Mirti nenaudinga tik mirusiajam

Žmonėms išmokų nebemokės

Tai įteisinti sugalvojo Seimo narė Vida Marija Čigriejienė. Pirmadienį ji pateikė Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kurio pagrindinė idėja - pakeisti paramos mokėjimo tvarką. Iki šiol artimojo netekties atveju laidojančiam asmeniui iš valstybės biudžeto buvo išmokama 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (šiandien tai 304 eurai) laidojimo pašalpa. Ją galima pasiimti grynaisiais arba gauti per banką.

Tačiau šių pinigų gyventojai gali ir nematyti, nes įstatymo projektu siūloma laidojimo išlaidas kompensuoti tiesiogiai jas apmokant laidojimo paslaugų teikėjui. Tvarka keičiama todėl, kad dabartinė sistema skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą.

„Domiuosi šia sritimi ir matau nemažai neskaidrumo. Būna, kad miršta žmogus, lieka paveldėtojai, bet dedasi tokie dalykai, kurie gal nelabai mums, krikščionims, priimtini. Ne paslaptis, kad kai kurie žmonės pasiima tuos pinigus ir prageria ar ne tam išleidžia. Manau, kad nauja tvarka nors kiek pažabos tokią nusistovėjusią praktiką. Be to, anksčiau buvo galimybė įmonėms nepateikti jokių dokumentų. Jei jau rado kokią landą, lietuvaitis juk mokės ją apeiti“, - savo idėją „Vakaro žinioms“ komentavo V.M.Čigriejienė.

Paklausta, ar tokiais siūlymais nesiekia palaikyti verslininkų, Seimo narė neslėpė mananti, kad verslą visuomet reikia remti: „Jeigu verslo nebūtų Lietuvoje, iš ko gyventume? Juk mokesčius moka, turi mokėti. Verslas turi uždirbti, bet svarbiausia - uždirbti skaidriai ir skaidriai mokėti mokesčius. O jei mokesčių mokėjimo sistemoje yra neskaidrumo, tai jau blogai.“

Baiminasi šiurpių susitarimų

Tačiau ar nauja verslą drausminanti tvarka neatneš naujų iššūkių? Tuo abejoja Varėnos seniūnas Dalius Lukminas. Jis teigia čia matantis ir kitų grėsmių: „Ar nebus korupcijos ir nepasikartos atvejai, kai palaikai vagiami tiesiai iš lavoninių? Kyla įvairių įtarimų. Juk jei pinigai ateis tiesiogiai, vyks konkurencija, kas pirmas paėmė. Galima juk susitarti su gydytoju ar budinčiuoju ir sumokėti už tai, kad mirus ligoniui paskambintų konkrečiai laidojimo įmonei. Kaip yra buvę anksčiau. O gal ir dabar būna, tik mes nežinome.“

Seniūnas teigia, kad jam nėra tekę girdėti atvejų, kad gautus pinigus laidotuvėms artimieji išleistų ne tam. Pasak jo, geriausia būtų vadovautis taisykle: tas, kas laidoja, patiria išlaidas. Tad tam, kuris patiria išlaidas, laidojimui skirta išmoka ir priklauso: „Jei vieni artimieji prižiūri sergantį žmogų, o šiam numirus ateina išmokų pasiimti ne tie, kurie prižiūrėjo ir laidos, man atrodo, tai neteisinga. Juo labiau kad tas, kuris paima leidimą laidoti, pagal įstatymą yra atsakingas ir už kapavietės tvarkymą.“

D.Lukminas neslepia, kad dabar nustatyta 304 eurų išmoka net ir laidotuvėms regione yra gerokai per maža. „Neseniai savivaldybė buvo paskelbusi konkursą ieškodama laidojimo paslaugą teikiančių įmonių, kurios galėtų pasirūpinti neatpažintų ar žmonių, neturinčių artimųjų, laidojimu. Pigiausias pasiūlytas variantas buvo kiek daugiau nei 300 eurų“, - sako Varėnos seniūnas.

„Vakaro žinios“ pasidomėjo, ką už valstybės mokamą 304 eurų pašalpą galima nupirkti, ruošiantis artimojo laidotuvėms. Pasirodo, ne itin ką. Štai vienoje laidojimo paslaugų įmonėje Varėnoje kelių šimtų eurų laidotuvėms gali pakakti: salės nuoma kainuoja 65 eurus parai, drabužiai 40-60 eurų, palaikų paruošimas šarvojimui atsieina 30 eurų, o pigiausią karstą galima įsigyti už 140 eurų. Tiesa, dar 110 eurų kainuoja duobės kasimas ir šiek tiek reikėtų primokėti už palaikų gabenimą. Tai pagrindinės išlaidos, neskaičiuojant palaikų laikymo šaldytuve, gėlių, žvakių bei laikino paminklėlio ant kapo. O ir tai mažiausiai 358 eurai.

