Naujienų kovo 20 d. dienraščiuose apžvalga

Visą savaitę ir ypač šį pirmadienį braškėjusi valdančioji koalicija, atrodo, šiaip ne taip išsilaikė. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pavyko pasiekti, kad abi koalicijos pusės - konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir liberalcentristai - padarytų nuolaidų. Pirmieji nebereikalaus į darbą grąžinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų, antrieji paaukojo vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį: šis pareiškė atsistatydinąs. Tai pranešta po vakar popiet Prezidentūroje įvykusio D. Grybauskaitės, premjero Andriaus Kubiliaus, liberalcentristų lyderio Algio Čapliko ir pastarųjų į postą deleguoto vidaus reikalų ministro R. Palaičio susitikimo. RESPUBLIKA

Tiesa, vakar visi politikai elgėsi kaip vaikų darželyje: R. Palaitis, jo partijos vadas Algis Čaplikas ir premjeras Andrius Kubilius net kelis kartus lakstė pas prezidentę D. Grybauskaitę prašyti užtarimo bei patarimo, ką daryti. Galų gale apie atsistatydinimą pranešęs R. Palaitis rėžė graudžią atsisveikinimo kalbą. "Noriu pasakyti, kad aš iš tikrųjų dėl savo sprendimo nė kiek neapgailestauju. Atleidęs du Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnus jaučiausi elgęsis teisėtai ir teisingai, bet matydamas Lietuvoje tokią situaciją, kuri kilo dėl sunkiai nusakomų veiksmų, aš nemanau, kad mano asmuo turėtų trukdyti veikti išvien į priekį, todėl suvokdamas atsakomybę artimiausiu metu atnešiu atsistatydinimo pareiškimą", - dar kart susireikšminti nepamiršo R. Palaitis. "Užsitęsusios valdžios krizės atomazga". VAKARO ŽINIOS

"Noriu tikėti, kad radome kompromisą, kaip ir turi būti bet kurioje demokratinėje valstybėje susiklosčius politinei krizei. Tikiuosi, kad abi pusės laikysis susitarimo, kurį pasiekėme šiandien. Susitarimas toks: ši koalicija gali dirbti kartu ir dirbs, bet nuolaidas turėjo padaryti abi pusės. Tokias nuolaidas ir padarė. Nuolaidos yra tokios: pirmiausia FNTT pareigūnų grąžinimas į darbą gali vykti tik teisinėmis, o ne politinėmis priemonėmis. FNTT sistemos pertvarka yra pribrendusi, ką aš asmeniškai siūliau dar 2010 metų pradžioje. Tai nebuvo įvykdyta, matyt, tuomet galėjome spręsti ir užbėgti už akių konfliktui. Ši pertvarka bus rimtai svarstoma Vyriausybėje, bus teikiami siūlymai Seimui", - sakė prezidentė. "Koaliciją išgelbėjo R. Palaičio galva". RESPUBLIKA

A. Kubilius pranešė pozityviai vertinąs pas prezidentę pasiektą kompromisą, taip pat R. Palaičio pareiškimą apie atsistatydinimą, nors ir pabrėžė, kad toks sprendimas galėjo būti padarytas anksčiau. "Tai leidžia koalicijai svarstyti apie savo tolesnį darbą", - pabrėžė jis. Pasak premjero, Vyriausybė ir Seimas netrukus svarstys FNTT pertvarkos reikalus, kurie, jo nuomone, ateityje leis nagrinėti klausimus ir dėl šios tarnybos vadovybės. A. Kubiliaus teigimu, be kita ko, artimiausiu metu bus "ieškoma atitinkamų sprendimų dėl R. Palaičio atleistų FNTT vadovų moralinio ir profesinio statuso". Pasak A. Čapliko, liberalcentristai gerbia savo deleguoto vidaus reikalų ministro R. Palaičio sprendimą atsistatydinti pačiam, nors ir pritaria jo pareiškimams, kad FNTT vadovai buvo atleisti teisėtai. "Daryti tvarką teko prezidentei". KAUNO DIENA

