Naujienų kovo 6 d. dienraščiuose apžvalga

Pirmadienį premjeras Andrius Kubilius iš koalicijos partnerių sulaukė pasiūlymo pasinaudoti savo konstitucine teise ir teikti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atleidimą prezidentei. Vyriausybės vadovas A. Kubilius susipažino su Seimo Antikorupcijos komisijos išvadomis dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų. Komisija rekomendavo atleisti R. Palaitį. "Mano nuomone, toks FNTT vadovų atleidimas buvo klaida, tą patį nustatė ir Seimo Antikorupcijos komisija, - vakar pareiškė A. Kubilius. - Komisija nustatė daug faktinių aplinkybių, todėl jos darbo nevertinti rimtai būtų neatsakinga. Komisijos darbas ir išvada leis pasiekti, kad iš tiesų Lietuvoje teisėsauga dirbtų profesionaliai, nepriklausomai, atsakingai ir nebijotų, kad už gerą darbą bus baudžiama". A. Kubiliaus nuomone, būtų geriausia, kad Liberalų ir centro sąjunga bei R. Palaitis suprastų, kad į komisijos nuomonę negalima nereaguoti, tad užsiminė, kad vidaus reikalų ministras privalo pasitraukti.

Kodėl turėdamas vidaus reikalų ministrui labai nepalankias Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas A. Kubilius nepasinaudoja savo galimybe nešti prezidentei teikimą dėl R. Palaičio atstatydinimo ir pagaliau užsiimti strateginės svarbos darbais? Apie tai paklaustas politologas Algis Krupavičius atsakė: "Galbūt premjeras nėra tikras, ar prezidentė pasirašys ministro atstatydinimą. Vertinant racionaliai, tai tikrai būtų pats geriausias kelias, bet prieš tai viską sutarus koalicijoje, gavus partnerių garantijas. Beje, tai būtų ir išbandymas lakmusu pačiai D. Grybauskaitei - tauta sužinotų, ar ji pakeitė savo poziciją dėl R. Palaičio, ar ir toliau nieko nekomentuoja". "Koalicija siūlo nelaikyti R. Palaičio". RESPUBLIKA

Konservatorių seniūnas Seime Jurgis Razma netgi pasiūlė Vyriausybei pačiai, vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, panaikinti R. Palaičio įsakymus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. "Matant, kad vidaus reikalų ministras nelinkęs objektyviai vertinti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadų ir neketina atšaukti savo įsakymo dėl teisės dirbti su slapta informacija atėmimo buvusiems FNTT vadovams Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui ir įsakymo dėl jų atleidimo iš einamų pareigų, iniciatyvos šiuo klausimu galėtų imtis Vyriausybė", - teigė TS-LKD frakcijos seniūnas. Jis pridūrė, jog komisijos išvados turėtų būti pakankamas teisinis pagrindas tokiam Vyriausybės poelgiui. VAKARO ŽINIOS

Liberalcentristai dėl savo ministro tikina nuomonės nekeisiantys. Pirmadienį išplatintame LiCS lyderio Algio Čapliko pareiškime kartojama, kad vidaus reikalų ministras FNTT vadovų leidimus dirbti su įslaptinta informacija panaikino vadovaudamasis įstatymais. "LiCS pasitiki ministru ir rems jį nepaisydama kai kurių politikų neatsakingų viešų pareiškimų. Ministras turi dirbti toliau, o atleistų pareigūnų ieškinius turi įvertinti teismas", - tvirtai dėstė A. Čaplikas. Po valdančiųjų vakarinio pasitarimo LiCS atstovas Vytautas Bogušis leido suprasti, kad partija viltis sieja su prezidentės pozicija. "Premjero teikimu prezidentė gali atleisti ministrą, tad ir žiūrėsime", - sakė jis. "Premjeras paragintas žengti žingsnį". LIETUVOS ŽINIOS

