Naujienų kovo 16 d. dienraščiuose apžvalga

EKONOMIKA

Lietuvos vadovai ploja katučių, kad kraštas sėkmingai išsikapstė iš krizės. Bet nepriklausomi finansų analitikai įspėja - džiūgauti tikrai per anksti. Praėjus dvejiems metams nuo krizės pradžios, Lietuvoje vis dar lieka neįvardytos jos priežastys, nenustatyti atsakingi pareigūnai.Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas įsitikinęs, kad išorinius veiksmus nusvėrė krašto valdžios, Lietuvos banko ir komercinių bankų veiksmai. O itin gilų Lietuvos nuosmukį lėmė tai, kad nuo 2005 metų vyko itin agresyvi ir nekontroliuojama komercinių bankų plėtra bei nevaldomas biudžeto išlaidų didėjimas, nekaupiant jokių atsargų. LIETUVOS ŽINIOS

"Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis nei praėjusiais metais",- teigė N.Mačiulis. - Pagrindinės priežastys - atsigauna investicijos ir pramonė". Kreditavimo sąlygos, banko eksperto teigimu, taip pat šiemet gerėsiančios. Anot jo, gerėja ir namų ūkių lūkesčiai, žmonės bando vertinti galimybes skolintis. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, "Swedbank" Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius. Anot banko atstovo, dabar kiekvieną dieną atsiranda vis naujų projektų, prie kurių įgyvendinimo gali ir bankas prisidėti. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šiaulių arenos koncesijos sutartį ėmėsi tirti prokurorai. Tuo tarpu Šiaulių politikai skuba prie sutarties klastotės "derinti" Tarybos sprendimą - įrašyti "gerą sakinį", kuris leidžia Arenos valdytojams nuolat srėbti iš biudžeto net ir gaunant pelną. Negana to, prabilta, jog koncesijos mokestis turėtų didėti. Šiaulių apygardos prokuratūra tiria viešo intereso gynimo galimybes po "Šiaulių krašte", vėliau ir šalies žiniasklaidoje paviešintų skandalingų faktų apie Šiaulių arenos koncesijos sutartį. Kasmet po 740 tūkstančių litų vidutiniškai byra arenos valdytojams iš Savivaldybės biudžeto. Arena visais metais dirbo pelningai. Vidutiniškai grynojo pelno turėjo po 300-400 tūkstančių litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ENERGETIKA

Gultis po ratais jau per vėlu. Todėl būtina spausti baltarusius, kad jų atominė elektrinė netoli Lietuvos sostinės būtų kuo saugesnė. Ir, kad ir kaip baisiai skamba, parengti Vilniaus evakavimo planą. "Didžiausia mūsų bėda, kad mes manėme, jog baltarusiai tik grasina statyti naują atominę elektrinę prie Lietuvos sienos. Dabar tai yra visiškai realu", - taip "Lietuvos rytui" pareiškė buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas, branduolinės energetikos specialistas Saulius Kutas. Premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė manantis, jog įvykiai Japonijoje įrodo, jog statant atomines elektrines būtina griežtai laikytis tarptautinių saugumo reikalavimų. Tačiau ir Baltarusijoje, ir Rusijos Kaliningrado srityje suprojektuotos elektrinės tokius reikalavimus ignoruoja. LIETUVOS RYTAS

Iki šiol dėl Vilniaus saugumo mūsų derybininkai, galima sakyti, tylėjo. Tik neseniai Vilniaus taryba priėmė memorandumą, atkreipiantį dėmesį į saugumą. S.Kuto teigimu, Lietuva negali kategoriškai prieštarauti Astravo atominės elektrinės statybai: "Jau per vėlu. Tačiau turime rasti argumentų, kuriuos pasitelkę derėtumės su kaimynais. Be to, Vilniaus miestas patenka į evakavimo zoną galimos avarijos metu. Todėl dar prieš elektrinės statybas turi būti aišku, kur vilniečiai išsikels kilus radiacijos pavojui." LIETUVOS RYTAS

Minskas ir Maskva susitarė dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje. Tuo tarpu gerokai anksčiau apie savo planus statyti Visagino elektrinę prakalbusi Lietuva nepajudėjo iš vietos. Kodėl? Ar ambicingas Lietuvos projektas išlikti branduolinės energetikos šalimi jau žlugęs? Apie tai "Lietuvos ryto" pokalbis su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu, kurio globojamas nacionalinis investuotojas LEO LT buvo išardytas, o naujo užsienio investuotojo vis dar nerasta. "Ir prezidentė, ir dabartinė valdančioji dauguma bandė apsimesti, kad nieko nevyksta. Jiems tai buvo nenaudinga, nes jie šios grėsmės nenumatė. Todėl buvo bandoma viską sumenkinti. Tai parodo strateginio mąstymo stoką. Užtat dabar atominė elektrinė statoma Baltarusijos teritorijoje, vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės",- sakė G.Kirkilas. LIETUVOS RYTAS