Premjeras Andrius Kubilius, kuris tariasi nudyręs kailį vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui, pats gali būti apipešiotas savo bendražygių konservatorių. Tai spėjo vienas liberalcentristų lyderių Arūnas Valinskas. Ir, regis, neapsiriko. Žibalo į Permainų koaliciją spirginantį laužą, kuris jau turėjo imti gesti, A. Valinskas šliūkštelėjo iš karto po Prezidentūroje vakar sunkiai pasiekto susitarimo, kad R. Palaitis pagaliau pasitrauks iš posto. "Aš turiu labai didelių abejonių, ar sugrįžus į konservatorių vadovybės būstinę A. Kubiliui nebus nurauti likę plaukai, kad jis nusileido dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų negrąžinimo į tarnybą", - pareiškė Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas. A. Valinskas priminė, jog buvusių FNTT vadovų grąžinimas buvo pagrindinė dešiniųjų sąlyga liberalcentristams. "Pagrindinis mūšis vyko būtent dėl jų, o ne dėl ministro. Jiems visai nesvarbu, ar juo bus Palaitis, Jonaitis ar Petraitis".

A. Valinsko teigimu, konservatoriams savaitgalį buvo ne kartą siūlytas vakarykščio susitarimo variantas, tačiau koalicijos partneriai jį kategoriškai atmesdavo. "Konservatorių aklas gulimasis kryžiumi rodo, kad jie iš tiesų turėjo ir turi ar turės interesų FNTT istorijoje", - dėstė buvęs "prisikėlėlis". Dėl to A. Valinskas vakarykštį susitarimą Prezidentūroje laiko ir A. Kubiliaus pralaimėjimu: "Abejoju, ar premjeras nepatirs neatlaikomo bendražygių spaudimo, kai jie pasakys, kad toks susitarimas nepriimtinas". "Iliuzija: lipdoma tai, kas seniai - šipuliai". LIETUVOS RYTAS

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, koalicijos partnerių susitarimas turėjo būti pasiektas mažų mažiausiai prieš savaitę. "O jei toks žingsnis būtų žengtas prieš mėnesį, visiems būtų buvę dar geriau - būtų išvengta tų politinių viražų, kurie tęsiasi nuo vasario 15-osios, kai buvo atstatydinti FNTT pareigūnai", - pabrėžė ekspertas. A. Krupavičiaus nuomone, "didžiosios taikdarės poziciją" prezidentė galėjo užimti taip pat gerokai anksčiau. Dabar ta taikdarystė, pasak jo, gerokai pavėluota. "Nors koalicija lieka, klausimas, ar ji sugebės darniai ir vieningai dirbti, ar nebus psichologinių nuoskaudų, tam tikro susierzinimo. To garantuoti niekas negali", - LŽ teigė A. Krupavičius. Dar kategoriškiau A. Kubiliaus padarytas nuolaidas vertino kai kurie jo partijos kolegos. Pavyzdžiui, konservatorė Aurelija Stancikienė portalui Alfa.lt sakė, jog tai - "visiškas pralaimėjimas, kapituliacija", ir "kapituliacija ne Tėvynės sąjungos, o Andriaus Kubiliaus - todėl, kad jam, matyt, patinka, kai į jį šluostosi kojas". "Su premjero portfeliu, bet be skydo ir garbės". LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Galimybė Vilniuje pamatyti genialiųjų Europos dailininkų portretus, sukurtus dar esant jiems gyviems, tapo realybe. Magiški Rembranto, Rubenso, Diurerio, Mikelandželo, Ticiano, Breigelio vardai materializavosi vario raižiniuose ir ofortuose. Neįkainojamą 100 portretinių graviūrų kolekciją iš Valstybinio Ermitažo Sankt Peterburge į Vilniaus paveikslų galeriją atlydėjo generalinis Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis ir rinkinio saugotoja Nijolė Masiulionytė. Lietuviška pavardė šiame kontekste taip pat atrodo sensacingai. Jau 40 metų Rusijos meno šventovėje dirbanti lietuvė pokalbyje su "Respublika" atskleidžia savo gyvenimo istorijos ir karjeros paslaptis. "100 genijų ir viena lietuvė iš Ermitažo". RESPUBLIKA

Klaipėdoje reikėtų reorganizuoti dvi lietuviškas ir tiek pat rusiškų mokyklų, kad visos švietimo įstaigos būtų užpildytos. Nors kol kas tokių drastiškų sprendimų nesiruošiama daryti, kasmet mažėjantis mokinių skaičius gali pakeisti miesto politikų apsisprendimą. Preliminariai skaičiuojama, kad kitais mokslo metais Klaipėdoje gali pritrūkti mokinių užpildyti 1,5 mokyklos. "Ankstesniais metais turėjome 831 klasę, tačiau šiemet jų yra tik 796 - net 35 klasėmis mažiau. Vidutiniškai kiekviena Klaipėdos mokykla turi po 20 klasių", - nelinksmą situaciją pirmadienį vykusiame miesto Tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komitete įvardijo Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. Pasak jos, ruošiamas veiksmų planas, kuriame preliminariai numatyta reorganizuoti keturias mokyklas. "Mokyklų uždaryti neskubės". VAKARŲ EKSPRESAS