Opozicija nėra vieninga, stebėdama šį valdančiųjų konfliktą. Darbo partija ir dalis Krikščionių partijos frakcijos narių linkę paremti premjerą, o socialdemokratai bei Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai stoja R. Palaičio pusėn. Todėl, jeigu būtų inicijuota interpeliacija vidaus reikalų ministrui, ji gali patirti fiasko, nes R. Palaičio priešininkų gali būti mažiau nei minimalus Seimo narių skaičius, būtinas ministrui atleisti iš pareigų. Nepasitikėjimas gali būti pareikštas, jeigu už tai slaptai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis spėja, kad tuo atveju, jeigu konservatorių iniciatyva gimtų interpeliacija vidaus reikalų ministrui, liberalcentristai gali bandyti "stumti" nepasitikėjimą pačiu premjeru. Pasak V. Mazuronio, interpeliaciją A. Kubiliui paremtų tikrai daugiau Seimo narių, nei nepasitikėjimą R. Palaičiu. "Gresia interpeliacijų karas". KAUNO DIENA

Dabar liko svarbiausias klausimas: kaip pasielgs D. Grybauskaitė ir kaip klostysis padėtis po vienokio ar kitokio jos sprendimo? Valdančiosios koalicijos viršūnėse teigiama, kad to nėra išsiaiškinęs net pats A. Kubilius, kuris vakar rytą lankėsi Prezidentūroje ir, kaip teigiama, po kelias minutes trukusio ugningo D. Grybauskaitės monologo premjeras esą išėjo iš kabineto. Konservatoriams dabar belieka tikėtis, kad prezidentė vis dėlto nuspręs paaukoti R. Palaitį, o liberalcentristai nuris nuoskaudą ir pateiks į vidaus reikalų ministro postą kitą savo kandidatą. Tačiau kas bus, jei D. Grybauskaitė paliks ministrą poste arba kartu su R. Palaičiu nuspręs trauktis ir visa partija, niekas iš politikų aiškiau neprognozuoja. Tiesa, pirmadienį liberalcentristai aiškino, kad kol kas koalicijos sutartis galioja. "Ar prezidentė vėl ištars "ne prie ko"? LIETUVOS RYTAS

Sunki, bet stabili. Taip Lietuvos liaudies partijos vadovės 69 metų Kazimieros Prunskienės sveikatos būklę savaitgalį įvertino ir Lietuvos gydytojai, ir profesorius iš Maskvos. Praėjusį šeštadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurioje gydoma K. Prunskienė, viešėjo Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Michailas Piradovas. Tarptautinį pripažinimą pelnęs medikas susitiko su kolegomis ir su ligonės artimaisiais. Akademikas M. Piradovas pagyrė vilniečius medikus ir patikino, kad būtų laikęsis tokios pat gydymo taktikos. "Manau, šis vizitas labiau nuramino artimuosius. Esame sukaupę pakankamai patirties, kaip gydyti sunkius ligonius, ištiktus insulto", - teigė direktoriaus pavaduotojas Tomas Saladis. "Rusijos profesorius ramino ir drąsino". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Lietuvių kino režisierių bei scenaristą Raimondą Vabalą pirmadienį minėjo artimieji, bičiuliai ir kino žmonės. Vienam žymiausių Lietuvos kino kūrėjų, kurio netekome 2001 metais, vakar būtų suėję 75-eri. Šia proga sausakimšoje Kinematografininkų sąjungos salėje parodyta paskutinė jo juosta "Miškais ateina ruduo". Kiti R.Vabalo filmai, padėję lietuviškam kinui pamatą: "Skrydis per Atlantą", "Mainai", "Smokas ir Mažylis", "Akmuo ant akmens", "Birželis, vasaros pradžia", "Laiptai į dangų" ir kt. RESPUBLIKA