Gal ir gerai, kad nestatysime naujos atominės elektrinės, nes dabar televizija kas vakarą rodo sprogimus virš Fukušimos atominės elektrinės? Atrodo, jog nuo naujo savo atominio vilko Lietuva lengvai pabėgo, užtat pataikė ant dviejų rusiškų atominių meškų. Jei Lietuva būtų nesusiriejusi dėl LEO LT, o būtų laiku pradėjusi statyti naują savo atominę elektrinę, už kurios saugumą patys ir atsakytume, be to, joje veiktų vakarietiški, o ne rusiški reaktoriai, Lietuvos pašonėje tikrai nebūtų pradėjusios kilti dvi to paties rusiško tipo atominės elektrinės, kaip yra dabar. LIETUVOS RYTAS

"Neįmanoma visko uždrausti, visur reikia vadovautis sveiku protu", - teigia Šilutės rajono valdžia, palankiai žiūrinti į vėjo jėgainių parkų plėtrą. "Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė, kad Klaipėdos rajono valdžia yra uždraudusi bet kokias vėjo jėgainių statybas, kol nebus parengta jų statybą reguliuojanti įstatymų bazė. Tuo tarpu vėjo jėgainės ne visiems atrodo pavojingos - šilutiškiai su vėjo energetikais rengiasi pasirašyti net bendradarbiavimo sutartį. Šilutės rajone jau sukasi šešių vėjo jėgainių parkas, ketinama statyti dar kelis. Rajono savivaldybės duomenimis, investuotojai ketina pamaryje suręsti dar penkis panašius parkus, iš viso apie 60 jėgainių. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar Vilniuje susitikę Lietuvos ir Švedijos premjerai pareiškė, kad dar per anksti daryti išvadas, kokią įtaką įvykiai Japonijoje padarys branduolinės energetikos plėtrai. 10 branduolinių reaktorių turinčios Švedijos Vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas) sakė, kad iš įvykių Japonijoje reikia pasimokyti, siekiant didesnio saugumo. Tačiau jis taip pat perspėjo, kad nebūtų protinga visą dėmesį sutelkti vien energijos gaminimui iš iškastinio kuro, kurio naudojimas labai teršia aplinką. Lietuvos premjeras A.Kubilius pabrėžė, kad Japonijos įvykiai rodo būtinybę griežtai laikytis tarptautinių reikalavimų, o Lietuvos kaimynystėje - Karaliaučiuje ir Baltarusijoje - planuojamuose projektuose to nėra. "Mes manome, kad atominių elektrinių statyba, ypač po Japonijos įvykių, gali būti vykdoma tik tuo atveju, jeigu yra absoliučiai preciziškai vykdomi visi tarptautiniai gamtos apsaugos reikalavimai. Iki šiol nematome to nei iš Baltarusijos, nei iš Kaliningrado", - žurnalistams sakė A.Kubilius. KAUNO DIENA

FINANSAI

Lietuva ne tik vidaus, bet ir tarptautinėse rinkose skolinasi sklandžiai ir greitai. Vos kovo 2-ąją Lietuvos Vyriausybė, pasitelkusi organizatorius Prancūzijos banką "BNP Paribas" ir JAV banką "JP Morgan Chase & Co.", paskelbė platinanti dešimt metų trukmės 750 mln. JAV dolerių (apie 1,875 mlrd. litų) vertės obligacijų, pirkėjai jas išgraibstė dar iki darbo dienos pabaigos. Toks sklandumas kelia įtarimų, kad mūsų šaliai skolina gerai Lietuvą pažįstantys, žinantys jos problemas investuotojai. Galbūt - netgi iš pačių Lietuvos gyventojų ir įmonių indėlių. RESPUBLIKA

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, apie 20 mlrd. litų kaip indėlius bankuose laiko šalies įmonės, valdžios institucijos. Tad bendra indėlių suma sausio mėnesį siekė net 45 mlrd. litų. Atrodo, dėl tokios indėlių bankuose gausos pirmiausia turėtų džiaugtis šalies verslas. Bet, anot ekonomisto Povilo Gylio, taip nė iš tolo nėra. "Nors už lango - gilus sunkmetis, o įmonėms kaip oro reikia pinigų, bankai jų srautus mūsų bendrovėms yra užrišę. Bankus suprantu - kam skolinti verslo projektams ir rizikuoti, jei gali paskolinti už dideles palūkanas Vyriausybei ir iš esmės niekuo nerizikuoti", - pasakojo ekonomistas. Anot P.Gylio, Lietuvoje veikiantys bankai mielai perka Vyriausybės vertybinius popierius, parduodamus vidaus rinkoje. RESPUBLIKA