Kol Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal jaunimo nedarbą, šalies valdžia ir toliau palieka šiuos reikalus spręsti likimui. Abiturientai ir šiais metais daugiausia laikys humanitarinių mokslų egzaminus, tai reiškia, kad tiksliųjų mokslų specialistų artimiausioje ateityje neturėsime. O lyg fabrike kasmet gaminami vadybininkai ir ekonomistai ilgainiui nebetilps šalies darbo rinkoje. Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44 852 kandidatai. Tai yra 4 757 mažiau negu praėjusiais metais. Be privalomojo lietuvių kalbos egzamino, šiais metais populiariausiųjų trejetuke yra valstybinis anglų kalbos, valstybinis istorijos ir valstybinis matematikos brandos egzaminai. Nors sparčiai tobulėjant technologijoms jau seniai kalbama apie IT specialistų, bioinžinierių ir pan. poreikį, tokie egzaminai kaip informacinės technologijos, chemija ar fizika pasirinktų egzaminų sąraše vis dar yra nepopuliariausi. Prie jų populiarinimo neprisideda ir valdžia. "Lietuvos ateitis likimo rankose". VAKARO ŽINIOS

Šiaulių miesto savivaldybė mieste ruošia dar vieną "grožio kirtį" - Įvaizdžio komisijoje peršamas šūkis "Šiauliai - Saulės miestas ant rubežiaus", o miesto centre siūloma statyti mešką ir arklį. Jie Šiaulius padalintų į Žemaitiją ir Aukštaitiją. Pasak Įvaizdžio komisijos pirmininkės, vicemerės Danguolės Martinkienės, dizaineris Vilius Puronas, pagarsėjęs skardinėmis skulptūromis, siūlė bulvare pastatyti skiriamuosius ženklus, simbolizuojančius Žemaitiją ir Aukštaitiją. Tiesa, pats dizaineris to viešai ginasi. Tačiau valdininkai stumia jokio istorinio pagrindo neturinčią sovietmečio legendą, kad Tilžės gatvė esą skiria Žemaitiją nuo Aukštaitijos. Vilniaus gatvės namų numerių lentelės būtų skirtingų spalvų, atsižvelgiant, kurioje - žemaičių ar aukštaičių - pusėje stovi namas. Visa tai vadinama atrakcija į Šiaulius atvykstantiems turistams. Tuo tarpu pasak istorikės Ritos Reginos Trimonienės, "miestas niekada nebuvo perskirtas ir jo dalinti negalima". "Šiaulius norima padalinti per pusę". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

---

Daugiau nei 30 žinomų šalies komikų, būrys garsių Lietuvos dainininkų ir iškilių visuomenės atstovų sekmadienio vakarą susirinko į pirmą kartą Lietuvoje vykusį labdaros renginį "Raudonos nosies diena". BTV eteryje tiesiogiai transliuoto koncerto metu mažuosius ligoniukus ligoninėse lankančiai organizacijai "Klounai be sienų" buvo suaukota daugiau nei 85 tūkst. litų. Iki šiol apie "Klounus be sienų" Lietuvoje žinojo tik nedidelė visuomenės dalis. Vos 20 savanorių turinti organizacija reguliariai lanko vaikus ligoninėse ir bando praskaidrinti jų nuotaiką, kad šie nebegalvotų apie savo ligą, sunkias procedūras ar prastą fizinę savijautą. Renginio metu suaukoti pinigai bus panaudoti iniciatyvos plėtrai į Lietuvos regionus. "Sėkmingai debiutavo "Raudonos nosies diena". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Kauno policijos pareigūnams savaitgalį pranešta, kad ant didžiulio akmens, stūksančio prie įėjimo tako į Kalniečių parką, buvo nupieštas anarchistų ženklas, o šalia jo mėtėsi nupjautos šuns kojos. Eigulių policijos nuovadoje šis įvykis užfiksuotas šeštadienio vakarą. Gyvūnų globėjų asociacijos specialistė Lolita Grėblikienė neabejoja, kad prie akmens mėtėsi šuns kojos, tačiau ji negalėjo tiksliai pasakyti, kada gyvūnui galėjo būti atlikta egzekucija. Eigulių policijos nuovada renka medžiagą apie Kalniečių gyventojus sukrėtusį įvykį. Pasak Eigulių policijos nuovados viršininko Dainiaus Trumpelio, tik apklausus liudytojus bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. "Kalniečių parke - kraupus radinys". KAUNO DIENA

