Mirė Algirdas Mykolas Brazauskas

Šeštadienio vakarą mirė buvęs Lietuvos prezidentas ir premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas.

Pastaruosius metus prezidentas kovojo su klastinga liga - vėžiu.

A. Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 dieną Rokiškyje. Vėliau Brazauskų šeima persikėlė gyventi į Kaišiadoris.

1951 m. A. Brazauskas baigė Kaišiadorių 1-ąją vidurinę mokyklą, 1951-1956 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1956-1957-aisiais dirbo Kauno hidroelektrinės statybos direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi, 1958-1962 m. - Energetikos statybos tresto valdybos viršininku, 1962-1965 m. - Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininku.

1965 m. A. Brazauskas tapo Lietuvos statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967- aisiais - Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju.

1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

Nuo 1977 iki 1988 m. A. Brazauskas buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) sekretorius pramonės ir ekonomikos reikalams.

Prasidėjus atgimimui, 1988-ųjų spalio mėnesį A. Brazauskas tapo LKP CK pirmuoju sekretoriumi, tai yra faktiškuoju Lietuvos vadovu.

Jis dalyvavo masiniuose tautinio atgimimo renginiuose, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo programai. 1989 m. su Sąjūdžio pritarimu A. Brazauskas išrinktas Tarybų Sąjungos liaudies deputatu.

Jo vadovaujama partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990-ųjų gruodžio mėnesį vykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku.

Grumdamasis su galinga, imperine Tarybų Sąjungos komunistų partijos valdžia, jis veikė ir diplomatiškai, ir ryžtingai.

1990 m. A. Brazauskas išrenkamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, tapo Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataru.

Kad Lietuva 1990 m. kovo 11 d. atkūrė nepriklausomybę be aukų - didelis ir A. Brazausko nuopelnas.

Pirmojoje nepriklausomos Lietuvos Vyriausybėje A. Brazauskas buvo Ministrės Pirmininkės pavaduotojas.

Po 1992 m. rudenį vykusių Seimo rinkimų A. Brazauskas išrinktas Seimo Pirmininku. Pagal naująją Konstituciją laikinai pradėjo eiti Prezidento pareigas.

1993 m. vasario 14 d. vykusiuose Prezidento rinkimuose A. Brazauskas išrinktas valstybės vadovu. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, jis sustabdė savo veiklą LDDP.

1998 m. vasario 26 d. Prezidentas A. Brazauskas baigė kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė.

2001 m. pradžioje, susijungus Lietuvos demokratinei darbo ir Socialdemokratų partijoms, buvo išrinktas Socialdemokratų partijos pirmininku.

2000 m. Seimo rinkimuose A. Brazausko socialdemokratinė koalicija gavo daugiausiai vietų parlamente. Tačiau po rinkimų Prezidentas Vyriausybę pavedė formuoti centro dešinės politinėms jėgoms, sudariusioms Naujosios politikos bloką.

2001 m. birželį, suirus Naujosios politikos blokui, persiformavo Seimo dauguma. Socialdemokratai ir socialliberalai pasirašė bendradarbiavimo dokumentus. Naujosios daugumos Vyriausybę formuoti buvo pavesta A. Brazauskui.

Tų pačių metų liepos 12 d. A. Brazauskas pradėjo eiti dvyliktosios po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybės vadovo pareigas.

Po Seimo rinkimų 2004-ųjų gruodžio 14 d. Seime patvirtinus tryliktosios Vyriausybės 2004-2008 m. veiklos programą, prisiekė naujoji koalicinė A. Brazausko vadovaujama Vyriausybė, kurioje veikė Darbo partijos, Socialdemokratų partijos, Naujosios sąjungos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos deleguoti ministrai.

Dėl susidariusios politinės padėties Ministras Pirmininkas A. Brazauskas 2006 m. gegužės 31 d. pranešė apie savo ir tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą.

A. Brazauskas Lietuvos Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigose dirbo penkerius metus, tai - ilgiausiai dirbęs Premjeras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Dvyliktosios ir tryliktosios Vyriausybių Ministras Pirmininkas A. Brazauskas savo įpėdiniui paliko Lietuvą - NATO ir Europos Sąjungos narę, pagerėjusią krašto ekonomiką. Vėliau jau nebūdamas vienu aukščiausių Lietuvos pareigūnų A. Brazauskas ir toliau aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime, inicijavo ir globojo Valdovų rūmų projektą.

A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jis taip pat yra pagerbtas daugelio užsienio valstybių aukščiausiais apdovanojimais.

Ekonomikos mokslų daktaras A. Brazauskas - Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo, Minsko humanitarinio, Kauno technologijos universitetų Garbės daktaras.

A. Brazauskas su pirmąja žmona Julija turi 1959 m. gimusias dukteris dvynes - Audronę Usonienę ir Laimą Mertinienę.

Antroji žmona A. Brazausko žmona Kristina yra verslininkė.