P.Gylys nežino, ar perkant mūsų Vyriausybės platinamus vertybinius popierius tarptautinėse rinkose naudojami Lietuvos gyventojų indėliai. "Kad tai sužinotum, reikėtų turėti nuosavą žvalgybą, o aš tokios neturiu", - juokavo ekonomistas. Vis dėlto ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėjas Venantas Miškinis, kuruojantis su finansų institucijomis ir valstybės skolinimusi susijusius klausimus, ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad teoriškai toks variantas įmanomas. Jei iš tikrųjų Lietuvos gyventojų indėliai totaliai naudojami mūsų Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti, esame apiplėšiami du kartus. RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Krintanti naftos kaina ir įmonę "Orlen Lietuva" verčia piginti benziną. Nuo kovo 8-osios didmeninė jo kaina nukrito apie 9 centus už litrą, bet degalinėse skaičiai taip sparčiai nemažėja. Vakar populiariausio benzino litras kainavo apie 4,58 lito - 3-4 centais mažiau nei prieš savaitę. "Kainas mes taip pat mažiname. Vėluojame gal kokią dieną, bet tikrai ne daugiau", - dievagojosi bendrovės "Lukoil Baltija" regiono mažmeninės prekybos vadovas Romas Turlinskas. LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Pareigūnai iš Vilniaus toliau tiria - kaip nutiko, kad autentišką carinį pastatą Laisvės alėjoje prislėgė stiklinė dėžė. Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta laikinoji tarpžinybinė komisija toliau aiškinasi prieštaringai vertinamo stiklino antstato ant namo savivaldybės pašonėje atsiradimo aplinkybes. Į antrąjį posėdį kviestas rekonstruojamo Laisvės alėjos 90 namo autorius architektas Virginijus Juozaitis neatvyko, o būsimo viešbučio projekto užsakovas Rimantas Meška pranešė išvykstantis į užsienį, todėl negalįs dalyvauti. "Negavau oficialaus kvietimo", - teigė "Kauno dienai" architektas Virginijus Juozaitis. "Dabar pastatas su antstatu - tarsi balta mišrainė",- ironizavo KPD atstovas A.Degutis. KAUNO DIENA

Klaipėdos universaliosios arenos oficiali atidarymo ceremonija gali nusikelti iki birželio vidurio. Tai vakar pareiškė Klaipėdos savivaldybės atstovai. Nors arenos statytojams dėl vėlavimo yra numatyta sankcija net 2,7 mln. litų, tačiau miesto valdžia leido suprasti, kad baudų taikyti nesiruošia. Klaipėdos arenos statybų terminas jau kartą buvo nukeltas, o sutartyje tarp statybų bendrovės "Vėtrūna" ir uostamiesčio savivaldybės neįrašyta galimybė, kad jis vėl būtų keičiamas. Visgi jau neabejojama, kad pastatyti arenos iki balandžio 1 dienos nebeįmanoma. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar "Žalgirio" arenoje lankėsi Europos krepšinio čempionato ambasadorius Arvydas Sabonis, Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis. Mero patarėjas Vygantas Gudėnas kartu su bendrovės"Vėtrūna" atstovais svečiams aprodė visas pagrindines patalpas. "Naująja arena ypač džiaugsis žiūrovai, kurie anksčiau negalėdavo pakliūti į halėje vyksiančias varžybas, nes tiesiog visų norinčiųjų buvo neįmanoma sutalpinti", - kalbėjo garsiausias visų laikų šalies krepšininkas A.Sabonis. RESPUBLIKA

