Našlaičių viltys pildysis rečiau

2008-01-31 12:00

Gerumo diena

Pagal statistiką, užsieniečiai įsivaikina kone per pus daugiau lietuvių našlaičių nei patys lietuviai. O nuo šių metų pradėta taikyti nauja įvaikinimo tvarka gali dar labiau padidinti šį atotrūkį, nes kai kurios lietuvių šeimos tiesiog nepajėgios įveikti smarkiai sugriežtintų šios procedūros sąlygų.

Tą jau pajuto ir Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vaiko krizių centro darbuotojos ir būsimų globėjų bei įtėvių mokytojos Violetos Zakatovienės teigimu, vasario mėnesį organizuojamuose kursuose dalyvaus anaiptol ne visi įsivaikinti norintys klaipėdiečiai.

Kai kurios "Vakarų ekspreso" apklaustos būsimų globėjų ir įtėvių poros įsitikinusios, jog nauja tvarka sumažins tokių, kaip jie, skaičių.

Įvaikinimo kursų mokytojai teigia priešingai: "Žmonės priešinasi visoms naujovėms, tačiau ši sistema sutuoktiniams leis susivokti ir padės apsispręsti, ar jie tikrai nori įsivaikinti, ar tik globoti. Mokymų metu apie save dalyviai sužinos daug nauja, o gal net įsitikins, jog šiam žingsniui nėra pasiruošę", - įsitikinusi V. Zakatovienė.

Ruoš namų darbus

Keletą mėnesių mokymų, dešimtys susitikimų su socialiniais darbuotojais ir namų darbai - vadinamosios gyvenimo knygos pildymas bei genogramos braižymas - štai, kas šiemet laukia Lietuvos šeimų, ketinančių našlaičiams atstoti tikruosius tėvus.

Iki šiol būsimiems globėjams pakakdavo tik 16 valandų mokymų savaitgaliais, po kurių jie gaudavo leidimą tvarkyti globai reikalingus dokumentus. Įtėviams kursai buvo neprivalomi, tačiau neretai dokumentų tvarkymas ir taip užtrukdavo iki pusmečio.

V. Zakatovienės rankose klausimynas pavadintas gyvenimo knyga, kurią nuo šių metų privalės pildyti visi norintys tapti globėjais arba įtėviais

Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nusprendusi įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų rengimo programą PRIDE (žinių ir pagalbos šaltinis ketinantiems įvaikinti ar globoti vaikus), įsitikinusi, jog nauja tvarka pagerins paslaugų kokybę šioje srityje. Tikimasi, kad jos dėka sumažės globos namų auklėtinių skaičius, o visuomenės požiūris į įvaikinimą taps brandesnis ir atsakingesnis.

Uostamiestyje pernai buvo surengti bandomieji kursai, kuriuos lankė ir pažymėjimus gavo 4 klaipėdiečių poros. Juos lankiusios klaipėdietės Dianos šeimoje šiandien jau krykštauja įvaikintas mažylis.

Moters teigimu, nauja tvarka prarijo ne tik daug laiko, bet ir pastangų suderinti mokymų sesijų laiką su darbdaviu.

"Buvome bandomieji triušiai, paskaitos išsitęsė iki 5 mėnesių. Negalima praleisti nė vieno susitikimo su mokytoja, nes jie yra tęstiniai, privalėjome juos lankyti kartu su vyru - po vieną ateiti negalima. Buvo daug popierizmo, anketų pildymo, tačiau kai esi tvirtai apsisprendęs, darai tai kantriai", - įspūdžiais dalijosi klaipėdietė.

Vyrai susigraudino

Klaipėdos vaiko krizių centro socialinė darbuotoja V. Zakatovienė prisimena, jog iš pradžių skeptiškai naujoves priėmusios poros po mokymų nuomonę pakeitė.

Sesijų metu būsimieji įtėviai ir globėjai laikinai tampa aktoriais - yra užduočių, kurias atliekant reikia pamatyti pasaulį vaiko akimis. Anot mokytojos, kai kurie taip įsijaučia į vaidmenis, jog iš jų išeiti prireikia laiko.

