Iš kelionės po Pietų Kaukazo valstybes grįžusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kortežas pasuko ne įprastu maršrutu į Turniškes, bet į ankstesnį jos būstą Baltupiuose. Mat šalies vadovės rezidencijoje šeimininkauja statybininkai. Apie Turniškėse užvirusius rezidencijos remonto darbus stengiamasi garsiai nekalbėti, o laikinoji šalies vadovės buveinė slepiama. Asketišką gyvenimo būdą viešai demonstruojanti D.Grybauskaitė norėtų išvengti šnekų apie jos rezidencijai tvarkyti leidžiamus mokesčių mokėtojų pinigus. Bet slapukautojus demaskavo D.Grybauskaitės kaimynystėje gyvenantis kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. "Prieš kelias dienas buvo matyti dar daugiau darbininkų ir technikos. Atrodė, kad prasideda kažkokios didelės statybos. Po to, kai pasirodė informacija apie čia jau vykstančius darbus, statybos kiek aprimo", - "Lietuvos rytui" pasakojo V.Adamkus. LIETUVOS RYTAS
Kur apsistos šalies vadovė, kategoriškai atsisakė kalbėti ir Vadovybės apsaugos departamento vadovas Raimundas Kairys: "Prezidentės saugumą mes užtikrinsime, bet daugiau nieko negaliu pasakyti." "Lietuvos ryto" šaltinių žiniomis, kol bus remontuojama rezidencija, D.Grybauskaitė turėtų įsikurti jai priklausančiame kotedže Baltupiuose, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kaimynystėje. Parlamento vadovė taip pat saugoma kiaurą parą. Turniškėse - darbai su paslapčių spyna. LIETUVOS RYTAS
Seimo pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vicepirmininkė Irena Degutienė šeštadienio vakarą Kuršėnuose, miesto seniūnijos salėje, susitiko su šios partijos Šiaulių rajono skyriaus nariais. I. Degutienė yra iškėlusi savo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose. "Šiaulių kraštui" I. Degutienė sakė jau du kartus atsisakiusi kelti kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose, bet šįkart nusprendusi pabandyti. Taip ji norinti kitoms partijoms parodyti, kaip turi vykti demokratiniai procesai, kad rinkimai būtų tikri. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pusei dirbančių tautiečių ariant už minimumą beveik be išeiginių, visas Seimas mėgaujasi nelegaliomis atostogomis: seimūnai pamalonina save savaitinėmis išvykomis, net ir darbo metu, kurios neretai dar ir apmokamos iš mokesčių mokėtojų. Jų padėjėjai, "dirbdami" per atostogas, kaupia solidžias išeitines. Kaip kovoti su šia milijonus kainuojančia savivale, iki galo nežino nė tai bandantys daryti Seimo vadovai. VAKARO ŽINIOS
Virginija Baltraitienė, Seimo vicepirmininkė: "Sveiku protu visi suprantame, kad kiekvienam žmogui reikalingos atostogos. Jei būtų įteisintos normalios atostogos, problemų nebūtų ir kai jos nenumatytos, užsiimtume normaliu darbu. Neabejoju, kad ne visi tam pritartų. Nes kiti gal nori žiemą išvažiuoti į šiltus kraštus. O aš projekto nemačiau ir net nežinau, ar atostogas išvis siūloma numatyti." VAKARO ŽINIOS
Paprastas veiksmas - seimūnų atostogų įteisinimas - padėtų problemą spręsti, tačiau priimti sprendimą delsiama. Tikriausiai nėra noro. Juk pritaikius bendras taisykles, Seimo nariai nesijaus išrinktaisiais. Akivaizdu, kad parlamentarų gastrolės yra tik viena didelės problemos dalis. Lietuvoje nekovojama su privilegijų bacila. Atvirkščiai, politikai stengiasi jai sudaryti šiltnamio sąlygas. Išrinktaisiais jaučiasi visi, bent kiek palypėję valdžios laiptais. VAKARO ŽINIOS