"Kamerinės aplinkos kaip Sporto halėje neišgausime, bet laikui bėgant turėtume apsiprasti", - skindamasis kelią po svarbiausią Kauno statybvietę kalbėjo Arvydas Sabonis. Naujieji sporto rūmai skaičiuoja paskutines statybų savaites. Nors didžiausia Lietuvoje sporto arena oficialiai bus atidaryta gegužės mėnesį, vakar joje apsilankęs A.Sabonis jau spėjo įsijausti ir į žiūrovo, ir į krepšininko vaidmenį. Strateginį Lietuvos krepšiniui tapusį objektą buvęs krepšininkas vakar vertino profesionaliu žvilgsniu. Per savo karjerą šimtus sporto salių išmėginęs aukštaūgis didelių priekaištų statybininkams neturėjo, tačiau itin daug dėmesio kreipė į erdvumą. "Man visada norisi palyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų arenomis. Norisi, kad nebūtų per ankšta, patogu žiūrovui. Kol kas erdvės atrodo didelės", - kalbėjo A.Sabonis. LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Nenumaldomai kylančios degalų kainos ir prognozės, jog tai - dar ne pabaiga, skubiai verčia imtis veiksmų keleivių vežėjus. Tarpmiestinių bei miesto autobusų keleiviai naujienų gali sulaukti jau šio mėnesio pabaigoje. Maršrutinių taksi vežėjai bilietų branginti nenorėtų, tačiau čia žodį tars miesto valdžia. Pasak savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, darbo grupė parengti ir pateikti Tarybai sprendimo projektą ketina jau šį mėnesį. "Vežėjai pateikia reikalingus duomenis ir savo argumentus, bandome skaičiuoti, vertinti. Kol kas apie konkrečius skaičius kalbėti negalime, taip pat, kaip ir apie galimą sprendimą - mes pateiksime variantus - ar dotacijos, ar bilietų kainų didinimas ir pan., o sprendimą priims Taryba", - sakė L. Dūda. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Ginkūnų paukštyne (Šiaulių rajonas) vienam kiaušiniui gauti sunaudojama apie 120 gramų lesalų. Dvigubai pabrangę pašariniai miežiai, brangiau, nei būdavo, sojos, kukurūzai, aliejus, elektra ir degalai, kiaušinių įpakavimo rėmeliai gerokai padidina kiaušinių savikainą. Ginkūnų paukštyno vadovė Nijolė Kavaliauskienė mano, kad džiaugsmas, jog šalies grūdų eksporto apimtys didėja, nuslūgs, kai paaiškės, kaip pašariniais grūdais iki naujojo derliaus aprūpinta vietinė rinka. Ekonomikos sunkmečiu lesalai šalies rinkoje pabrangsta vidutiniškai iki 10 procentų per mėnesį. "Tokios sunkios metų pradžios neturėjome jau ketverius metus. Lesalų vertė sudaro apie 65-70 procentų kiaušinių savikainos, paukštynas jau dūsta nuo tokių aukštų pašarų kainų", - teigia ilgametė paukštyno vadovė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ŽEMĖ

Lietuvos geologų teigimu, Lietuvoje nėra užfiksuoto žemės drebėjimo, kurio epicentras būtų Lietuvos teritorijoje. Iki šiol buvo juntami tolimesnių ar artimesnių žemės drebėjimų "aidai". Pastarąjį kartą Lietuvos gyventojai drebant žemę jautė 2004 metais rugsėjo 21 dieną: grunto virpesiai buvo juntami nuo dviejų žemės smūgių Kaliningrado srityje (magnitudės siekė atitinkamai 4,4 ir 5,0). Pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, rytinė Baltijos jūros pakrantė tradiciškai traktuojama kaip aseisminė arba labai žemo seismingumo sritis. "Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai", - sako J. Satkūnas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

POLITIKA

Lietuvoje kol kas badu nemirštama, tačiau ją alina kraštutinė nelaimingumo išraiška - bauginamai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai. Tai lemia moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikina tautą, įsitikinęs Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis. "Tai, ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas. Kodėl žmonės emigruoja, žudosi? Tai kraštutinė žmonių nelaimingumo išraiška. Tas neteisingumas Lietuvoje yra kur kas svarbesnis nei pinigų trūkumas", - vakar naujienų agentūroje ELTA surengtoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo spaudos konferencijoje sakė R.Kuodis. VAKARO ŽINIOS, RESPUBLIKA

"Mūsų šalis nemaža dalimi skurdžiai gyvena dėl to, kad mes mažai naudojamės protu. Mūsų politikai yra nekantrūs, jiems norisi visko greitai. Kita vertus, jie nemaža dalimi dedasi visažiniais - jiems gėda eiti klausti patarimų pas išsilavinusius, akademinius sluoksnius. Todėl mes ir turime daug eksperimentavimo viešojoje erdvėje, tas sukelia skaudžias pasekmes. Didelių vilčių į politikus dėti nebeverta, nes ta transformacija, vykusi Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų, pagimdė sistemą, kurioje protingam ir sąžiningam žmogui vietos beveik nėra", - pažymėjo R.Kuodis. VAKARO ŽINIOS, RESPUBLIKA

