pat - žuvis. Praėjusią savaitę už kilogramą gryno svorio kiaulienos mokėję maždaug 7,5 lito, netrukus pirkėjai turės atseikėti maždaug 0,8-1 lito daugiau. Vasario pabaigoje atšaldyto kumpio ir šoninės kilogramas specializuotose mėsos parduotuvėse kainavo apie 11-12 litų. Šiuo metu parduotuvės jau perklijuoja etiketes. "Žaliava pabrango, todėl neišvengiamai brangs ir produktai", - sakė bendrovės "Biovela Group" vadovas Virginijus Kantauskas. "Įkandin pieno kils ir dešros kaina". LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Kauniečiai apstulbę ir pasipiktinę: laukę, kol Laisvės alėjoje, prie savivaldybės, bus rekonstruotas tarpukario laikus menantis pastatas, išvydo virš jo išdygusį mėlyno stiklo luitą, kurį specialistai jau vadina architektūros klaida. Tikėtasi, kad rekonstruojant Laisvės al. 90 pastatą praeitis ir dabartis architektūriškai nesipjaus. Kol statybas dengė pastoliai, net miesto meras Andrius Kupčinskas teigė nepastebėjęs, kas virš rekonstruojamo pastato išdygs. Pastatas ypač keistai atrodo žvelgiant iš Centrinio pašto pusės. Visuomenei ėmus piktintis, atsitokėjusiai miesto valdžiai, kasdien vaikščiojusiai pro pastatą, bet nepakėlusiai į viršų galvos, teko kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorę Dianą Varnaitę. Dėl architektūrinio Laisvės alėjos kontekstualumo galimo pažeidimo. Sudaryta komisija, vadovaujama Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio, praėjusią savaitę surengė Kaune pirmą posėdį. Komisija aiškinsis, kokios priežastys lėmė tokio projekto atsiradimą. RESPUBLIKA

Architektas Virginijus Juozaitis, rengęs Laisvės al. 90 pastato rekonstrukcijos projektą, yra sėkmingai rekonstravęs ne vieną pastatą ir vadinamas Laisvės alėjos architektu, tačiau šįsyk jo sprendimu abejoja kolegos, piktinasi miestiečiai. Pasak vieno kauniečio, "tai architektūros skandalas - einant Laisvės alėja, man gėda pakelti akis". Anot A. Degučio, jei paaiškės, kad buvo pažeisti įstatymai, bus kreiptasi į prokuratūrą, kad apgintų viešąjį visuomenės interesą. Taip pat bus sprendžiama, ar rekonstrukcijos projektą palaiminę, leidimus davę valdininkai nepritrūko atitinkamos kompetencijos. Tačiau, jei statybų dokumentai bus tvarkingi, kauniečiams prie rekonstruoto ir įvairiomis nuomonėmis išreklamuoto pastato teks paprasčiausiai priprasti. O kas nepripras, teks einant Laisvės alėja žiūrėti į grindinį. Nepakelti akių į viršų. Ar normalu, kad Laisvės alėjos senoji architektūra neatsilaiko prieš šiltnamių architektūrą? "Naujoviška rekonstrukcija - nei į tvorą, nei į mietą". RESPUBLIKA

TRANSPORTAS

Susisiekimo ministerija pirmadienį informavo, jog artimiausiu metu pajūryje bus pradėti ne tik Palangos, bet ir Priekulės aplinkkelio tiesimo darbai. Pusiaukelėje tarp Klaipėdos ir Šilutės esančią Priekulę kerta intensyvaus eismo kelias Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, kuriuo važiuoja ir krovininis transportas tarp uostamiesčio ir Kaliningrado srities. Teigiama, kad kelio ruožas ties Priekule yra vienas problemiškiausių, nes driekiasi siauromis miestelio gatvėmis, transporto srautas kelia triukšmą ir oro taršą. Situaciją iš esmės esą pakeis apie 11 km ilgio aplinkkelis, kuris aplenks Priekulę iš rytinės pusės ir bus daugiau kaip kilometrą nutolęs nuo miestelio ribų. Šiais metais bus pradėtas tiesti pirmasis šio dviejų juostų aplinkkelio etapas - 6,5 km ilgio ruožas. Preliminari pirmo projekto etapo darbų kaina - 31,6 mln. litų. Jį numatoma įgyvendinti iki 2012-ųjų pabaigos. Antrąjį etapą žadama pradėti po 2015-ųjų. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Klaipėdos regiono apsaugininkai įtaria, kad Palangos paplūdimius nusėję parafino gabalai gali būti iš Baltijos jūroje netoli Nidos veikiančio Rusijos kompanijos "Lukoil" naftos gręžinio D-6. Palangos savivaldybė ieško įmonės, kuri už mažiausią kainą iš kurorto paplūdimių surinktų iš Baltijos jūros į krantą išmestą parafiną. Parafinas kurorto paplūdimiuose atsirado praėjusį mėnesį. Manoma, kad 25 kilometrų pajūrio ruože nuo Nemirsetos iki Latvijos sienos gali būti išmesta apie 2 tonos parafino. Jį teks rinkti rankomis. Išsyk to padaryti nebuvo galima, nes užsnigo. Į paplūdimį išmestas parafinas nėra kenksmingas, tačiau atšilus orams jis pradės lydytis, susigers į smėlį - tada iš paplūdimio tektų gabenti sukietėjusius smėlio gabalus. "Paplūdimį nuklojo parafinas". LIETUVOS RYTAS 

