Ministrė bandė įkvėpti optimizmo

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu uostamiestyje vakar viešėjusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, jog šių metų makroekonominės prognozės jau yra optimistiškesnės ir žadėjo svarstyti, kokią galima būtų suteikti pagalbą viešbučių bei statybų verslo sektoriaus atstovams.

I. Šimonytės teigimu, jeigu 2009-aisiais nebūtų mažintos išlaidos ir didinti mokesčiai, biudžeto deficitas jau būtų siekęs 18 proc., o skola - 40 proc. BVP. Šiuo metu biudžeto deficitas siekiąs mažiau nei 9 proc., skola taip pat mažesnė negu galėjo būti, taigi situacija esanti palyginti stabili.

Sukrėtimų neplanuoja

"Įvertinusi antrojo praėjusių metų pusmečio rodiklius, Finansų ministerija makroekonominę prognozę pakeitė iš smukimo į nedidelį augimą. Scenarijus nėra be rizikos ir negarantuotai bus įgyvendintas", - sakė ji.

Prognozė, kad šiemet galėsime džiaugtis augimu, paremta dviem prielaidomis: antrojo "dugno" pasaulyje nebebus ir eksportuojančios Lietuvos įmonės nepatirs sukrėtimų, taip pat pavyks sklandžiai panaudoti biudžete suplanuotą Europos Sąjungos paramą - 8 mlrd. litų.

"Jei scenarijus pildysis, turėsime mažesnį biudžeto deficitą, mažiau skolinsimės, mažiau pinigų reikės aptarnauti skolai", - sakė I. Šimonytė.

Ministrė patikino, kad fundamentalių sukrėtimų mokesčių srityje šiemet neplanuojama. Yra numatyta keletas sprendimų, kurie turėtų padėti verslui - atsisakyti avansinio PVM mokėjimo, t. y. riba nuo 200 tūkst. litų pakelta iki 10 milijonų. Taip pat tikimasi, kad Seimas per pavasario sesiją palaimins galimybę verslininkams prieš sandorį kreiptis į mokesčių administratorių dėl išankstinio paaiškinimo, kaip bus interpretuojamos sandorio mokestinės prievolės. Mokesčių administratorius įsipareigotų laikytis to, ką numatė iš anksto, ir būtų išvengiama papildomų mokesčių ar sankcijų.

Pasak I. Šimonytės, yra priemonių prieš nedarbą - norima skatinti žmones kurti savo verslą, tam numatytos konsultacijos, lengvatinės paskolos ir pan. Nedarbo problemą esą leistų spręsti ir daugiabučių renovavimas, juolab kad didelė dalis praradusiųjų darbą yra iš statybos sektoriaus. Tikimasi, jog ženkliai mažesnės renovuotų būstų sąskaitos už šildymą paskatins žmones imtis renovacijos, nes socialiai remtiniems, stabdžiusiems tokius projektus, numatytos paramos formos.

Gelbės statytojus ir viešbučius

Savų klausimų ministrei turėjo ir į susitikimą atvykę uostamiesčio verslininkai.

Viešbučių verslo, kuris, anot "Aribės" viešbučio direktorės Ritos Stegvilienės, jau patyrė 40 proc. kritimą, atstovai pageidautų mažesnio PVM. Siūloma, kad jis siektų 5-9 proc.

Pasak I. Šimonytės, kažin, ar viešbučių sektoriaus patiriamų sunkumų esmė yra PVM - sumažintas šis mokestis turistų daugiau neprivilios. Vis dėlto kitą savaitę ketinama susitikti su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir tartis, kas galėtų pagelbėti šiam sektoriui bristi iš sunkumų.

Rūpesčius I. Šimonytei išsakė ir bendrovės "Plienas" generalinis direktorius Gediminas Bartkevičius. Anot jo, būstų statytojų pečius slegia jau vien tai, kad per žiemą tenka šildyti neparduotus būstus, mokėti už jų priežiūrą bei administravimą - jau vien tai atsieina per 100 tūkst. litų, o dar tenka mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį. Statytojų nuomone, pastatytas būstas yra prekė, o ne nekilnojamasis turtas, duodantis pajamas, todėl jis neturėtų būti apmokestintas.

"Problemą matau", - pripažino ir pati I. Šimonytė.

Pasak ministrės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai jau yra pateikta pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti šias bėdas.

Jos teigimu, vienas iš siūlymų galėtų būti atidėti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą tol, kol butas bus parduotas. Pats mokestis esąs reikalingas tam, kad statytojai nebūtų skatinami tyčia neparduoti butų ir nelauktų, kol pakils kainos.

Giedrė NORVILAITĖ