Pirmadienį Klaipėdoje, Skulptūrų parke buvusios kavinės pastate atidarytas Tautinių kultūrų centras. Pasak centro direktorės Jelenos Butkevičienės, tautinių kultūrų centro veikla papildys naujais projektais Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą, atstovaus miesto tautinių mažumų interesams. Miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, Klaipėda yra vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje, kai tautinės bendrijos yra veiklios ir darniai sutaria tarpusavyje. Centro rekonstrukcijos darbus finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė - išleido 900 tūkst. litų. Be to, savivaldybė jį ir išlaiko - šiems metams skirta 200 tūkst. litų. "Tautinėms mažumoms - milijono verta dovana". VAKARŲ EKSPRESAS

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno komplekso priešgaisrinę būklę išnagrinėję specialistai buvo šokiruoti: bažnyčioje kilus gaisrui, ugniagesių technika prie jos net negalėtų privažiuoti, mat vartai, pro kuriuos turėtų įvažiuoti ugniagesių technika - per siauri. Pasak Kauno miesto Civilinės saugos tarnybos vedėjo Gedimino Jankaus, "aišku, kad kažkurią šventoriaus tvoros dalį teks išardyti, apie tai bus sprendžiama Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje, kuriame dalyvaus ir paveldosaugininkai". Vienuolės neabejoja, jog kilus gaisrui, medinės drožiniais išdabintos bažnyčios sienos greitai užsiliepsnotų. Signalizacija Pažaislio komplekse - vietinė. Pasak G. Jankaus, ugniagesiai pavojaus signalą turėtų nusiųsti Kultūros ministerijai, kuriai priklauso Pažaislio kompleksas. "Ugniagesiai Pažaislyje skelbia ypatingą pavojų". KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pagaliau susigriebė, kad ne visi šiuo metu statutinių pareigūnų teises turintys pareigūnai to nusipelnė. Statutiniams už specifines, neretai sveikatai ir gyvybei pavojingas darbo sąlygas suteikiamos ilgesnės atostogos, jie anksčiau išleidžiami į pensiją. Tačiau jiems prilyginami ir kabinetuose "gyvybe rizikuojantys" asmenys, todėl VRM nori panaikinti jų, kaip statutinių pareigūnų, statusą. "Jei projekte iš tiesų būtų įvardijama, kad "išstatutinami" tik viešųjų ryšių ir kiti kabinetuose dirbantys specialistai - mes iš esmės sutiktume. Tačiau turi būti aiškiai įvardijama, kas yra "išstatutinami". Be to, turi būti nustatyti pereinamieji laikotarpiai, kad nebūtų pažeisti žmonių lūkesčiai: ryte jis atsikelia, o jau be antpečių", - sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas. Pasak jo, šis pasiūlymas yra "puiki galimybė pakeisti tam tikrą grandį naujais žmonėmis, paverčiant juos nestatutiniais valstybės tarnautojais, o tai ypač aktualu prieš artėjančius rinkimus, siekiant ir po jų išlaikyti įtaką". "Pareigūnų privilegijos už pavojus, kurių nėra". RESPUBLIKA

Pasirinko neįprastą savižudybės būdą ar buvo nužudytas? Toks klausimas iškilo, kai buvo rastas mįslingai dingusio ūkininko Antano Zablacko kūnas. Sekmadienį nuėjęs prie griovio nusiplauti batų Lazdijų rajono Akmenų kaimo gyventojas pastebėjo iš po ledo lyties išlindusį žmogaus kūną. Palaikai buvo labai smarkiai apirę ir sušalę į ledo gabalą, o prie juosmens pririštas sunkus metalinis dantratis. Pro šią vietą sodybos šeimininkai dažnai vaikščiojo vasarą ir žiemą, bet nieko įtartina anksčiau nematė. Lavoną suradęs vyras paskambino ir policijai, ir tame pačiame kaime maždaug už trijų kilometrų gyvenančiam Tomui Zablackui, nes žinojo, kad šis ieško savo tėvo, dingusio pernai liepos 16 dieną. A.Zablacko mirties priežastį tiriantys Lazdijų policijos pareigūnai aiškinasi įvairias versijas - nuo žmogžudystės iki savižudybės. Kriminalistai laukia teismo medicinos ekspertizės išvadų. "Po ilgų paieškų - naujos mįslės". LIETUVOS RYTAS