"Pasimatymo labiau nenorėjo močiutė, o ne mergaitė", - apie vakar žlugusį Laimutės Stankūnaitės mėginimą susitikti su dukterimi pasakojo antstolė Sonata Vaicekauskienė. Nuo pirmadienio kasdien suplanuoti trijų val. trukmės susitikimai Kaune, K. Petrausko gatvėje esančiame Psichologinės paramos ir konsultavimo centre. L. Stankūnaitė, lydima apsaugininkų ir antstolės S. Vaicekauskienės, vakar pasirodė Garliavoje ir norėjo išsivežti mergaitę į šioje įstaigoje suplanuotą pasimatymą, tačiau ją globojančios tetos, Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės, namų tarpduryje L. Stankūnaitė išvydo Laimutę Kedienę. "Girdint vaikui močiutė ėmė žerti priekaištus, kaip jis gali gyventi su tokia motina. Kalbėjo, tarsi būčiau baisiausia mama pasaulyje. Dukrelė iš karto apsiverkė. Paskui man buvo pasakyta - ji atsisako su manimi važiuoti", - piktinosi L. Stankūnaitė. Ji viliasi, kad Psichologinės paramos ir konsultavimo centre suplanuotas susitikimas vis dėlto įvyks šiandien. "Vietoj pasimatymo - ašaros". LIETUVOS RYTAS

Pirmadienio rytą iš Kretingos į uostamiestį du sunkius ligonius vežusiai greitosios medicinos pagalbos brigadai pačiai prireikė kolegų pagalbos. Iš miesto nespėjusią išvažiuoti greitąją taranavo neatidi vairuotoja. Avarija įvyko apie 9.20 val. Kretingoje, Tiekėjų gatvėje. Greitosios medicinos pagalbos brigada iš rajono ligoninės į Klaipėdos universitetinę bei Respublikinę Klaipėdos ligonines vežė du sunkius ligonius. Skubanti greitoji važiavo su įjungtais garso ir šviesos signalais, tačiau jų nepastebėjo iš šalutinės gatvės išsukusi "Renaul Megane" vairuojanti 1970 metais gimusi kretingiškė. Po susidūrimo greitoji išlėkė iš gatvės važiuojamosios dalies ir sustojo tik atsitrenkusi į tvorą. Per avariją ligoniai nenukentėjo, tačiau medikų pagalbos prireikė įvairius sužalojimus patyrusiems abiem vairuotojams. Pasak Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų, "Renaul Megane" vairavusi moteris buvo blaivi. "Moteris nepastebėjo skubančios greitosios". RESPUBLIKA

FINANSAI

Sužlugdyto "Snoro" patalpose matomi nauji gyvybės ženklai. Centrinėje Vilniaus gatvėje - Gedimino prospekte - jos išnuomojamos arba jau net išnuomotos kitiems šeimininkams. Gal bankroto administratoriai stengiasi uždirbti "Snore" santaupas laikiusiems ir jas praradusiems žmonėms? Deja, pastatai prestižinėse vietose - ne "Snoro". Vilniaus Gedimino prospekto pradžioje, tiesiai priešais Arkikatedrą, anksčiau veikusį "Snoro" padalinį siūloma išsinuomoti. "Taip, šios patalpos iš tiesų yra nuomojamos, jos priklausė ne "Snorui", o su banku visiškai nesusijusiam asmeniui", - pirmadienį "Respublikai" sakė nekilnojamojo turto agentas Paulius Katinas, kurio telefonas puošia bankrutavusio banko langus ir duris. "Snoras", kaip ir daugelis Lietuvoje veikiančių užsienio bankų, savo biurus įkurdavo išnuomotose patalpose.