Ką veikia buvę Kauno vadovai ir įtakingi politikai? Jie pasakoja, kaip mėgaujasi atostogomis, tačiau patyliukais ieško naujų pareigų: ne tokių prestižinių, tinka ir mažesnis atlyginimas. "Daugybę visokių darbų turiu, kuriuos labiau tiktų vadinti namų darbais",- sakė buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. - "Nuo politikos neatsitraukiau. Dalyvauju tarybos ir komitetų posėdžiuose". Buvusiuosius labiausiai vilioja valdiškas darbas. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas muša pavojaus varpą, kad, nori nenori, šalies ūkiui ir pramonei reikės įsivežti darbo jėgos iš užsienio (trečiųjų šalių). Ar ne absurdiškai tai skamba, kai Lietuvoje - mažiausiai 270 tūkst. bedarbių? Gal A.Gavėnas gąsdindamas imigrantais, kviesdamas juos į mūsų šalį, nori pasirodyti labai reikalingas ir išsaugoti mažinamą niekam nereikalingą savo departamentą? "Ministras jį jau norėjo naikinti, bet mes sukėlėme triukšmą", - prisipažino A.Gavėnas. Lietuviai pagal migravimo mastus pirmauja visoje Europoje. Bendras Senajame žemyne migruojančiųjų skaičius tesiekia 3 proc., o Lietuvoje - net 14 proc. Tad kam Lietuvai reikia papildomų imigrantų? Ar ne verčiau išsaugoti Lietuvoje dar likusius savo piliečius? Migracijos departamento vadui trūksta imigrantų. RESPUBLIKA
"Migracijos departamentas visai nereikalingas. Ten yra biurokratinė sistema, kuri reikalinga kaip šuniui penkta koja. O rugpjūtį net ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo funkciją perduos mums. Kam tada departamentas reikalingas? O jo vadas juodina policiją, nes saugo savo kėdę", - dėstė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Anot jo, ir apie tai, kad Lietuvai reikia daugiau užsieniečių, A.Gavėnas šneka tik dėl to, kad išsaugotų postą: kuo daugiau bus užsieniečių, tuo jam lengviau politikus bus įtikinti, koks Lietuvai yra reikalingas Migracijos departamentas. RESPUBLIKA
Dėl girtų policininkų sukeltų tragiškų avarijų atsistatydinus dviem krašto policijos vadovams, šias pareigas pradėjęs eiti generalinis komisaras S.Skvernelis subūrė specialią darbo grupę kuri rengia pareigūnų patikrinimus visoje Lietuvoje. Pasak krašto policijos vadovo, neblaiviam prie vairo sulaikytam policininkui beliko vienas kelias - atleidimas iš darbo. - Su policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu LŽ kalbėjosi apie tai, kaip suvaldyti jam patikėtą instituciją, susigrąžinti policijos autoritetą ir iš esmės pakeisti pareigūnų nebaudžiamumo suvokimą. LIETUVOS ŽINIOS
Su parduotomis moterimis nesielgiama kaip su žmonėmis - tai tik objektas, teikiantis paslaugą, daiktas ar įrankis žemiausiems instinktams patenkinti. Tačiau teisėtvarkininkai teigia, jog šiandien suteneriai vengia rizikos ir būti sekso vergėmis prikalbina geruoju. Visai ką kita byloja "Vakarų ekspresui" papasakota klaipėdietės Angelės patirtis. Angelė jau pusantro mėnesio yra prisiglaudusi socialinės ir psichologinės pagalbos centre, jos suteneris pakliuvo į kalėjimą - už narkotikų laikymą. "Iš mano bendražygių trijų nebėra gyvų", - kalbėjo Angelė, kurios sūnus šiuo metu gyvena vaikų globos namuose. VAKARŲ EKSPRESAS