Ypač neigiamai poros vertina mokymus, kaip palaikyti ryšį su biologine vaiko šeima - įtėviai laikosi nuomonės, jog to daryti visiškai nebūtina.

"Slėpti tiesos nuo vaiko negalima. Jis privalo žinoti savo praeitį. Poroms per bandomuosius kursus rodėme filmą apie tai, ką išgyvena mažametis, apgautas globėjų ir ieškantis savo tikrųjų tėvų. Žinote, poveikis buvo toks stiprus, kad po seanso vyrai ėjo rūkyti į lauką tylėdami", - prisiminė V. Zakatovienė.

Būtinos geros sąlygos

Remiantis nauja tvarka, mokytojai lankosi ir porų namuose - aptaria gyvenimo knygos pildymo metu iškylančias problemas ir tikrina, ar šeima gali garantuoti tinkama sąlygas naujam nariui.

Vaikui pora privalo įrengti atskirą kambarį pagal tam tikrus reikalavimus. Klaipėdoje jau buvo kilusi problema dėl šio punkto - šeima gyveno vieno kambario bute.

"Tokiu atveju sutuoktiniai privalo gerinti sąlygas ir tik tuomet įsivaikinti. Klaipėdiečių pora turėjo dar vieną butą, gautą palikimu, bei patikino, jog parduos ir pirks didesnį. Pagal naująją tvarką, reikėjo iš jų reikalauti raštiško patvirtinimo, tačiau mes patikėjome ir be jo", - apie galimas naujas įvaikinimo kliūtis kalbėjo mokytoja Violeta.

Sutuoktinius piktina ir genogramos braižymas, panašus į geneologinio medžio sudarymą. Genograma atskleidžia sutuoktinių šeimų tradicijas, papročius ir pomėgius. Be to, nuo šių metų privaloma sudarinėti ir vadinamuosius ekožemėlapius - pastarieji turėtų atspindėti, kaip pasikeis sutuoktinių gyvenimas po įvaikinimo.

Mokytojai tikina, jog šis darbas nesudėtingas, o jį atlikę žmonės supranta piktinęsi be reikalo - rezultatai praturtina žinias.

Kad negrąžintų vaikų

Vasario mėnesį organizuojamuose įvaikinimo kursuose dalyvaus 5 klaipėdiečių sutuoktinių poros. Į grupę nepateko rajonuose gyvenantys sutuoktiniai.

Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė situaciją įvardija kaip laikiną problemą ir tikisi būsimų našlaičių globėjų bei įtėvių kantrybės.

Vadinamoji PRIDE sistema Lietuvos savivaldybėse bus diegiama iki 2012 metų. Iki šio laiko prie jos turėtų pereiti visi miestai, o kol kas daugumoje savivaldybių šiemet įvaikinimo procedūra nesikeičia ir vyksta sena tvarka.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba PRIDE sistemos licenciją iš ją sukūrusių amerikiečių įsigijo už 11 tūkstančių litų.

Sistema Lietuvoje dar bus adaptuojama, todėl kai kurie punktai bėgant laikui gali būti pakoreguoti arba pakeisti. Ši programa plačiai taikoma visame pasaulyje.

Neišradinėdami dviračio ir sekdami vakariečių pavyzdžiu, lietuviai tikisi, jog PRIDE šalyje sumažins atvejų, kai susidūrę su problemomis įtėviai ir globėjai vaikus sugrąžina į globos namus

Nauja įvaikinimo tvarka taikoma tik šalies piliečiams, užsieniečiams ji negalioja.

Skaičiai ir faktai

Per 2007 metus Klaipėdoje lietuvių šeimos įsivaikino 6 mažamečius, užsieniečiai - 11.

Visos šalies mastu lietuvių šeimas pernai papildė 81 globos namų auklėtinis, užsieniečiai išsivežė 148 vaikus.

2005 metais tėvų globos šalyje neteko 13 313, 2006 metais - 13 337 vaikai, nors per 2006 metus apskritai vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 23 tūkstančiais.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikui augant ilgiau nei tris mėnesius bet kokioje įstaigoje, o ne šeimoje, sutrinka jo emocinė ir socialinė raida. Psichologiškai žaloti vaiką gali ir globėjų kaita.

Vaida JUTKONĖ