O kas darosi su tikru "Snoro" turtu? Į šį klausimą niekas neatsako. Pernai lapkritį laikinojo administratoriaus Saimono Fryklio (Simon Freakley) komanda suskaičiavo, kad iki nacionalizavimo 7 mlrd. 979 mln. litų kainavęs bankas atpigo net 3 mlrd. 871 mln. litų ir jo vertė tesudarė 4 mlrd. 108 mln. litų. "Respublika" aiškinosi, kokia tikroji "Snoro", turinčio (tiksliau, turėjusio) didžiausią šalyje mažmeninės bankininkystės tinklą, vertė yra šiandien. Pirmadienį apie tai paklaustas banko atstovas Tomas Vaišvila negalėjo atsakyti nei žodžiu, nei raštu. Tokios informacijos jau negali suteikti ir Lietuvos bankas, kuris, pasirodo, su "Snoru" nebeturi jokio ryšio, negali net kontroliuoti situacijos valstybiniu tapusiame banke. "Snoras" dabar tebėra jo bankrotą paskelbusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo ir administratoriaus Nilo Kuperio (Neil Cooper) rūpestis. Šių žmonių rankose yra ir "Snoro" kreditorių - Lietuvos žmonių - turto likimas.

N. Kuperis kreditorių reikalavimus teismui pateikė kovo 14-ąją. Įmonių bankroto įstatymas numato, kad tik po to, kai įsiteisės teismo nutartis, patvirtinanti šiuos reikalavimus, bet ne vėliau kaip po 30 dienų, turi būti šaukiamas banko kreditorių susirinkimas. Tik jame patvirtintas Kreditorių komitetas galės imtis valdyti dar likusį "Snoro" turtą ir kitas funkcijas. Tačiau kokį turtą ir kaip reikės valdyti, šiandien nieko negali pasakyti "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, mat visa informacija apie padėtį tik užsieniečiui administratoriui prieinamame banke yra slepiama. "Mes bandome visais įmanomais kanalais klausti, siunčiame raštus, tačiau jokio atsakymo nėra, - vakar sakė D. Arlauskas. Jo teigimu, asociacija negauna ne tik atsakymų iš N. Kuperio kontoros, bet ir iš Finansų ministerijos. "Taip pat rašėme, kad esame susirūpinę visiškai netinkamu dabartinio "Snoro" valdymu, ten sėdinčiais keliais šimtais žmonių, kurie nėra suinteresuoti banko turto išsaugojimu, bet nėra jokios reakcijos", - tvirtino D. Arlauskas. "Ten, kur buvo "Snoras", dirba kiti". RESPUBLIKA

PREKYBA

Valstybinę ligonių kasą (VLK) ir teismo dėl piktnaudžiavimo tarnyba laukiantį jos direktorių Algį Sasnauską prislėgė dar vienas skandalas. STT išsiaiškino, kad klubo ir kelio sąnarių protezų pirkimai vyksta neskaidriai - sveikatos biudžeto lėšomis įsigyjant endoprotezus proteguojamos kai kurios juos tiekiančios įmonės. Klubo ir kelio sąnarių protezų viešieji pirkimai VLK vykdomi neskaidriai, savo ataskaitoje skelbia STT, įvertinusi minėtų pirkimų korupcijos riziką. STT išsiaiškino, kad specialistų ekspertų komisija buvo sudaryta iš 13 narių, iš kurių 3 VLK darbuotojai, o likę 10 - gydymo įstaigų, atliekančių protezavimo operacijas, atstovai. Beje, dauguma jų priklauso ir Sąnarių endoprotezuotojų asociacijai, kurią remia įmonės, prekiaujančios protezais. Sutapimas ar ne, bet protezų pirkimo sutartys buvo pasirašytos būtent su šešiomis minėtos asociacijos rėmėjomis: UAB "Biomedika", UAB "Artrolita", UAB "Osteca", UAB "Gameda", UAB "Limeta", UAB "B. Braun Madical".

"Tos įmonės, kurios parėmė asociaciją, ir laimi viešuosius pirkimus", - pabrėžė STT išvadomis susidomėjusio Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis. Komitetas pareikalavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki ateinančio trečiadienio parengtų veiksmų planą, kaip bus taisoma protezų pirkimo tvarka ir performuojama specialistų ekspertų komisija. Tuo tarpu pati VLK su STT paskelbto pranešimo teiginiu, kad kasoje klesti protekcionizmas, nesutinka. Pasak įstaigos atstovo spaudai Kazio Žilėno, endoprotezų pirkimai vykdyti griežtai vadovaujantis galiojusiais teisės aktais, o STT atliktos korupcijos rizikos analizės ataskaitoje nėra nurodyta nė vieno konkretaus korupcijos fakto. "PSD lėšas dalijosi draugai, nesėdo niekas". RESPUBLIKA