"Į tokių žmonių vertinimus, kurie sveiku protu bando kažką suformuluoti ir pasiūlyti, nėra atsižvelgiama. Visiškai negirdima ir nenorima įsiklausti į jokį racionalesnį mokslo balsą. Jeigu tokia trajektorija ir toliau judės šita valstybė, tai tos tendencijos jau dabar yra negrįžtamos",- finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, politikai intuityviai suvokia, jog toks valdymas pamažu tempia visą valstybę į pragaištingą likimą. Vilniaus universiteto docento Algirdo Šukio tvirtinimu, racionalus mąstymas yra būtinas bet kurioje situacijoje, tačiau šiuo metu valstybės valdymą perėmę politikai to nesupranta, arba net nebando suprasti, nes mokslas visada ieško teisingiausio sprendimo, o dabar akivaizdu, jog Vyriausybei tikros tiesos nereikia. VAKARO ŽINIOS, RESPUBLIKA

Masinė lietuvių evakuacija į užsienį, stulbinantis nenoras kabintis į gyvenimą, kurį seniai pakeitė noras iš jo trauktis,- visa tai ne dėl nepritekliaus. Ekonomistas Raimundas Kuodis įsitikinęs - mūsų liūdesį Lietuvoje leme tai, jog beveik neliko teisingumo, o moralės normų pamatai - paplauti. Liūdna šalis. VAKARO ŽINIOS

Į atsilaisvinusį ūkio ministro postą siūlomas dabartinis ūkio viceministras 37-erių Rimantas Žylius jau sulaukė pirmųjų kritikos strėlių. Vakar premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad R.Žyliaus kandidatūra yra aptarta ne tik su Konservatorių frakcija Seime - jai buvo pritarta, - bet ir su prezidente Dalia Grybauskaite. Pats premjeras R.Žylių gerai pažįsta - jis yra buvęs A.Kubiliaus patarėju, kai 1999-aisiais pirmąkart buvo paskirtas premjeru. Iš tiesų, svarstant R.Žyliaus kandidatūrą Seimo Konservatorių frakcijoje nė vienas politikas galimam ministrui priekaištų neturėjo. RESPUBLIKA

Tuo tarpu užvakar Baltijos televizijos laidos "Sąmokslo teorija" vedėjas žurnalistas Arnas Klivečka papylė kritikos R.Žyliui. Neminėdamas konkrečių faktų, A.Klivečka viešai tėškė, esą jis ne ką geresnis už atsistatydinusį D.Kreivį, o paskui jį vilksis įtarimų galima korupcija šleifas. Vakar "Respublikos" paprašytas sukonkretinti kritiką, A.Klivečka tvirtino apie tą istoriją jis negalintis atvirai kalbėti. RESPUBLIKA

Paklaustas, kodėl pasirinko nepartinį ministrą, premjeras tvirtino neskirstąs žmonių į partinius ir nepartinius: "Yra vertybės ir idėjos. Noriu priminti, kad Arvydas Sekmokas ir Ingrida Šimonytė kol kas nėra partijos nariai." "Galbūt norėtųsi visiškai gryno politiko, bet viceministras jau turi patirties ir kaip politikas - porą metų dirbo politinio pasitikėjimo pareigūnu", - taip R.Žyliaus kandidatūrą įvertino Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir pabrėžė, kad konservatoriai pasirinko tinkamai. Politikė tvirtino teigiamai vertinanti R.Žylių, nes jo veikla turėtų garantuoti D.Kreivio darbų tęstinumą. Šaltinių konservatorių partijoje teigimu, I.Degutienė norėjo, kad ūkio ministru taptų Seimo narys Vitas Matuzas. LIETUVOS RYTAS

Septyni politikai iš savivaldybių tarybų rinkimus Pakruojyje laimėjusios Socialdemokratų partijos iki balandžio pradžios turės apsispręsti, ką rinksis: mandatą ar ankstesnes pareigas. Mandatus rinkėjai suteikė vienuolikai šios partijos kandidatų. Pora išrinktųjų dokumentus apie mandatų atsisakymą jau pateikė. Seimo narys Jonas Juozapaitis (trečioji pozicija pagal pirmumo balsus po rinkimų) "Šiaulių kraštui" sakė, jog dokumentus dėl mandato atsisakymo antradienį pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai. "Seime dirbti liksiu, kol baigsis kadencija. Po to prašysiu sugrąžinti Savivaldybės tarybos nario mandatą, jeigu atsiras žmogus iš partijos sąrašo, sutiksiantis užleisti šią vietą", - sakė Seimo narys. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vakar Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis tikimasi padidinti šių pirkimų skaidrumą. Parlamentarai sutiko ir su šalies vadovės pasiūlytu baudų už minėto įstatymo pažeidimus didinimu. Prezidentės kantrybė trūko, kilus skandalui dėl Žemės ūkio ministerijos neskelbiamų derybų būdu už milijonus litų perkamų informacijos viešinimo paslaugų. Po šiuos faktus atskleidusių "Respublikos" publikacijų šių metų sausio pabaigoje pasiaiškinti į Prezidentūrą buvo skubiai iškviesti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos vadovai. - Dienos tema: "Skaidrumas matuojamas dozėmis". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Bendros Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos, Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos ir Lenkijos policijos operacijos metu Lietuvoje buvo sulaikyta apie 70 tonų tabako, pusė šio kiekio - Klaipėdoje. Klaipėdoje ir Lenkijos-Lietuvos pasienyje kovo 3-4 dienomis sulaikyta beveik 23 mln. Lt vertės tabako siunta, kuri, kaip manoma, buvo skirta Lenkijoje, netoli Varšuvos, veikusiam didžiausiam Europoje nelegaliam cigarečių fabrikui. Pastarąjį kovo pradžioje aptiko Lenkijos teisėsaugos pareigūnai. Per dieną šis nelegalus "superfabrikas" pagamindavo maždaug 80 tūkst. pakelių cigarečių "Regal" falsifikatų. Juos kontrabandininkai realizuodavo daugiausia Didžiosios Britanijos juodojoje rinkoje, kur už pakelį tokių cigarečių mokėta po 2 svarus. VAKARŲ EKSPRESAS