SPORTAS

Iš Paryžiuje vykusio Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato pirmadienį sugrįžę Lietuvos sportininkai ypatingu džiaugsmo nespinduliavo. Net ir pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tokio rango turnyro prizininke tapusi daugiakovininkė Austra Skujytė nenoriai demonstravo iškovotą sidabro medalį. Tačiau trejus metus rutulio stūmimo sektoriuje praleidusi 31 metų sportininkė neslėpė, kad vien mintis apie daugiakovės varžybas jai suteikia naujų jėgų. "Dalyvavau su dideliu noru, veržlumu. Jaučiausi puikiai, - tvirtino A. Skujytė. - Padariau varžovėms didelę staigmeną, manau, jos mane įsiminė. Prieš čempionatą galvojau apie medalį. Smagu, kad mano svajonė išsipildė. Vadinasi, ne veltui tas visas darbas. Gal iš pradžių tas sidabras buvo apkartęs, bet su kiekviena diena jis darosi vis saldesnis". RESPUBLIKA

Sportininkės treneris Aleksas Stanislovaitis svarstė apie A. Skujytės pasirodymą: "Dabar jau galiu pasakyti, kad aukso medalį mes praradome pirmoje - 60 m bėgimo su barjerais - rungtyje. Austra puikiai startavo pirmajame bėgime, bet jis buvo nutrauktas dėl sportininkės iš Rusijos klaidingo starto. Antrasis Austros startas buvo keliomis sekundės dalimis lėtesnis. O vėliau paaiškėjo, kad būtent tų kelių dešimtųjų mums galutinėje įskaitoje ir pritrūko. Vis dėlto Austros sugrįžimas į daugiakovės elitą buvo labai įspūdingas. Iki šiol buvo manoma, kad sugrįžti iš rutulio stūmimo sektoriaus į daugiakovę yra beveik neįmanoma. O Austra skrajojo sektoriuje kaip plunksnelė ir jautėsi labai tvirtai". Pasak A. Stanislovaičio, "šie metai bus labai sunkūs: laukia kova dėl olimpinių normatyvų įvykdymo, pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje. Bet pagrindinis akcentas - olimpinės žaidynės. Sportininkas gali būti Europos ar pasaulio čempionu ir prizininku, bet olimpinis medalis visiems laikams įrašo jo pavardę į sporto istoriją". RESPUBLIKA

Pirmadienį Vilnių sugrįžo ir kiti Lietuvos rinktinės nariai. Geriausius rezultatus pasiekę, bet be apdovanojimų likę Povilas Mykolaitis ir Eglė Balčiūnaitė santūriai pasidžiaugė užimtomis vietomis. Europos uždarų patalpų čempionatas užbaigė pirmą lengvaatlečių varžybų etapą. Kovo mėnesį didžioji dalis Lietuvos sportininkų iškeliaus į treniruočių stovyklas Portugalijoje ir Vengrijoje, kur ruošis svarbiausioms sezono kovoms. "Sidabrinis žiemos sezono akordas". RESPUBLIKA

Tenisininkas Ričardas Berankis, savaitgalį Taline atstovavęs Lietuvos rinktinei Davoso taurės mače, įvykdė būtiną reikalavimą siekiant kelialapio į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Kartu su Simona Krupeckaite, Virgilijumi Alekna, Edvinu Krungolcu ir kitais geriausiais mūsų šalies olimpiečiais R. Berankis gali kitąmet planuoti kelionę į Londoną. 20-metis žaidėjas savo rankose turi visas galimybes tapti pirmuoju šalies istorijoje tenisininku, dalyvausiančiu olimpinėse žaidynėse. "Jei olimpinės žaidynės vyktų netrukus, Ričardas šimtu procentų galėtų jose dalyvauti", - sakė Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. "Prakirto langą į Londoną". LIETUVOS RYTAS

Arbitrai leido paversti rungtynes palaida bala - tai pripažino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) teisėjų asociacija (TA), išnagrinėjusi Kauno "Žalgirio" klubo pareiškimą dėl rungtynių, kurios priminė regbio mačą. Žalgiriečiai į LKF TA kreipėsi po vasario 26-ąją įvykusių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato rungtynių su Vilniaus "Perlo" komanda. Kauno klubo tvirtinimu, šiam mačui teisėjavę Mindaugas Večerskis, Rimantas Bielinis ir Tomas Langvinis nekontroliavo varžybų eigos aikštėje, toleravo šiurkštų žaidimą, kuris nebuvo adekvačiai stabdomas ir baudžiamas. "Žalgiris" taip pat stebėjosi LKF TA sprendimu Vilniaus ekipos namų rungtynėms skirti tris šio miesto arbitrus. Pirmadienį LKF TA informavo "Žalgirį", kad rungtynių vaizdo įrašą išnagrinėjo ekspertų grupė, ir konstatavo, kad M. Večerskis, R. Bielinis ir T. Langvinis padarė klaidų, tačiau jos nebuvo tyčinės ar galėjusios nulemti mačo laimėtoją. Vis dėlto, pasak LKF TA prezidento Kęstučio Pilipausko, "įspėjome teisėjus, kad rungtynių kontrolė nebuvo labai gero lygio". KAUNO DIENA

Greta vėluojančių universalios arenos statybos darbų Klaipėda gali pasigirti ir dar vienu panašaus likimo sporto objektu - vėl stringa vienintelio miestui priklausančio "Gintaro" baseino rekonstrukcija. Nors buvo planuota, kad jau kovą mieste bus šiuolaikiškai rekonstruotas baseinas, tačiau jau aišku, kad šie planai užtruks dar beveik pusmetį. Dėl užsitęsusių statybų Klaipėdos plaukikai, dalyvaujantys Lietuvos ir užsienio šalių čempionatuose, priversti treniruotis susigrūdę nuomojamame "Dinamo" baseine. Tiesa, jie greitai gali netekti ir šios galimybės, nes po kelių mėnesių išseks nuomai skirtas pinigų rezervas. VAKARŲ EKSPRESAS