Apklausų duomenimis, penktadalis Lietuvos moksleivių per savo gyvenimą narkotikų pabandė bent kartą ar kelis. Tai darė 20 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių. Pirmųjų bandymų vartoti populiariausius narkotikus - marihuaną ir hašišą - ypač padaugėjo tarp 13-15 metų paauglių, pabando ir 11-mečiai. Amfetaminą dažniau vartoja 13-15 metų vaikai, tarp 9-12 metų paauglių populiarėja ekstazis. Daugėja 11-mečių, vartojančių alkoholį su tabletėmis. Tarp 19 metų jaunuolių itin populiarios kanapės, dar vyresnių tarpe - kokainas ir LSD. Apie tai, kad paauglys vartoja narkotikus, kartais tėvai sužino tik tada, kai komos ištiktas jis patenka į reanimaciją. Specialistų teigimu, įsibėgėjusio kvaišalų vartojimo nesustabdysi. Beje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas neturi oficialios informacijos, tačiau manoma, jog Klaipėdoje ir jos apskrityje jaunų narkomanų yra daugiau nei kituose šalies miestuose. "Specialistai: narkotikų traukinio nesustabdysi". VAKARŲ EKSPRESAS

Sugėrovui mirtiną egzekuciją surengę ir jam daugiau nei 80 smūgių sudavę du Joniškio rajono Žagarės miestelio gyventojai pirmadienį nuteisti ilgiems metams nelaisvės. Šiaulių apygardos teismas 38-erių Arūną Augustauską ir šį mėnesį 19-ojo gimtadienio sulauksiantį Igną Kanavolą pripažino kaltais dėl nužudymo, įvykdyto itin žiauriai iš chuliganiškų paskatų. Abu nuteistieji nelaisvėje privalės praleisti po 14 su puse metų. Aukos artimiesiems jiedu solidariai turės atlyginti 50 tūkst. litų neturtinę žalą. Šiuos vyrus į teisiamųjų suolą atvedė nužudymas, įvykdytas praėjusių metų naktį iš rugpjūčio 26-osios į 27-ąją per išgertuves vieno Raktuvės gatvėje esančio namo kieme Žagarėje, kai vos pilnametystės sulaukęs I. Kanavolas ir A. Augustauskas, susikivirčiję su 68-erių Albinu B., jį smarkiai sumušė, o rytą senolis aptiktas jau miręs. Nustatyta, kad vyras mirė nuo galvos smegenų sumušimo. "Žudikai kalės ilgus metus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

---

Sekmadienį rytą AB "DFDS Seaways" keltas "LISCO Maxima" plaukdamas Baltijos jūra gavo nelaimės signalą. Būdamas už 4 jūrmylių nuo Bornholmo salos dėl techninių problemų nuskendo nedidelis danų žvejų laivelis, o du žvejai atsidūrė jūroje ant pripučiamo plausto. Pasak "LISCO Maxima" kapitono Henriko Žalandausko, gelbėjimo operacija tetruko 20 minučių - danų žvejai su visu plaustu atsidūrė kelte. Vėliau atplaukė gelbėjimo kateris iš Bornholmo ir pasiėmė žvejus bei plaustą, o botas nuskendo. Nors, H. Žalandausko teigimu, Lietuvos laivo įgula atliko tik tai, ką privalėjo padaryti, tačiau sulaukė daug padėkų. VAKARŲ EKSPRESAS