Vakar Lietuva iš šalies deportavo nelegalų migrantą - armėną Aliką Grigorianą. Tai jau 24-as šiemet iš Lietuvos išsiųstas užsienietis. A.Grigorianą Lietuvai "padovanojo" Suomija, mat ten jis įkliuvo kaip žmogus, pametęs asmens tapatybės dokumentą su Šengeno viza, su kuria leidžiama atvykti į Lietuvą. Pas mus patekęs armėnas iškart pasiprašė politinio prieglobsčio. O tokiu atveju Lietuvos įstatymai svečiams itin palankūs: leidžia jiems 24 valandoms palikti Užsieniečių registracijos centrą. Tuo pasinaudojęs A.Grigorianas vieną kartą pabėgo į Estiją ir buvo grąžintas. Tačiau vėl išleistas 24 valandoms atsidūrė Šveicarijoje. Pagaliau vakar su pasieniečių palyda įsodintas į lėktuvą ir išgabentas namo.VAKARO ŽINIOS

A.Grigorianas Lietuvai kainavo maždaug 26,5 tūkst. litų: 17 tūkst. atsiėjo jo išlaikymas Užsieniečių registracijos centre, dar apie 9,5 tūkst. litų - išsiuntimas iš šalies: kelionės dokumentai, bilietas namo, drabužiai, avalynė, maisto davinys, kelionės krepšys ir kitos dovanos. O per metus Lietuvoje sučiumpama po 1200-1300 tokių "grigorianų". Vieno jų išlaikymas Užsieniečių registracijos centre atsieina po 60 litų per parą. Vidutiniškai vienas nelegalus migrantas čia praleidžia apie 60 parų. VAKARO ŽINIOS

KULTŪRA

Andrius Mamontovas prieš dvi dienas grįžo iš Japonijos miesto Osakos, iš ten vykusio Azijos šalių kino festivalio. Latvijos ir Honkongo bendros gamybos režisieriaus Mario Martinsono filmas "Amaya", kuriame garsus lietuvių muzikantas atliko pagrindinį vaidmenį, netruko tapti vienu iš kino forumo lyderių. Su didžiule pagarba dainininkas atsiliepia apie japonų laikyseną gamtos katastrofos akivaizdoje: "Per Japonijos televizijas buvo rodoma viskas, kas vyksta, bet, skirtingai nuo CNN, kur naujienos buvo pateikiamos labai dramatiškai dramatiškame muzikiniame fone, japonų informacija pasižymėjo konkretumu, niekas nepuolė į paniką, nesiblaškė, nerėkė, nesirovė plaukų, tokių vaizdų, kokius matėme Haityje, kai žmonės bėgo gatve rėkdami, Japonijoje nematėme." RESPUBLIKA

"Filmas sulaukė gerų kritikų žodžių ir konkursinėje programoje buvo vienas iš pripažintų lyderių. Na, o prizai buvo skirti jauniems, daug žadantiems Azijos talentams, su kuriais mes, nebūdami azijiečiai, negalėjome konkuruoti. Buvo įdomu susipažinti su Azijos filmų kūrėjais, bendrauti su jais, radosi daug gerų minčių",- pasakojo Andrius Mamontovas RESPUBLIKA