RYŠIAI

Marijampolės priemiestyje esančiame Puskelnių kaime - Lietuvoje dar negirdėtas įvykis. Bendruomenė pasiekė, kad būtų nugriautas mobiliojo ryšio bokštas. Bendrovei "Bitė Lietuva" priklausantis 60-ies metrų aukščio mobiliojo ryšio bazinės stoties bokštas Puskelniuose paskubomis išdygo 2008-ųjų vasarą. Kaimo gyventojai pasipiktino, nes statyba su jais nebuvo derinta, ir kreipėsi į į Seimo kontrolierių. Į kovą su mobiliojo ryšio bokštu buvo įtraukta Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kaimo bendruomenė pradėjo bemaž trejus su puse metų besitęsusį teismų maratoną, kuris baigėsi gyventojų pergale. Aukščiausiasis teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį - bokštas Puskelniuose pastatytas neteisėtai, todėl turi būti nugriautas. Bazinės stoties bokštas buvo išmontuotas per kelias praėjusios savaitės dienas. Kad nesutriktų ryšys Puskelniuose ir pro kaimą einančiame magistralės "Via Baltica" ruože, bendrovė "Bitė Lietuva" šalia nugriauto bokšto pastatė mobiliojo ryšio stotį ant ratų. "Puskelniai švenčia - ryšio bokštas krito". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Nors dar nežinomos visos Klaipėdoje projektuojamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo priešgaisrinės apsaugos priemonės, teigiama, kad tikrai bus įvertinta aplinkybė, jog objektas iškils už kelių šimtų metrų nuo Smiltynės, kurios miške per pastaruosius du dešimtmečius kilo du didžiuliai gaisrai. Tiesa, specialistai ramina, kad SGD terminalai yra labai saugūs, o incidentų tokio tipo objektuose pasitaiko labai retai. Kovo pradžioje vykusio Vyriausybės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos posėdžio metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išsakė savo pastabų. Viena iš jų - gelbėjimo laivo įsigijimas, kuris budėtų tuo metu, kai prie saugyklos prisišvartavęs laivas tiektų į ją dujas. Specialistų teigimu, didžiausias gaisro pavojus kiltų tuo atveju, jeigu įvyktų dujų nutekėjimas - ugnis didžiausią pavojų keltų, kai ore jų koncentracija siektų 5-15 proc.

Papildomo vilkiko su priešgaisrine įranga įsigijimo neatmeta ir SGD terminalo projektą vykdančios valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis. "Šiuo metu yra atliekama daugelis svarbių studijų, kaip, pavyzdžiui, detalus rizikos vertinimas. Dėl galutinės įrangos bus apsispręsta po išvadų, kuriose bus aprašyti įvairūs galimi scenarijai ir jų pasekmės bei jų mažinimo priemonės", - sakė jis. Be to, pasak R. Masiulio, ir dujovežyje gausu priešgaisrinių priemonių. "Laive-saugykloje yra numatytos gaisro indentifikavimo ir gesinimo sistemos, pradedant nuo cheminių miltelių, inertinių dujų iki paprastų vandens purkštukų", -teigė "Klaipėdos naftos" vadovas. "Gaisringa Smiltynė dujų terminalui - ne kliūtis?" VAKARŲ EKSPRESAS

Jau neabejojama, kad po kelerių metų Vilniuje kursuos greitieji tramvajai. Nei projektų autorių, nei sostinės vadovų nejaudina blogas kelis tūkstančius kilometrų nuo mūsų sostinės nutolusio Izraelio Jeruzalės miesto pavyzdys, kur vos mažiau nei prieš metus pradėjęs veikti tramvajus jau vadinamas klaida. Teigiama, jog ten pradėję važinėti tramvajai neišsprendė spūsčių problemos - ši tik dar labiau paaštrėjo, o gyventojai, kurie po miestą važinėjo savais automobiliais, ir toliau jais važinėja, nepersėdę į tramvajus. Be to, projektas kainavo daug brangiau, nei iš pradžių tikėtasi - iš viso 5 mlrd. šekelių (3,48 mlrd. litų), todėl niekas nežino, kada atsipirks prabangi keliolikos kilometrų tramvajaus trasa ir ja važinėjantys brangūs tramvajai. Tačiau net dvi tramvajų linijas pasišovusi nutiesti mūsų sostinė tikisi išvengti Jeruzalės nesėkmių.