Teisėtvarkos pareigūnai teigia, kad dauguma atvejų į užsienį išvežtos teikti seksualinių paslaugų merginos nesikreipia į teisėsaugą, nes ne visada jos jaučiasi nukentėjusios. "Anksčiau pasitaikydavo, kad gabenimas į užsienį dirbti prostitutėmis buvo labiau prievartinis, bet tai jau seni laikai, - sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas. - Dabar tokių dalykų praktiškai nebėra, o yra naudojamasi sunkia ekonomine padėtimi, merginoms žadami dideli pinigai, įkalbinėjama." VAKARŲ EKSPRESAS
Garsiųjų gaujų - "Vilniaus brigadų", "smauglių", "boksininkų" - nebeliko, tačiau Vilniaus apylinkėse pradėjo reikštis jaunesnių nusikaltėlių karta. Teisėsaugininkų teigimu, tokio stambaus masto nusikaltimų, kokiais garsėjo ankstesnieji, jaunuoliai nedaro, bet įžūlumu juos gerokai lenkia. Vilniaus rajono Užlandžių kaime, prie Neries esančioje kaimo turizmo sodyboje, šeštadienio rytą įvyko susišaudymas. Kaip teigiama, tuo metu, kai viena jaunuolių grupė ilsėjosi sodyboje, kiti atvyko "aiškintis santykių". Ar jie buvo anksčiau pažįstami, kol kas neaišku. Tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo paprastos peštynės. LIETUVOS ŽINIOS
Neseniai teismo posėdžiai pradėti rengti Panevėžio pataisos namuose. Lygtinį nuteistų moterų paleidimą svarstantys teisėjai patys atvyksta į kalėjimą. "Teismo administracijos manymu, tokia tvarka yra geresnė. Išvažiuojamieji teismo posėdžiai - efektyvesni. Atkrinta konvojavimo, dokumentų siuntimo problemos. Atstumas nuo teismo iki pataisos namų nedidelis. Esant geriems orams teisėjai į įkalinimo įstaigą gali net pėsčiomis per dešimt minučių nukeliauti", - sakė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Vytautas Kriščiūnas. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Ketvirtą kartą labiausiai šalį garsinusiems žmonėms, reiškiniams ir objektams įteikti "Respublikos" nacionalinių vertybių apdovanojimai 2010". Statulėles "Respublika" ir organizacijos "Zonta International" Vilniaus klubas sekmadienį įteikė sostinės Rotušėje. Tokia iškilminga proga nereikėjo kurti jokių intrigų - tvyrojo šviečiamoji atmosfera, o iškilmėse dalyvaujantys žmonės tiesiog švytėjo ir buvo užsidegę patriotinėmis idėjomis. RESPUBLIKA
"Zonta International" Vilniaus klubas savo specialųjį prizą įsteigė maestro Virgilijui Noreikai. Pasak V.Noreikos, visos Nacionalinių vertybių rinkimams siūlomos vertybės yra neįkainojamos. Tačiau pati didžiausia vertybė, anot jo, yra darbas. V.Noreika atlaidžiai vertina jaunus menininkus, kurie pripažinimo bando ieškoti užsienyje, nes Lietuvą laiko tai per maža, tai nepakankamai suvokiančia jų talentą. "Ne visiems ir ten atidarytos durys ir grindys pašluotos, kad įeitų... Todėl apsisukę grįžta, taip pat ir mano mokiniai. Bet aš nesu nusivylęs. Kol galiu, dirbu savo darbą. Namuose mane palaiko, ir aš žmoną palaikau, nes ir ji įklimpusi į baletą... Rengiame būsimas nacionalines vertybes..." - šypsojosi V.Noreika. RESPUBLIKA
