Ministras priminė tiesioginius merų rinkimus

Jei žmonės būtų galėję rinkti savo miesto merą tiesiogiai, savivaldos rinkimuose jie būtų dalyvavę aktyviau, o išrinktos savivaldybių tarybos, užuot diskutavusios apie postų dalybas, galėtų operatyviau pradėti dirbti savo darbą. Tokios nuomonės laikosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, pasibaigus savivaldybių rinkimams.

"Jei Seimas būtų turėjęs valios priimti Konstitucijos bei Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, 2011 m. savivaldybių rinkimai būtų pasibaigę ne diskusijomis ir partiniais susitarimais dėl postų, bet teisėtų rinkėjų lūkesčių – tiesiogiai išsirinkti savo miesto vadovą ir taip suformuoti vietos valdžios daugumą – įgyvendinimu, – sako ministras R. Palaitis. – Jau ir po šių rinkimų daugelyje savivaldybių matyti, kuriems kandidatams žmonės norėtų patikėti mero postą, tačiau niekas negali garantuoti, kad šie lūkesčiai bus išpildyti. Deja, kai kuriems rinkėjams gali tekti eilinį kartą nusivilti."

Šiuo metu savivaldybėms vadovaujantys merai yra savivaldybių tarybų nariai, išrinkti pagal partijų sąrašus, tačiau nebūtinai turintys daugumos gyventojų pasitikėjimą. Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, juos savivaldos rinkimų metu rinktų visi balsavimo teisę turintys piliečiai.

Siūlydama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Vidaus reikalų ministerija siūlo išplėsti ir mero kompetencijos ribas, jam perduodant dalį tarybos bei vykdomosios institucijos kompetencijos. Dalį sprendimų meras būtų įgaliotas priimti pats, o ir padidėtų jo asmeninė atsakomybė – nepasitikėjimą jam būtų galima pareikšti dėl neveiklumo ar įstatymų pažeidimų, o ne dėl politinių motyvų.

Vidaus reikalų ministro R. Palaičio teigimu, galimybė tiesiogiai rinkti savo miesto merą būtų užtikrinusi ir didesnį savivaldos rinkėjų aktyvumą. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, tokią galimybę turintys rinkėjai yra kur kas aktyvesni: pavyzdžiui, Austrijoje savivaldos rinkimuose dalyvauja ir tiesiogiai už merą balsuoja 80 proc., Graikijoje – 72,43 proc., Slovėnijoje – 62,80 proc., Portugalijoje – 60,36 proc., Norvegijoje – 59,05 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

Diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų tęsiasi jau dešimtmetį. Tiesioginiai merų rinkimai įrašyti ir penkioliktosios Vyriausybės programoje, jų būtinybę ne kartą pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau jau dvejus metus Vidaus reikalų ministerijos paruoštų ir šią nuostatą įteisinančių Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų nesiryžta priimti Seimas.