Pasak Viešojo transporto darbo grupės, suformuotos vykdant Vilniaus savivaldybės užsakymą, vadovės Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Marijos Burinskienės, tramvajus "ne tik ekologiškas ir tylus, bet ir gražus", o žiniasklaidoje paskelbta preliminari kaina, jog dvi tramvajaus linijos miestui kainuos 2,5 mlrd. litų, kol kas yra "labai plaukiojanti". Profesorės teigimu, sprendiniai dėl Vilniaus viešojo transporto plėtros bus priimti artimiausiu laiku, tačiau jau neabejojama, kad sostinėje bus tiesiamos tramvajų ar į jį panašaus transporto linijos. "Vilniaus taryba turi nuspręsti, ar norime turėti modernų, miesto įvaizdį kuriantį viešąjį transportą ir pasirinkti jo rūšį. Jei nieko nekeisime, 2040 metais santykis bus dar nepalankesnis miesto transportui. Tikėtina, kad 30 proc. keleivių rinksis viešąjį transportą, o 70 proc. - lengvuosius automobilius. Tada dar labiau dusime ir gaišime laiką spūstyse. Kad ši žalinga tendencija būtų pakeista, būtina įdiegti naują transporto rūšį", - teigė M. Burinskienė. "Jeruzalėje šoką keliantis tramvajus Vilniui tiks". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą. Panašios žinios atsivijo ir Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovę. Pasak jos pirmininko Petro Puskunigio, "Žemaitijos pienas" supirkimo kainą sumažino 6 centais.

"Kai kurie kooperatyvai kainas pradėjo mažinti vasarį - po 1-2 centus už kilogramą, o dabar tai daro visos pieno supirkimo įmonės. Tokias madas diktuoja didieji gamintojai", - sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. Jo teigimu, pieno ūkiams tenka kompensuoti tai, ką perdirbėjai praranda brangiau pirkdami pieną iš Latvijos, Estijos ar Lenkijos. "Ne iš gero gyvenimo Lietuvoje kas mėnesį pienininkystės atsisako apie 1 400 ūkių", - aiškino J. Vilionis. Jo nuomone, mažėjančios supirkimo kainos privers parduoti karves ir likusius smulkiuosius ūkius.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos "Pieno centras" vadovo Antano Kavaliausko, vienintelė priežastis, verčianti produktų gamintojus mažinti supirkimo kainas, - tarptautinėse rinkose pingantys pieno produktai. Šiuo metu maždaug 55-60 proc. produktų, kurie pagaminami iš Lietuvoje superkamo pieno, eksportuojami. Tuo tarpu Lietuvos vartotojams gerų žinių dėl palankesnių pieno produktų kainų dar teks palūkėti, jei jų iš viso bus. Pasak bendrovės "Maxima LT" atstovės Olgos Malaškevičienės, prekybininkai negavo jokių signalų iš gamintojų, kad pienas ir jo produktai pigtų ar brangtų. "Pieno kainos mažėja, tačiau ne lentynose". LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Jaunoji Lietuvos čiuožėja Agnė Sereikaitė sezoną užbaigė auksine gaida. 17-metė lietuvaitė savaitgalį tapo Rumunijoje vykusio Europos jaunimo taurės finalo nugalėtoja. Vis dėlto svarbiausia savo pergale A. Sereikaitė laiko vasario pabaigoje Melburne vykusiame pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate čiuožimo trumpuoju taku rungtyje iškovotą sidabro medalį. Vakar į Lietuvą sugrįžusi A. Sereikaitė iš Rumunijoje vykusių varžybų, dar vadinamų neoficialiu Europos jaunimo čempionatu, parsivežė 3 aukso medalius ir nugalėtojos taurę. 17-metė greitojo čiuožimo atstovė buvo nepralenkiama 500 m, 1000 m ir 1500 m distancijose ir surinko 102 taškus. A. Sereikaitės trenerė Virginija Ogulevičienė pasidžiaugė šį sezoną įvykusiu sportininkės proveržiu. "Tikėjomės iš jos medalių. Aišku, Europos jaunimo taurės varžybose jai jau nėra ką veikti, bet pasaulio jaunimo čempionate sidabro medalio nesitikėjome. Galvojome, kad geriausiu atveju iškovos bronzą, tad čia ji mus tikrai nustebino", - sakė V. Ogulevičienė.