Šeštadienį vakare Šiaulių dramos teatro scena linko nuo sveikintojų gausos, puikių dovanų ir gėlių. Teatro vadovai, kurso draugai ir net kaimynai atėjo pasveikinti aktoriaus Juozo Bindoko 60-ojo gimtadienio proga. "Pradėkime tuos garbinimus",- pakvietė Šiaulių dramos teatro direktorius Antanas Venckus, pasibaigus spektakliui "Daktaras ir Mangaryta", kuriame jubiliejinio vakaro "kaltininkas" Juozas Bindokas suvaidino ir velnią, ir šventą Petrą. Padėkos raštą atsiuntė kultūros ministras Arūnas Gelūnas, į sceną pakilo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Gegužės 8 dieną, likus savaitei iki Palangos sezono atidarymo, palangiškiams ir miesto svečiams buvo išbarstyta 70 kilogramų gintaro. Tokia šventė rengiama trečius metus. Valandą prieš atrakciją Neptūnas dviem žirgais kinkyta karieta suko ratus po aikštę prie Kastyčio ir Jūratės skulptūros bei gundė žmones žarstydamas gintarus. "Ar žinote, kad gintaras senesnis už Aliaskos auksą?" - dalijosi žiniomis barzdočius, prilyginęs gintariukų rinkimą meditacijai. VAKARŲ EKSPRESAS
Šeštadienį Radviliškio rajono Burbiškio dvaras buvo sausakimšas. Vyko tradicinė Tulpių žydėjimo šventė, šiemet lankytojams pateikusi staigmeną - baigtus atkurti praeities dvaro pastatus. Pora valandų iki šventės oficialaus atidarymo Burbiškio dvaro parke, skambant muzikai, atvykusieji braidė po žydinčių tulpių jūrą: joje per 300 rūšių tulpių. Iš Lenkijos į šventę atvyko dvaro paskutinio paveldėtojo Adomo Baženskio sūnūs, kurių tėvas Burbiškio dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei, kad jis būtų pritaikytas visuomenės kultūros poreikiams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šeštadienį Klaipėdoje surengta įspūdinga, miestelėnus suvienijusi Gatvės muzikos diena. Uostamiesčio centre skambėjo įvairiausių stilių ir žanrų muzika. Nuo vidurdienio iki vakaro po miesto gatves buvo pasklidusi aibė žmonių su muzikos instrumentais. Nuotaiką kėlė tai, jog net maži vaikai, dar vaikščiojantys įsikibę mamytėms į skverną, nešėsi muzikos instrumentus, o žilagalviai senukai lingavo ir dainavo drauge su atlikėjais. VAKARŲ EKSPRESAS
Šeštadienį Šiauliuose, kaip ir visoje šalyje, skambėjo Gatvės muzikos diena. Pėsčiųjų gatvė buvo pilna grojančių, šokančių, vaidinančių žmonių. Pasak vienos iš šventės Šiauliuose organizatorių, moksleivės Austėjos Stankutės, nors ir buvo preliminari programa, viskas vyko tarsi savaime: muzikantai išėjo į gatvę, grojo ir bendravo su publika. Kai kuriose bulvaro vietose vienas kitą užgožiantys garsai priminė triukšmą, bet jis išbandė ir muzikantų, ir praeivių toleranciją. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šeštadienį keliasdešimtyje Lietuvos miestų vykusi gatvės muzikantų diena neaplenkė ir Kauno. Praeiviai galėjo pasiklausyti įvairiausių stilių muzikos ir dainų: roko, metalo, pop, hiphopo, akustinės, didžėjų sumiksuotos elektroninės, houso bei kitokios muzikos. Taip pat buvo galima pamatyti fakyrų pasirodymą, įvairiausių stilių žongliravimą. KAUNO DIENA
Prieš kovą scenoje - plunksnų kedenimas. 43 "Eurovizijoje" dalyvaujančių valstybių dainininkai šeštadienį galėjo pasijusti kaip tikros žvaigždės. Spragsint fotoaparatams jie raudonuoju kilimu žengė į oficialų konkurso atidarymo vakarą. Diuseldorfo meras Dirkas Elbersas dainininkus pasilinksminti kvietė į "Tonhalle" - buvusį planetariumą, perdirbtą į koncertų salę. Plevėsuojant Lietuvos vėliavai, kilimu žengė ir Evelina Sašenko su dainos "C'est ma vie" kompozitoriumi Pauliumi Zdanavičiumi. "Prie šito galima priprasti. Lietuvoje niekas gatvėje nešaukia mano vardo, nežino apie mane tiek, kiek šie besidomintys "Eurovizija" žmonės", - pusvalandį pozavusi nuotraukoms ir dalijusi interviu prisipažino Lietuvos atstovė. LIETUVOS RYTAS
EKONOMIKA
