Vakar Klaipėdoje sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas patikino, kad yra šansas, jog visos trečiojo lygio paslaugos, tarp jų - kardiostimuliatorių implantavimas, uostamiestyje išliks.
Tiesa, su sąlyga, jei restruktūrizavus ligoninių tinklą, čia bus sukurtas stiprus medicinos centras,
galįs konkuruoti su dviem didžiosiomis Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninėmis. Tokiu centru esą gali tapti sujungtos Klaipėdos universitetinė bei Jūrininkų ligoninės, priglausiančios po savo sparnu Švėkšnos psichiatrijos ligoninę.
"Jei bus jungimas, kokį numatėme, tos trečiojo lygio paslaugos išliks ir galės stiprėti. Jei ligoninės nesijungs - paslaugas centralizuosime ir apie atskirą medicinos centrą Klaipėdoje net nekalbėsime", - kategoriškai teigė ministras.
Kad ligonines reikia jungti, sutiko ir uostamiesčio meras. Tačiau pusantros valandos diskutavus su A. Čapliku nesutarta, kas turėtų būti naujo didžiojo darinio steigėjas.
"Tarybos nuomone, sujungtų Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinės ligoninių steigėjai turi likti du - savivaldybė ir ministerija. Mūsų pozicija - steigėjas turi būti ministerija. Tačiau dviejų steigėjų galimybę svarstysime. Bet reikia žinoti, kad būti steigėju nėra garbė, o įsipareigojimas. Jei esi šeimininkas, įsipareigoji spręsti ir finansines problemas. Kai kurios rajonų ligoninės garbės dalyku laiko turėti chirurgijos ir akušerijos skyrius, tačiau investuoti į juos nenori", - kalbėjo A. Čaplikas.
Chirurgijos ir akušerijos skyriai naikinami 25-iose Lietuvos ligoninėse. Jų nuo balandžio 1-osios neturėtų likti ir Kretingoje bei Gargžduose - šios paslaugos šiose rajonų ligoninėse nebebus perkamos.
"Kas nori gimdyti skyriuje, kuriame per savaitę priimami tik du gimdymai? - retoriškai klausė ministras. - O išlaikyti tokius skyrius kainuoja brangiai." Jo manymu, paprasčiau ir pigiau ligonį, kuriam reikalinga akušerijos ar chirurgijos paslauga, atgabenti į Klaipėdą.
Visi oficialūs sprendimai dėl ligoninių tinklo restruktūrizacijos turėtų būti priimti iki balandžio 1 dienos.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė Tuberkuliozės ligoninės jungimo prie Klaipėdos apskrities ligoninės sąlygas ir iki birželio 18 dienos specializuota ligoninė taps pastarosios dalimi. A. Čaplikas teigė, kad šis sprendimas, nepaisant ligoninės vadovės priešinimosi, sustabdytas jau nebus. Ligoninę esą būtina prie ko nors jungti.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, teigė jis, prijungti prie Jūrininkų sumanyta siekiant uostamiestyje palikti du psichiatrijos centrus (vienas jų veikia apskrities ligoninėje). Tai esą skatintų konkurenciją.
Sprendimą dėl Vaikų ligoninės prijungimo prie apskrities ligoninės priims jos steigėjas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Sujungti ar prijungti?
Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Gerai, kad ministras apsilankė ir išklausė mūsų (susitikime dalyvavo ir keletas gydytojų) nuomones. Su ministru diskutavome apie įvairias ligoninių jungimo galimybes.
Mes ir meras laikomės nuomonės, kad prie mūsų ligoninės, kuri yra trečia pagal dydį ir sudėtingumą Lietuvoje, kita ligoninė turi būti prijungta, bet ne abi sujungtos vienodomis teisėmis. Mūsų ligoninė turi savo pacientų srautus, ilgametį kolektyvą ir sujungti ją su Jūrininkų ligonine nebūtų gerai. Dėl nedidelės Švėkšnos ligoninės prijungimo klausimų nekilo - nematau dėl to problemų.
Sujungimo ir prijungimo principai apibrėžti įstatymo. Prijungiant ką nors niekas iš esmės nesikeistų. O sujungiant iš esmės formuojamas naujas kolektyvas - visiems žmonėms įteikiami atleidimo lapeliai ir po to naujasis vadovas formuoja naują kolektyvą. Žmonėms labai svarbu, kad būtų išsaugoti tie patys santykiai, antraip tektų gyventi nežinioje.
Genovaitė PRIVEDIENĖ,
Rašyti komentarą