Pernai iš Lietuvos į Čekiją persikėlusi A. Sereikaitė taip pat neslėpė, kad yra patenkinta vos prieš kelias dienas pasibaigusio sezono pasiekimais. "Šis sezonas man buvo tikrai sėkmingas. Pasaulio jaunimo čempionate iškovojau sidabro medalį, be to, trečią kartą iš eilės tapau Europos jaunimo taurės laimėtoja. Esu tikrai patenkinta, manau, kad treneriai ir federacijos vadovai taip pat tuo džiaugiasi", - pirmadienį žurnalistams sakė A. Sereikaitė. RESPUBLIKA

Serbijos krepšinio specialistų treniruojamos ekipos - Vilniaus "Lietuvos rytas" ir "Doneck" (Ukraina) - antradienį pradeda mūšį dėl kelialapio į Europos taurės turnyro finalo ketvertą. Aleksandras Džikičius prieš Sašą Obradovičių. Lietuvos vicečempionai prieš Ukrainos vicečempionus. Vilnius prieš Donecką. Tai viena iš Europos taurės turnyro ketvirtfinalio porų, kurios nugalėtojas tęs kovą dėl taurės ir kelialapio į Eurolygą. Šiandien šios ekipos sostinės "Siemens" arenoje žais pirmas rungtynes. Atsakomosios - po savaitės Ukrainoje. LIETUVOS ŽINIOS

Kokiu skirtumu reikia laimėti šiandien, kad sostinės krepšininkai būtų ramesni prieš atsakomąją Europos taurės ketvirtfinalio kovą Donecke? Europos taurės ketvirtfinalyje "Lietuvos rytas" vėl patirs, ką reiškia iš dviejų rungtynių sudarytos atkrintamosios varžybos. Šiandien prasideda Eurolygos ketvirtfinalis, bet šiame turnyre klubai kausis iki 3 pergalių neskaičiuodami taškų skirtumo. Tuo tarpu Europos taurės ketvirtfinalis labiau primena futbolo klubų Čempionų lygą: po pirmojo mačo džiaugtis ar pulti į ašaras neverta, nes dar laukia atsakomosios rungtynės. "Tai bus tarsi du kėliniai: antradienį "Siemens" arenoje pirmasis, o po savaitės Donecke - antrasis, - sakė "Lietuvos ryto" puolėjas Artūras Jomantas. - Man patinka tokia sistema, anksčiau mums sekdavosi pagal ją žaisti". "Žinome, kad Donecke juos nugalėti labai sunku, todėl mums labai svarbu kuo geriau sužaisti namie", - pabrėžė A. Jomantas. LIETUVOS RYTAS

"Nenorime galvoti, kokiu skirtumu reikia laimėti pirmąjį susitikimą. Stengsimės ukrainiečius įveikti abu kartus, tai - saugiausias kelias", - prieš dvikovą sakė "Lietuvos ryto" strategas A. Džikičius. "Nesame labai artimi draugai, bet A. Džikičių pažįstu. Ne kartą esu su juo susitikęs, - sakė S. Obradovičius. - Puikiai žinau jo sistemą, kurią jis propagavo kaip žaidėjas ir kaip treneris. Žinau, koks žaidimo stilius jam patinka. Tai agresyvi gynyba, ypač prieš aukštaūgius. "Lietuvos ryto" krepšininkai ne tik agresyviai ginasi, bet ir puola. Mums reikės kaip nors tai suvaldyti". LIETUVOS ŽINIOS

Po farsu virtusių Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento rinkimų nacionalinės rinktinės saugas Deividas Šemberas pareiškė nesitikįs teigiamų permainų. "Viskas bus taip pat, kaip iki šiol. Tokių rinkimų dalyviams šalies futbolo ateitis nerūpi", - sakė Maskvos CSKA klubui atstovaujantis D. Šemberas. Paklaustas apie tai, kad futbolo mėgėjai LFF rinkimų spektaklį vadina kėdžių perstumdymu, D. Šemberas atsakė, jog tai esąs "labai tikslus situacijos, kurioje dalyvauja du vadovai, apibūdinimas", nes "jie net nesikeičia kabinetais - tik kėdėmis". "Supratau tik tiek, kad ateis kažkokie vokiečiai su milijonu litų per metus. Jau rytoj pats galėčiau skirti ta milijoną Lietuvos futbolui, kad tik mūsų vadovai užtrenktų federacijos duris ir išeitų toli ir ilgam", - sakė futbolininkas. "D. Šemberas: "Futbolas jiems nerūpi". KAUNO DIENA