Vyriausybės suburtos valdininkų grupelės postringauja, kokia Lietuva bus 2020, 2030 ir net 2050 metais. Tačiau kuriamos šalies ir jos ūkio vystymosi vizijos neparemtos jokiu realiu pagrindu. Mat jų kūrėjai nė nenutuokia, kiek kokių specialistų Lietuva turi šiandien. Informacinių technologijų (IT) bendrovės atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kasmet mažėja valstybės finansuojamų vietų IT studijoms. Tokia Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos politika akivaizdžiai kertasi su valdžios deklaracijomis apie aukštųjų technologijų specialistų turtingą šalį. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius į jo daržą verslininkų mesto akmens nepriima. RESPUBLIKA
Druskininkų miesto savivaldybės taryba patvirtino naują vietinę rinkliavą - nuo birželio 1 dienos poilsiautojai privalės sumokėti po du litus už kiekvieną apgyvendinimo įstaigoje praleistą naktį. Nuo kitų pasaulio kurortų nusižiūrėjusi savivaldybė ketina per metus surinkti apie pusantro milijono litų nakvynės mokesčio už naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Apie tai kalbėta jau prieš penkerius metus. Druskininkuose per metus apsilanko ir praleidžia bent vieną naktį daugiau kaip 200 tūkstančių svečių. Savivaldybės metų vidury įvestas nakvynės mokestis sanatorijų, poilsio namų, viešbučių vadovams sukėlė pasipiktinimą. Jie rengiasi svarstyti galimybę šį savivaldybės sprendimą apskųsti teismui. LIETUVOS RYTAS
Druskininkų valdžia nuo birželio 1-osios įveda naują - pagalvės - mokestį. Verslininkai piktinasi, kad metų viduryje įvedamas mokestis guls ant jų pečių, o miesto valdžia atšauna, kad verslas turi ne tik mėgautis lengvatomis, bet ir prisidėti prie kurorto gerovės. Druskininkų savivaldybės atstovų teigimu, miestas verslininkams yra suteikęs lengvatų už 2 mln. litų. Juolab kad šiemet sumažinus PVM mokestį kainos viešbučiuose nesumažėjo, tad naują mokestį gali padengti ir patys verslininkai. VAKARO ŽINIOS
"Mokestį žmogus susimokės mokėdamas už gautą paslaugą apgyvendinimo paslaugų įmonėje, o ši įstaiga mėnesio pabaigoje surinktas lėšas perves į miesto biudžetą. Mokestis bus atskiras, išskirtas ir čekyje, nes tai yra rinkliava, kuri neapmokestinta PVM", - aiškino Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas Urmanavičius. Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras: "Verslininkams patogiausia, kad savivaldybė viską darytų savo sąskaita. Tie laikai, kai infrastruktūra buvo kuriama už savivaldybės pinigus, jau praėjo, dabar atėjo laikas prisidėti prie jos išlaikymo bent iš dalies. Jei 2 litai, pridėti prie 150-200 litų už nakvynę, nulems, kad poilsiautojai rinksis kitą kurortą, vadinasi, yra prastai siūloma paslauga." VAKARO ŽINIOS
Po Jurginių, kai šv. Jurgis atrakina laukus ir žemę, kai į ganyklas išgenami gyvuliai, prasideda didysis darbymetis. Tačiau ūkininkai šiemet nenudžiugino bedarbių, samdė mažai naujų darbininkų, ir ne nuolatiniam darbui. Per pavasario darbymetį ūkininkai samdo darbininkų, bet koją pakiša biurokratinės kliūtys. Samdytų daugiau pagalbininkų, jei tas samdymas nebūtų tokia didelė gaišatis. Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė teigia, kad šiemet per balandį žemės ūkio sektoriuje darbo susirado vos 28 bedarbiai, tik 4 daugiau nei pernai. Žemdirbiškam rajonui toks bedarbių įdarbinimas - tarsi katino ašaros. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuojami rangos darbų konkursai ir toliau skundžiami teismuose. Iki šiol pažeidimų nenustatyta, tačiau už sugaišintą laiką niekas atsakomybės neprisiima, nes to nereglamentuoja Lietuvos įstatymai. Penktadienį Klaipėdoje vykusiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje užsiminta, kad šiemet žlugo uosto įplaukos tobulinimo projekto konkursas. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad įtakos didžiajam uosto įplaukos kanalo gilinimo projekto įgyvendinimui tai neturės, nes skelbiami du atskiri konkursai. "Konkursas nesužlugo, jis sužlugdytas. Dėl to aš tiesiai šviesiai kaltinu vokiečių kompaniją "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft". Ji pasiūlė mažiausią kainą - 17 Lt už 1 kub. m iškasto grunto, tačiau turėjo galbūt pelningesnių darbų Lenkijoje, tad su mumis sutarties nepasirašė", - sakė Klaipėdos uosto vadovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Pasak E. Gentvilo, apskundusi kompanija puikiai žinojo, kad eliminavus iš konkurso pirmos vietos laimėtoją "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft", su ja dėl per aukštos kainos sutartis nebus sudaryta. Klaipėdos uosto vadovo manymu, tokių iliuzijų ji negalėjo turėti. Todėl kyla klausimas, kokiu tikslu apskųstas konkursas. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Vandentvarkos projektą Kuršėnuose įgyvendinanti Estijos kapitalo bendrovė nebaigia darbų. Projektą bendrai finansuoja Lietuvos Respublika (20 proc.) ir Europos Sąjungos sanglaudos fondas (80 proc.). Vamzdžius po žeme paklojusios bendrovės darbininkai metų pradžioje šiose gatvėse dar krapštėsi, tačiau jau senokai čia jų nebematyti. Šiaulių rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime nuspręsta bendrovės "Water ser" vadovų dar klausti, ar jie baigs įgyvendinti projektą. Jeigu nieko nebus daroma, sutartis su šia bendrove bus nutraukta. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ŽEMĖ
Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos. Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams. "Mano ir dviejų sūnų nuostoliai - pusė iš rudenį įsėtų 500 hektarų javų ir rapsų. Tai reiškia penktadalį milijono litų neplanuotų išlaidų", - apgailestavo Kelmės rajono ūkininkas, diplomuotas agronomas Remigijus Milašius. "Iš 400 hektarų žieminių neliko nieko", - apmaudavo Meškuičių seniūnijos (Šiaulių rajonas) ūkininkas Vaidotas Čepulis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vyriausybė atsiliepė į gamtos stichijos nuskriaustų žemdirbių pagalbos šauksmą. Jiems leista pradėti naudoti šiems metams skirtus akcizais neapmokestinamus degalus dviem mėnesiais anksčiau. Tokią valdžios nuolaidą dauguma žemdirbių laiko rytojui skirtų pietų suvalgymu šiandien ir kitų metų dyzelino atsargas ima naudoti tik tie, kurie neturi jokios išeities. Kaip "Respublikai" sakė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius, žemdirbiams, kuriems teko atsėti iššalusius javus, leista panaudoti 15 proc. dyzelinių degalų kiekio. "Mokesčių inspekcija jokių problemų dėl to, kad žemdirbiai ims naudoti savo degalų atsargas, nekelia, jiems netgi paprasčiau", - sakė ministerijos atstovas. RESPUBLIKA
