Moksliniai žuvininkystės tyrimai - ne Lietuvos užgaida

Europos Komisijos mokslininkai iki rugsėjo renka informaciją apie žuvų bioresursus iš kiekvienos valstybės. Atsižvelgiant į ją yra nustatomas kitų metų didžiausias leistinas sugauti kvotuojamų žuvų kiekis, t. y. kvotos dydį rekomenduoja mokslininkai. Jie linkę skirti mažesnę kvotą, palikdami tam tikrą atsargą, o žvejai pageidauja, kad leistinas sugauti žuvų kiekis būtų kuo didesnis, nes jis - jų pragyvenimo šaltinis. Kitų žuvų, pavyzdžiui, plekšnių, žvejyba reguliuojama draudimo periodu - jų negalima gaudyti nuo vasario 15 iki rugpjūčio 15 d.

Rugsėjį yra sudaroma darbo grupė, kurios nariai yra minėtų 8 valstybių atstovai, rengianti kitų metų žvejybos reglamentą. Kiekviena valstybė iš bendro kvotų katilo gauna savo kvotą atsižvelgiant į tai, koks jai priklauso vandens plotas Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, Lietuva turi 3,8 proc. jo ir gauna 4 proc. kvotų. Vėliau pati valstybė kvotas skirsto savo žvejybos įmonėms. Lietuvoje tai daro Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyrius. Jis vykdo ir sugautų bei parduotų žuvų apskaitą. Beje, abiejų apskaitų skaičiai turi sutapti.

Moksliniai tyrimai Lietuvoje

Įvairiose šalyse moksliniai tyrimai organizuojami skirtingai. Pavyzdžiui, Latvija ir Lenkija turi mokslinius žuvininkystės institutus. Lietuvoje iki šiol mokslinį darbą atliko vienas iš Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skyrių. Ši tarnyba visoje Lietuvoje turi 10 skyrių ir 7 poskyrius. Uostamiestyje buvo 3 skyriai - Žuvininkystės tyrimų ir mokslo, Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo ir kontrolės, kuriuos kuravo Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus, dirbęs Klaipėdoje.

INKUBATORIUS. Pasak vyr. specialisto ichtiologo Gintauto Narvilo, populiariausi pasaulyje yra tokie iš organinio stiklo pagaminti inkubatoriai.

Mokslinį darbą atlikdavo Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, kuriam priklauso Žuvininkystės tyrimų laboratorija, pernai birželį atvėrusi duris po rekonstrukcijos. Ji buvo statoma vadovaujantis Klaipėdos universiteto (KU) ir ŽŪM sutartimi. Laboratorijoje dirba mokslininkai, joje yra studentų mokymo bazė, nes universitetas rengia ichtiologus. Be to, ji atvira ir verslininkams. Minėtas skyrius vykdo ir duomenų rinkimo programą, stebi, kokių žuvų rūšių populiacija didėja, kokių mažėja, kokios ryškėja tendencijos.

Šiuo metu Žuvininkystės tarnyba yra reorganizuojama ir keliama iš Vilniaus į Klaipėdą. Vienintelę tokią modernią Rytų Baltijos šalyse Žuvininkystės tyrimų laboratoriją Kopgalyje Žuvininkystės tarnyba planuoja iki kitų metų balandžio 1 d. perduoti Švietimo ir mokslo ar kurios nors kitos ministerijos įstaigai, kuri užsiimtų moksliniais jūriniais tyrimais, t. y. ketina atskirti mokslinę sritį. Lietuvoje vykdant švietimo ir mokslo reformą norima KU paversti jūrinės krypties universitetu, kad jame būtų rengiami įvairių sričių jūrinės pakraipos specialistai. Taigi neatmetama galimybė, kad laboratorija bus perduota KU.

Eksperimentuojama su probiotikais

Be visų kitų tyrimų, minėtoje laboratorijoje auginami sterkai, į kuriuos orientuojamasi labiausiai, ir ešeriai. Jos mokslininkai patys sukūrė inkubatorius artemijoms (smulkūs vėžiagyviai, kuriais maitinamos sterkų lervutės). Jų kiaušinėliai perkami iš Rusijos. Amerikietiškų išeiga geresnė ir netgi galima sutaupyti, tačiau kiaušinėlius perka konkursą laimėjusi firma, tad kol kas pakeisti situacijos nepavyksta.

Laboratorija turi ir populiariausius pasaulyje iš organinio stiklo pagamintus inkubatorius, kuriuose galima inkubuoti daugelio rūšių žuvis. Juose labai gerai cirkuliuoja vanduo. Turimi ir vertikalūs lašišinių žuvų inkubatoriai.

Išsiritusios žuvų lervutės perkeliamos į voneles, jose paauginamos iki 1 g ir tada keliauja jau į kitą patalpą, kurioje yra 12 paauginimo baseinų. Turimos ir automatinės šėryklos, galima kontroliuoti apšvietimą, sudaryti ir nakties, ir dienos režimo sąlygas.

Šiemet laboratorijoje buvo paauginta apie 20 tūkst. sterkų ir išleista į Nemuno žemupį. Tačiau mokslininkų tikslas - ne auginti žuvis vandens telkiniams įžuvinti, o pasiūlyti verslininkams geriausių rūšių žuvų. Todėl daugiausia dėmesio yra skiriama reproduktoriams auginti dirbtinėmis sąlygomis. Pasak vyr. specialisto ichtiologo Gintauto Narvilo, KU įgijusio biologijos mokslų bakalauro laipsnį, ichtiologijos magistro laipsnį, jeigu taip užauginami reproduktoriai, po kelių etapų sumažėja šių žuvų kanibalizmas.

KU šiuo metu atlieka eksperimentą - maitina sterkus probiotikais (gerosios bakterijos). Vienai grupei žuvų jie purškiami į pašarą, jis išdžiovinamas ir tada juo šeriamos žuvys. Manoma, kad jie gerina žuvų virškinimą, maisto pasisavinimą, todėl jos greičiau auga. Taigi mokslininkai stengiasi padėti verslininkams pasirinkti tokias žuvis, kurios auga greičiau, kurios turi mažesnį kanibalizmo laipsnį ir kt.