PREKYBA

Valstybės kontrolė, patikrinusi, kaip ligoninės apsirūpina vaistais, nustatė, kad tos pačios ligos įvairiose gydymo įstaigose gydomos skirtingais vaistais, o už identiškas tabletes ar injekcinius tirpalus vienos ligoninės moka 1,5-10 kartų brangiau nei kitos. Tikslios informacijos, kiek pinigų ligoninės išleidžia pirkti vaistams, Lietuvoje nėra. Valstybės auditorių surinkti 60-ies (iš 147-ių) ligoninių duomenys rodo, kad vidutiniškai jos vaistams skiria apie 7 proc. iš ligonių kasų gaunamų lėšų - kasmet maždaug po 100 mln. litų. Tačiau atskirose ligoninėse išlaidos vaistams labai skiriasi. "Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų - 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo - daugiau kaip 10 kartų", - komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba palieka tai spręsti gydymo įstaigos administracijai. "Akivaizdu, kad ligoninės vadovų sprendžiama dilema - efektyvesniems vaistams ar ligoninės pastato remontui skirti daugiau pinigų - neretai baigiasi vaistų įsigijimo nenaudai", - pastebi G. Švedienė.

Išanalizavę vaistų įsigijimo kainas, valstybės auditoriai teigia, kad skirtingose ligoninėse jos skiriasi kelis kartus. Paprastai mažesnės ligoninės vaistus perka brangiau, nors įsigyja panašų jų kiekį kaip ir didžiosios. Pavyzdžiui, viena iš didžiųjų ligoninių 450 acetilsalicilo rūgšties tablečių pirko po 6 centus, o slaugos ligoninė 430 tokių pat tablečių - jau po 62 centus. Nustatyta trūkumų ir aprūpinant ligonines centralizuotai per Valstybinę ligonių kasą perkamais vaistais. Auditorių išvadose teigiama, kad centralizuotai perkamų vaistų sąrašas sudaromas netinkamai, šių vaistų poreikis nustatomas netiksliai. Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki šiol neištaisė dar 2009 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos nurodytų teisinio reglamentavimo trūkumų, didinančių korupcijos ir piktnaudžiavimo galimybę centralizuotai perkant vaistus. "Žmonės gydomi kuo pakliūva". RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Ties bankroto riba atsidūrusi statybų įmonė "Klaipėdos hidrotechnika" gavo dar vieną niuksą: jos teritorijos apsaugą į savo rankas perėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija. Teigiama, kad įmonei nuomojamose valdose - netvarka. "Klaipėdos hidrotechnika" negali užtikrinti tarptautinių reikalavimų, keliamų saugant jūrų uostų teritoriją, terminalus ir juose švartuojamus prekybos laivus. Nustatėme nemažai nešalinamų šiurkščių pažeidimų", - pirmadienį pareiškė KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Paaiškėjo, kad pietinėje Jūsų uosto dalyje įsikūrusi "Klaipėdos hidrotechnika" per dvejus metus net aštuonis kartus buvo pažeidusi Tarptautinį laivų, terminalų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą (ISPS). Įtardama, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" terminale kažkokie verslininkai, dangstydamiesi šios įmonės vardu, slapta krauna popiermalkes neturėdami leidimo tokiems darbams, KVJU direkcija nusprendė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos nelegalios komercinės veiklos, pajamų ir mokesčių slėpimo. "Prasiskolinusi įmonė dirbo slaptai?" LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Po "Snoro" žlugimo daugelyje krašto miestelių nebeliko jokio banko padalinio, o kai kur - net bankomato. Nėra ir paprasčiausių valiutos keityklų, todėl Lietuvos sieną kertantys užsieniečiai litų nusiperka tik užsukę į vietos gyventojų namus. Be bankų paslaugų palikti žmonės bankininkams neįdomūs, mat atsivėrusi rinkos niša jiems atrodo per menka. Pavyzdžiui, pasienyje su Rusija esančiuose Kybartuose neįmanoma atlikti net paprasčiausių banko operacijų. Čia nėra jokio banko padalinio. Tačiau krašte veikiantys bankai laisvos rinkos nišos užimti nė nesirengia.