Kai Japoniją praėjusį penktadienį sukrėtė daugybės aukų pareikalavę žemės drebėjimo smūgiai, o krantus užgriuvo žudantis cunamis, A.Mamontovas ilsėjosi viešbutyje Osakoje. Iš devintojo aukšto nusileidęs į fojė dainininkas pamatė prie televizorių ekranų susispietusius viešbučio svečius. Jokios panikos ar lakstymo - tiesiog įdėmiai naujienas sekantys žvilgsniai. A.Mamontovui didelį įspūdį paliko vietos žiniasklaidos elgesys. Visos laidos buvo nutrauktos, įjungtos transliacijos iš žinių studijų. Vedėjų veiduose nebuvo matyti nerimo - buvo aiškinama situacija ir dalijami patarimai, kaip elgtis. "Buvo rodoma daugybė nufilmuotų vaizdų, kuriuos atsiuntė žiūrovai. Komentarai - blaivūs ir racionalūs, sutelkti į klausimą, ką reikia daryti, kad būtum saugus. Jokios panikos, emocijų kurstymo. Ta ramybė japonams įaugusi į kraują, kiekvienas žino savo vietą ir misiją, stengiasi jos laikytis." LIETUVOS RYTAS

Nelaimė nepaveikė ir kino festivalio programos - įvyko visi renginiai, tarp jų - ir jau po žemės drebėjimo smūgių surengtos pažintinės ekskursijos. "Kino salėje buvo pastatytos aukų dėžutės - paremti nukentėjusiuosius nuo žemės drebėjimo. Apie nelaimę užsiminta ir įžangos kalbose. Bet japonų kitokia kultūra, jie nenugrimzdo į gedulą, o iškart pradėjo mąstyti, kaip spręsti problemas. Tai buvo jaudinamos akimirkos - matyti, kaip japonai aukštai iškelta galva priima skaudų smūgį", - įspūdžiais dalijosi A.Mamontovas. LIETUVOS RYTAS

2011 m. kovo mėnesį Lietuva mini vienos iš iškiliausių Tautinio Atgimimo asmenybių, aušrininko, visuomeninio veikėjo dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga kovo 17-18 dienomis Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos bei Literatūros istorijos ir teorijos katedros kartu su Šiaulių universiteto biblioteka rengia interdisciplininę mokslinę konferenciją: "Nuo Atgimimo iki valstybingumo: sociokultūriniai aspektai". Konferencijoje bus aptarta įvairialypė Jono Šliūpo veikla, intelektualų vaidmuo nacionaliniuose sąjūdžiuose, išeivių sociokultūriniai ryšiai su Tėvyne, XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių literatūrinės kritikos akiračiai, valstybės kūrimas ir sociofilosofinės "valstybininkų" pažiūros. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SPORTAS

Bilietų į Europos krepšinio čempionatą prekyboje pakvipo afera - suabejota, ar parduodant bilietus nebuvo nusižengta lygiateisiškumo principui ir ar visi bilietai į varžybas buvo rezervuoti ir parduoti teisingai. Seimo narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Seimo Jaunimo ir sporto komisijos pirmininką Žilviną Šilgalį, prašydamas išsiaiškinti tokių abejonių pagrįstumą. Krepšinio sirgaliai, likę ir be bilietų, ir be narystės mokesčio, skundais užvertė Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Šios tarnybos skyriaus vedėja Neringa Ulbaitė "Respublikai" sakė, kad pirmųjų skundų sulaukta praėjus vos valandai nuo prekybos pradžios. Jų srautas nenutrūko ir vakar. RESPUBLIKA

Prireikė ne vieno dešimtmečio ir didžiulių pastangų, kol Lietuvai vėl buvo suteikta teisė surengti Europos krepšinio čempionatą. Stebėtis tuo lyg ir nereikėtų, mat krepšinis mūsų šalyje - antroji religija. Tačiau prestižiniam renginiui koją jau kiša chaosas, kilęs pradėjus platinti bilietus į rungtynes. Tuo domisi Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Bilietai į rungtynes, kuriose žais lietuviai, išgaravo akimirksniu. Jau tą pačią dieną interneto skelbimų portaluose pasirodė siūlymų bilietų į pageidaujamas krepšinio rungtynes įsigyti "sutartine kaina". Pavyzdžiui, vieno skelbimo autorius siūlė bilietus net į penkerias rungtynes Panevėžio arenoje, kur žais Lietuvos rinktinė. "Vietos - puikios, kaina - sutartinė", - rašoma skelbime. Pardavėjas telefono nenurodė - pageidavo, kad pirkėjas kreiptųsi elektroniniu laišku. Kitas spekuliantas patvirtino turįs bilietų į Vilniaus areną ir be jokių skrupulų pasiteiravo, kiek siūlau už bilietą. Užsiminė, kad yra mokančių po 300 litų. Jei duosiu daugiau - man bilietai ir atiteks. VAKARO ŽINIOS