Pigiausias specialus laidotuvių komplektas Biržuose kainuoja 550 eurų. Šį paslaugų komplektą sudaro: velionio kūno paėmimas iš mirties vietos, kūno laikymas įmonės šaldytuve, reikiamų dokumentų tvarkymas (nesant artimųjų), kūno prausimas bei ruošimas, visi reikalingi drabužiai, karstas, šarvojimas, duobkasių paslaugos, katafalkas, laikinas paminklas ir aukurėliai.

Kur kas daugiau pinigų atseikėti tenka didmiesčių gyventojams. Vienoje laidojimo paslaugų įmonėje Vilniuje velionio paruošimas kainuoja 93 eurus, karstas - nuo 181 euro, duobkasių paslaugos 189 eurus, katafalko nuoma - 143 eurai, dar mažiausiai 72 eurai - salės nuoma. Beje, sostinės gyventojams ne visuomet reikia mokėti už velionio pristatymą iš gydymo įstaigos į laidojimo namus, nes verslininkai su kai kuriomis įstaigomis yra sudarę sutartis. Atvežti iš kitų įstaigų gali atsieti 39 eurus.

Raimundas POCIUS, Ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas:

Ši pašalpa skirta ne tam, kuris laidoja, o tam, kuris mirė. Pašalpa ir turi būti išmokama būtent laidojimui. Neretas atvejis, kai pinigai panaudojami ne tam reikalui arba laidotuvėms skiriama tik labai maža dalis išmokėtų pinigų. Ypač jei mirusysis gauna invalidumo išmoką, personalinę pensiją ar turi santaupų. Tokiais atvejais susidaro nemaža suma ir toli gražu ne visi tie pinigai būna panaudojami laidotuvėms.

Manau, kad reikalinga sąskaita faktūra, kurią turi išrašyti laidojimo namai, kartu tai būtų ir drausminanti priemonė, nes Lietuvoje tikrai yra žmonių, nelegaliai teikiančių laidojimo paslaugas, tokias kaip duobių kasimas, karstų pardavimas, o jų generuojami pinigai yra neoficialūs ir nuo jų nesumokami mokesčiai.

Žinoma, 304 eurų išmoka tikrai nėra pakankama laidotuvėms. Paprastas pavyzdys - šiuo metu Lenkijoje analogiškos išmokos dydis yra sumažintas, tačiau jis vis tiek siekia 1000 eurų. O už 304 eurus galima įpirkti tik vidutinį karstą. O visa kita iš kur? Žinoma, priklausomai nuo vietos. Lietuvoje, nors ir retai, žmonės būna šarvojami namuose, to nedraudžia įstatymai. Tačiau kainos atžvilgiu tai nėra pigiau, nes tenka nuomotis įrangą, kitus reikalingus daiktus. Mes kartais sakome, kad 304 eurų pakanka velioniui užkasti. Tai reiškia nupirkti pigiausią karstą ir pasirūpinti duobės kasimu. Kuklioms, vidutiniškoms laidotuvėms Lietuvoje šiuo metu reikia turėti nuo 750 iki 1200 eurų.

Beje, anksčiau ir mūsų šalyje ši išmoka siekė daugiau kaip 700 eurų, tačiau atėjo krizė ir išmokos buvo sumažintos. Dabar nuolat girdime, kad esame pasiekę ekonomikos aukštumas, bet išmokos taip ir negrįžo. Nors vien per PVM ir kitus mokesčius iš tų 304 eurų valstybė atgal gauna apie 20 proc. O šalia to atsiranda ir socialinė neteisybė. Jei miršta pagyvenęs žmogus, jam išmokama ši pašalpa, tuomet pensijos kompensacija, galbūt invalidumas. O mirus jaunam žmogui skiriami tik tie 304 eurai. Nors senosios kartos gyventojai dar gyvena taip, kad laidotuvėms būna susitaupę pinigų. Be to, nuo tam tikro amžiaus, žmogaus artimieji ima galvoti apie netektį, o jaunuolio mirtis visuomet būna netikėta, tad pinigų laidotuvėms turi tikrai ne visi.

Kitados mes siūlėme pakeisti tvarką ir nustatyti didesnę visiems vienodą laidojimo pašalpą, atsisakyti papildomų išmokų, tokių kaip pensija ir kitos. Tai būtų socialiai teisinga. O ką kalbėti apie tai, kiek būtų sutaupyta administravimo išlaidų. Juk dabar laidojimui pinigai mokami iš savivaldybės biudžeto, kitos išmokos - iš „Sodros“. Bet kaip visada buvo pasakyta, kad kol kas pinigų tokioms permainoms nenumatyta.