Kybartų seniūno Romo Šunoko teigimu, šios vietos žmonių ir sieną kertančių vairuotojų bėdos dėl valiutos keitimo - tikras galvos skausmas. Seniūnas pats ėmėsi iniciatyvos, siūlė kai kurių bankų atstovams Kybartuose įkurti klientų aptarnavimo padalinį, valiutos keityklą, tačiau nesulaukė net pažado apie tai pamąstyti. Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo, dabar netinkamas laikas investicijoms, o bankai šiuo metu kaip tik mažina darbuotojų skaičių, todėl nė vienas jų nesiryš plėstis į mažus miestelius. "Snoro" griūtis miestelius nubloškė į paraštes". LIETUVOS ŽINIOS

RŪPYBA

Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė nedviprasmiškai išrėžė Vyriausybei, kad ši pražiopsojo jaunimo nedarbo šuolį ir jis tapo kritiškas, ataskaitas apie registruotą nedarbą teikianti Lietuvos darbo birža šį rodiklį staiga ėmė maskuoti. Dar sausį biržos ataskaitose buvo tiksliai nurodoma, kiek proc. besikreipiančiųjų į darbo biržas dėl bedarbio statuso sudarė jaunimas iki 25 metų. Pavyzdžiui, sausio 17-ąją pagal Lietuvos darbo biržos ataskaitą iš 7,8 tūkst. darbo ieškančių žmonių 17,7 proc. buvo jaunimas. Tačiau po D. Grybauskaitės kritikos vasario pradžioje grafose apie registruotą jaunimo nedarbą ėmė rastis aptakių, ne taip sukrečiamai kaip skelbiamas procentas į akis krintančių formuluočių. Pavyzdžiui, kovo 1-ąją Lietuvos darbo birža paskelbė, kad per praėjusią savaitę į jos skyrius dėl bedarbio statuso kreipėsi 6,8 tūkst. gyventojų, iš jų "kas penktas" buvo jaunesnis kaip 25 metų.

Tačiau šis Lietuvos darbo biržos pateikiamas skaičius irgi neatspindi realios situacijos. Geriausiai jį atspindėtų kas savaitę ar kas mėnesį skelbiami duomenys, kiek procentų registruotas jaunimo nedarbas sudaro bendro registruotų bedarbių skaičiaus. Tiesa, pasak biržos atstovės Mildos Jankauskienės, 2012 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo 32 tūkst. registruotų jaunų bedarbių, t.y. 7,3 proc. visų darbo ieškančių gyventojų skaičiaus. Bet čia ir vėl ryškus neatitikimas. Europos statistikos agentūra "Eurostat", kuria kritikuodama Vyriausybę vadovavosi prezidentė, pateikia keliskart didesnius skaičius. Pasak jų, 2008 m. Lietuvoje bendras jaunimo nedarbo lygis buvo 12 proc., 2009 m. - 29 proc., 2010 m. - 32 proc., o 2011 m. - jau net 34,4 proc. "Jaunimo nedarbas trinamas iš oficialių biržos ataskaitų". RESPUBLIKA

Vienu iš rinkos skaudulių ir toliau išlieka jaunimo nedarbas - pernai jis traukėsi lėčiau nei bendras nedarbo lygis ir nuo 35,1 proc. sumažėjo vos iki 32,9 proc. Tačiau, pasak banko "Swedbank" vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės, jaunimo nedarbas, palyginti su bendru nedarbu, nėra gąsdinantis, o kalbos apie kas trečią darbo biržos duris varstantį jaunuolį yra paerdėtos - bedarbių jaunuolių dalis nėra didelė, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi". "Swedbank" statistika rodo, kad iš 450 tūkst. šalies jaunuolių 315 tūkst. apskritai nedalyvauja rinkoje dėl mokslų. Maždaug du trečdaliai - 103 tūkst. jaunuolių dirba, o 32 tūkst. jaunuolių yra bedarbiai. Tai reiškia, kad darbo neranda tik šiek tiek daugiau nei 7 proc. visų 15-24 metų gyventojų. "Į patirtį investuoja nenoriai". KAUNO DIENA

VERSLAS

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė "Kietaviškių gausa". Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus. G. Rukša neabejoja, kad lietuviškus agurkus galime valgyti nebijodami, jog juos auginant buvo naudota daug chemijos. Prieš agurkų ir pomidorų kenkėjus naudojamos biologinės priemonės. Fazanai sulesa bulvių kenkėjus kolorado vabalus, o šiltnamiuose apgyvendintos erkės sunaikina daržovių kenkėjus. Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas prognozuoja, kad po mėnesio parduotuvėse pasirodys ir trumpavaisių agurkų. Šiltnamininkai jau sodina iš Lenkijos, Olandijos atvežtus daigus.