"Žemdirbiai skundžiasi, kad net pievos, ganyklos nušalo", - sakė Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Kretingos rajone, preliminariais skaičiavimais, iššalo 77 procentai žiemkenčių. Pasak Ž.Seniūnienės, nukentėjusiųjų vis daugėja. Žemdirbiai praranda viltį, kad žiemkenčiai atsigaus, todėl skuba nuostolius deklaruoti. Į žemės ūkio skyrių registruoti nuostolių žemdirbiai kreipiasi nesitikėdami gauti naudos iš valdžios. Niekas jiems nesiruošia skirti akcizais neapmokestinamo dyzelino išplikusiems laukams atsėti. Ūkininkai tiesiog nori apsisaugoti, kad valstybė neprašytų mokesčių už pasėlius, iš kurių nebus ką kulti. RESPUBLIKA
"Didelis priekaištas dėl patirtų žalų - Valstybinei augalininkystės tarnybai. Jos Augalų veislių registre - aibė užsienietiškų veislių. Girdi, patys žemdirbiai atsirinks, kurios jiems patinka. Bet juk žino, iš kurios pasaulio klimatinės juostos tos sėklos atvežamos. Įsivaizduokite, rekomenduojamų veislių sąraše dabar net 28 žieminių kviečių veislės, tik septynios - lietuviškos. Rekomenduojama 40 žieminių rapsų veislių. Per kiek metų aš galiu jas paeiliui išbandyti?" - sako dr. Alfonsas Malinauskas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių biuro vadovas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Paliesio kaime (Molėtų r.) susirinkę retos Lietuvos škudžių veislės avių augintojai gyrė šiuos naminius gyvūnus dėl to, kad jie yra nereiklūs ir nebaikštūs. Nedideliame Ingos ir Kęstučio Samušių ūkyje avikirpis virto linksma švente. Susirinkusieji dalijosi vilnos vėlimo paslaptimis. Prieš avikirpį į Paliesį po keturių mėnesių pertraukos grįžo avinas Nuodėgulis. Jis Lietuvoje - vienas iš dviejų avinų, kurie tinka škudžių bandos reprodukcijai. Nuodėgulis buvo pargabentas iš Klaipėdos rajono. Jis taip pat buvo aplankęs avis Raseinių, Trakų rajonuose. Samušių ūkyje auginama dvi dešimtys škudžių su ėriukais. Prieš porą metų Paliesio kaimo naujakuriai šių gyvūnų įsigijo, nes jie vadinami kraštovaizdžio avimis. Teigiama, kad škudžių vilna - ploniausia pasaulyje. Nukirpus vieną avį galima surinkti tik apie porą kilogramų vilnos. LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) superfinalas keliai į Vilnių. - šiandien sostinės "Siemens" arenoje antrą kartą susitiks Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas" . "Pergalė Kaune buvo labai svarbi psichologiškai. Rungtynės - sunkios , bet jas laimėjome. Nesėkmė būtų išmušusi iš vėžių. Dabar visų žaidėjų nuotaika - pakili",- sakė dienraščiui "Žalgirio" klubo sporto direktorius Rimantas Grigas. Antra pergalė sutrupintų įtampos akmenis. KAUNO DIENA
"Žalgiris" surado naujų priešų. Kauno klubas po dramatiškos pergalės LKL finalo pirmajame mače Halėje prieš antrąsias rungtynes Vilniuje daro viešą spaudimą teisėjams. Prasidėjus LKL finalo serijai žalgiriečiai išėjo į karą dviem frontais. Nė vienų rungtynių šį sezoną LKL pirmenybėse dar nepralaimėjęs Kauno klubas dėl pergalių kovoja ne tik aikštėje, bet ir krepšinio užkulisiuose. Nors per pirmąsias serijos rungtynes "Žalgiris" ketvirtadienį Kauno halėje 83:81 įveikė Vilniaus "Lietuvos rytą", dramatiška kova iki pat mačo pabaigos, regis, išgąsdino šeimininkus. Po išvargtos pergalės iš pradžių "Žalgirio" komandos treneris Ilias Zouros, o paskui ir Kauno klubo savininkas Vladimiras Romanovas viešai auklėjo šio mačo teisėjus. "Žalgirio" klubo šeimininkas vergyste netiesiogiai apkaltino tris krepšinio teisėjus. Ketvirtadienį Kaune švilpė Virginijus Dovidavičius, Jurgis Laurinavičius ir Mindaugas Večerskis. Visi trys FIBA kategorijos arbitrai patenka į geriausių LKL teisėjų dešimtį. V.Romanovo išvadinti vergais teisėjai yra kviečiami dirbti per svarbiausius Europos krepšinio turnyrus. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra" - vėl tarp Senojo žemyno favoritų: šeštadienį Tiumenėje (Rusija) vykusiame Lotynų Amerikos šokių Europos čempionate klaipėdiečiai tapo vicečempionais. Skaistutės ir Romaldo Idzelevičių auklėtiniai, šokę pagal grupės "Scorpions" melodijų motyvus (pirmoji "Žuvėdros" komanda) ir atlikę programą "Uraganas", nusileido tik Rusijos komandai "Vera". "Žuvėdros" antroji komanda taip pat pateko į finalą ir užėmė šeštąją vietą. "Žuvėdros" kolektyvo vadovai pasidžiaugė, kad pernai gruodį šalies Vyriausybė pritarė Liberalų sąjūdžio siūlymui jų ansambliui skirti 200 tūkst. litų. Šie pinigai skirti šokėjų pasiruošimui ir dalyvavimui Europos pirmenybėse ir rudenį Vilniuje vyksiančiam pasaulio čempionatui. Į Tiumenę žuvėdriečiai išvyko pakilios nuotaikos ir pasitikintys savimi. Prie to prisidėjo ne tik gerų žmonių, verslininkų pagalba. VAKARŲ EKSPRESAS
Sekmadienį vykusios aštuntojo Lietuvos futbolo A lygos turo rungtynės vėl pažėrė nusivylimų tarp Klaipėdos futbolo sirgalių - pralaimėjimus patyrė "FC Klaipėda" ir "Atlantas". Gargžduose vykęs susitikimas tarp FC "Klaipėdos" ir "Mažeikių" baigėsi klaipėdiečių pralaimėjimu rezultatu 2:4 (1:2), o "Atlantas" išvykoje buvo sutriuškintas Vilniaus "Žalgirio" net 8:1 (3:1). Tokio skaudaus sutriuškinimo dvikovoje su "Žalgiriu" atlantiečiai per visą gyvavimo istoriją nebuvo patyrę. "Žalgiris" atlantiečius pribloškė atakų lavina taip, jog net du įvarčius įsimušė patys Klaipėdos ekipos gynėjai. Iki šių rungtynių "Žalgirio" ir "Atlanto" futbolininkai sužaidė 56 oficialias rungtynes. 25 jų laimėjo vilniečiai, 16 baigėsi lygiomis, 15 kartų pergalę šventė "Atlantas". VAKARŲ EKSPRESAS
Barselonoje vykusio devintojo Eurolygos jaunių (iki 18 metų) turnyro "Nike International Junior Tournament" finale vakar jaunieji Kauno "Žalgirio" krepšininkai 65:76 pralaimėjo Zagrebo "Zagreb" ekipai. Pirmajame etape "Žalgirio" krepšininkai įveikė visus tris varžovus, bet finale nesusitvarkė su Kroatijos klubo lyderiu Darijumi Saričiumi (Dario Sarič). "Žalgiris" Eurolygos jaunių turnyrą yra laimėjęs 2003 ir 2007 metais, o 2005 ir 2006 metais Kauno klubas šiose varžybose liko antras. RESPUBLIKA
Jaunieji Kauno "Žalgirio" krepšininkai sėdėjo užsidengę rankšluosčiais galvas. Jie nenorėjo matyti, kaip tuo metu aikštėje iš džiaugsmo keturiomis ropoja jų bendraamžiai iš Kroatijos sostinės. Dusyk Eurolygos jaunių (iki 18 m.) turnyrą laimėjusi "Žalgirio" komanda vakar pralaimėjo trečią finalą. Vakar Barselonoje žalgiriečius lemiamoje kovoje 76:65 palaužė "Zagreb" jaunimas. Nėra abejonių - tai buvo dviejų geriausių turnyro komandų dvikova. Savaitgalį Barselonoje "Žalgiris" įrodė, kad auga nauja galinga karta, nors kol kas tik vienas jų (Simonas Kymantas) žaidžia LKL, o dauguma rungtyniauja NKL varžybose. "Ne vienas jų gali tapti aukštos klasės krepšininku", - neabejojo "Žalgirio" jaunių ekipos treneris Arūnas Visockas. LIETUVOS RYTAS
Rašyti komentarą