"Kiek girdėjau, apyvartoje turėjo būti apie 1000 abonementų, tačiau jų iš karto neliko. Nejaugi juos išpardavė per keletą sekundžių? Tai atrodo labai keistai. Sklando gandai, kad abonementai įtakingiems žmonėms buvo išparduoti dar iki oficialios pardavimo pradžios...Apskritai 2009 m. Lenkijoje čempionatą pasižiūrėti kainavo pigiau nei Lietuvoje. Abonementas, kelionė ir gyvenimas kartu sudėjus kainavo mažiau nei pas mus siūlyti, tačiau kažkur taip ir pradingę abonementai",- sakė Vaidas Plauška, Kauno "Žalgirio" fanų klubo "Green Death" prezidentas. - "Aš pats norėjau įsigyti abonementą į visas Lietuvos rinktinės rungtynes, tačiau likau be nieko". VAKARO ŽINIOS

Krepšininkų puolimo mašina sutraiškė vilniečius. Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybėse nesiliauja stebinę Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai - šįkart jie išvykoje net 43 taškų skirtumu 102:59 sutriuškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ekipą ir turnyrinėje lentelėje trimis laipteliais pakilo į viršų - į trečiąją vietą. Po šios pergalės KU studentų sąskaitoje - 8 pergalės ir 6 pralaimėjimai. Klaipėdiečiai turi visus šansus reguliarųjį sezoną baigti prizininkų gretose. "Varžovų puolimo mašina mus tiesiog pervažiavo. Klaipėdiečiams nusileidome visais parametrais. Mums nuo pat pradžių trūko nusiteikimo, o klaipėdiečiai įgavo daugiau pasitikėjimo ir įsismarkavę tiesiog ėmė mus triuškinti. Šiandien Klaipėdos universiteto krepšininkai yra už mus greitesni ir tikslesni. Nieko negalėjome pakeisti", - pabrėžė VGTU treneris Gintaras Šerkšnas. Klaipėdos ekipos strategas Dainius Miliūnas po solidžios pergalės neslėpė geros nuotaikos: "Jei ne mes, tai mus imtų triuškinti, tad stengėmės tai padaryti pirmieji. Žaidėme geros nuotaikos, tiesiog mėgavomės krepšiniu. VAKARŲ EKSPRESAS

Pirmąsias Baltijos krepšinio lygos (BBL) "ššūkio" taurės turnyro finalo rungtynes "Kauno" ekipa 81:87 pralaimėjo Utenos "Juventus" komandai. "Varžovų gretose daugiau lygiaverčių žaidėjų. Vis dėlto šeši taškai - nedidelis skirtumas. Ginklų dar nesudedame",- po mačo sakė "Kauno" krepšininkų vyriausiasis treneris Mindaugas Lukočius. KAUNO DIENA

"Šiaulių" krepšininkai jau buvo beveik paguldę "Lietuvos rytą" Vilniuje, bet Simas Jasaitis turėjo kitų planų. Likus 1,7 sek. jis pataikė dvitaškį ir išplėšė vilniečiams pergalę 90:89. BBL ketvirtfinalio serijos iki dviejų pergalių pirmosiose rungtynėse "Lietuvos rytas" išsigelbėjo, nors rungtynių pabaigoje Šiaulių ekipai iki triumfo trūko kelių akimirkų. "Paleidau kamuolį į tą pusę, - sakė S.Jasaitis. - Tai pirmas toks metimas per karjerą. Gal tiktai vaikystėje man yra pavykę kas nors panašaus." - "Mums trūko M.Gecevičiaus, D.Strawberry, Brado Newley indėlio. Ilgai laikėmės A.Jomanto pastangomis, - kalbėjo "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Trifunovičius. - Šiuo metu diegiame tam tikras permainas žaidime ir mums reikia laiko jas įgyvendinti." LIETUVOS RYTAS

Kiekvienas iš aštuonių Vilniuje kovosiančių sunkiojo svorio bušido atstovų namo tikisi grįžti su bilietu, kuris suteiks sportininkui galimybę atsidurti tarp 16 geriausių pasaulio kovotojų. "Tai vienintelis kelias prasimušti į pasaulio bušido elitą. Kitas analogiškas turnyras dar įvyks Olandijoje arba Rumunijoje. Todėl tik du Europos atstovai pateks į 16 geriausių planetos kovotojų turnyrą", - aiškino Lietuvos bušido federacijos (LBF) prezidentas Donatas Simanaitis. Vilniaus "Siemens" arenos centre pastatytame ringe šeštadienį meistriškumą rodys aštuoni sunkaus svorio kovotojai. LIETUVOS RYTAS