Šiltnamių asociacijos vadovas A. Šležas apgailestauja, kad lietuviško šiltnamių ūkio konkurencinės sąlygos, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, yra nelygios. Lenkijoje daržovėms taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokestis, lenkai nemoka akcizų. Mūsų šiltnamininkai vargsta, nes Europos Sąjungos teisės aktai draudžia teikti tiesioginę paramą. Augintojai mano, kad tik sumažinus energijos sąnaudas visai žemės ūkio gamybai, lengviau atsikvėptų ir šiltnamių verslas. "Lietuviški agurkai jau keliauja į parduotuves". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Panevėžio gamtos mokykloje praėjusią savaitę buvo apgyvendinta raiša gulbė. Sveikų sparnuočių skriaudžiamą paukštį išgelbėjo vienas vyras. Gulbė žiemojo Lėvens upėje, tačiau šlubuojantį paukštį skriaudė kitos gulbės. Apie tai Pasvalio aplinkos apsaugos agentūrą informavo pasvaliečiai, šaltą vasarį atnešdavę lesalo žiemojantiems paukščiams. Vienam tokiam lesintojui neatlaikė širdis - skriaudžiamą, sunkiai judantį paukštį jis pasiėmė į glėbį ir parsinešė namo. Gulbė kelias paras gyveno geraširdžio žmogaus šiltnamyje. Netrukus aplinkosaugininkai paėmė luošą paukštį ir pervežė į Panevėžio gamtos mokyklą. Jos kieme esantis tvenkinys jau kurį laiką tuščias. Jame 10 metų gyvenusi gulbė neseniai nugaišo. Skriaudžiamai vienišei gyventi ši vieta būtų labai tinkama, tačiau ar sunkiai judanti gulbė liks Panevėžyje, nuspręs Gyvūnų globėjų asociacija. Dabar gulbė leidžia dienas tvartelyje kartu su čia žiemojančia antimi. "Paukščiai atstūmė raišą gulbę". LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Pirmadienį Vilniuje oficialiai pristatytas savaitgalį prasidėsiantis 2012 m. Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Šiemet čempionatas prasidės šiek tiek anksčiau nei įprastai. Nors sniegas dar nenutirpo, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius mano, kad pradžia nebus pernelyg ankstyva. "Žmonės yra pasiilgę futbolo. Matome atsiradusias naujas aikšteles ir galime sezoną pradėti anksčiau. Tam turime neblogą infrastruktūrą. Galbūt ateis laikas, kai galėsime pradėti sezoną dar anksčiau", - vylėsi L. Varanavičius. Pernai čempionate dalyvavo 12 komandų, šiemet jų bus 10. Pasitraukė daugkartinis šalies čempionas FBK "Kaunas", "Mažeikiai" ir "Klaipėda". Laipteliu aukščiau palypėjo I lygos nugalėtojas Vilniaus klubas REO. Tarp čempionato dalyvių yra Klaipėdos "Atlantas", bet šios komandos ateitį gaubia migla.

Komandų vadovai tikisi ištraukti futbolą iš gilios duobės. Tam sudaryta A lygos klubų valdyba. "Norime, kad žmonės išvystų kitokį reginį, pajustų daugiau komforto. Aikščių vis daugėja, sąlygos gerėja, todėl ir žiūrovai nusipelnė daugiau gražių akimirkų", - pabrėžė valdybos pirmininkė Vilma Venslovaitienė. Čempionų vardus gins "Ekrano" futbolininkai, sidabrą pernai pelnė "Žalgiris", bronzą - Marijampolės "Sūduva". Šių trijų klubų ambicijos nesumažėjo ir šiemet. RESPUBLIKA

Klaipėdos "Atlanto" futbolo klube - naujos peripetijos: Vaciui Lekevičiui dėl klubo pardavimo nepavyko sutarti su Rimanto Žvingilo iniciatyvine grupe, ir jau prabilta apie neva naujus investuotojus. Situacija labai miglota, tačiau jau aišku, kad komandos nebetreniruos olimpinis čempionas Arminas Narbekovas. "Pavargau nuo Vacio Lekevičiaus pažadų. Nenoriu būti dar vienas jo apgautųjų asmenų sąraše", - pareiškė treneris. "Apmaudu tik dėl to, kad 2,5 mėnesio veltui dirbau ir eikvojau savo laiką", - sakė jis. Ne ką mažiau liko nusivylęs ir buvęs ilgametis šios ekipos žaidėjas bei treneris Rimantas Žvingilas. Jo suburta maždaug dešimties žmonių grupė labai rimtai svarstė apie "Atlanto" komandos įsigijimą, tačiau taip pat pasijuto apgauti. Lietuvos futbolo A lygos pirmenybės, į kurias išimties tvarka priimtas ir "Atlantas", turėtų startuoti kovo 10-11 dienomis. V. Lekevičius vakar "Vakarų ekspresą" patikino, kad klubas čempionate startuos. "Radau naujus investuotojus. Jie bus pristatyti šios savaitės pabaigoje. Tai klaipėdiečiai, tačiau prašė neskelbti pavardžių. Ateis laikas ir patys prisistatys", - teigė V. Lekevičius. VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienį penki Lietuvos lengvaatlečiai išskrenda į Stambulą, kur penktadienį prasidės XIV pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas. Tik šiemet duris atvėrusioje specialiai lengvosios atletikos varžyboms skirtoje "Atakoy" arenoje varžysis sprinteriai Rytis Sakalauskas (60 m), Lina Grinčikaitė (60 m.) Sonata Tamošaitytė (60 m barjerinis bėgimas), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir daugiakovės atstovė Austra Skujytė. Realiausių šansų pakovoti dėl vietos ant prizininkų pakylos turi A. Skujytė, kuri pastaruosius kelerius metus yra priskiriama daugiakovininkų elitui. "Šiais metais dar nebuvau iškišusi nosies iš Lietuvos, tad labai smagu, kad vėl turėsiu progos pasivaržyti su elitu. Konkurencija pridės papildomos motyvacijos pasitempti. Sportinė forma pastaruoju metu yra labai gera, norėčiau pasiekti visų laikų aukščiausią savo rezultatą", - sakė 2004-ųjų olimpinių žaidynių sidabro medalininkė. KAUNO DIENA

Trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi pajėgiausia Lietuvos stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė šių metų Londono olimpiadą stebės namuose per televizorių. Kovo 29-ąją tituluočiausiai Lietuvos stalo tenisininkei sukaks 35-eri. 1996-ųjų Atlantos, 2000-ųjų Sidnėjaus ir 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių dvasią pajutusi R. Paškauskienė norėjo vykti ir į ketvirtąją - Londono - olimpiadą. Tačiau R. Paškauskienės prioritetai pasikeitė - ketverių su puse metų sūnelį Dovydą su vyru Vytautu auginanti R. Paškauskienė laukiasi antro vaikelio. Atrodo, kad antroji atžala šį pasaulį išvys per Londono olimpiadą, kuri vyks liepos 27-rugpjūčio 12 dienomis. Nuo 1994-ųjų Lietuvą Europoje garsinanti stalo tenisininkė per 18 metų Europos čempionatuose iškovojo 16 medalių - po septynis aukso ir bronzos bei du sidabro. LIETUVOS ŽINIOS