Ministerijų žioplumo kaina - milijardas litų

Lietuvai praėjusių metų pabaigoje suspenduota galimybė pardavinėti taršos leidimus. Suspendavimas neatšauktas iki šiol, todėl šalis gali prarasti apie pusę milijardo litų. Savo ruožtu maždaug už tokią sumą Europos Komisija įšaldė mokėjimus Lietuvai ir iki šiol „neatšildė“. Abiem atvejais kalti mūsų valdininkai, dėl aplaidumo ar kitų priežasčių privėlę klaidų, dėl kurių baudžiama visa valstybė. Klaidų pasekmė - suplanuotą milijardą litų turėsime skolintis arba mažinti išlaidas švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims.

Pritaikė sankcijas

Lietuva šiuo metu jau yra skolinga 48 mlrd. litų. Atrodytų, reikia branginti kiekvieną centą, kad bent jau tos skolos neaugintume toliau. Tačiau vyksta priešingi procesai.

Mažiausiai milijardo jau suplanuotų gauti ir išleisti litų mes tikriausiai negausime, nes maždaug 0,5 mlrd. litų mokėjimus Lietuvai vasarį suspendavo Europos Komisija, o pernai prieš Kalėdas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo suderinamumo komitetas nubaudė mūsų šalį už 2010-aisiais parengtą netikslią 2008 metų ataskaitą ir sustabdė galimybę dalyvauti parduodant taršos leidimus. Dėl to valstybė taip pat gali patirti apie pusės milijardo litų nuostolį.

Dėl EK sustabdytos dalies paramos mokėjimo finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškino, esą Briuselis taip pasielgė ir dėl politinių motyvų, tačiau pati EK atskleidė, kad „laikydamasi aukštų finansų audito ir kontrolės standartų EK nusprendė laikinai sustabdyti mokėjimus tam tikroms programoms Lietuvoje, nes klaidų jose lygis - 4,4 proc., o tai daugiau už leidžiamą 2 proc. klaidų lygį“. Finansų ministerija prieš dvi savaites išsiuntė savo paaiškinimus. Tik jei jie bus labai įtikinami, paramos skyrimas galbūt bus atnaujintas.

Pritaikė seną metodologiją

Tuo tarpu dėl taršos leidimų prošvaisčių yra dar mažiau.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys „Respublikai“ paaiškino, kad apribojimai prekiauti taršos leidimais įsigaliojo nuo praėjusių metų gruodžio vidurio, tebegalioja ir dabar.

„Tačiau su potencialiais pirkėjais deramės dėl pirkimo ir tikimės, kad kol bus pasirašytos sutartys, apribojimai bus panaikinti. Tačiau dabar pramonė dėl ekonominės krizės nebeveikia taip, kaip tikėtasi, kitose šalyse, kur pramonė stokojo taršos leidimų, dabar jų nestokoja, nes mažiau gamina ir mažiau teršia. Dėl to rinkoje taršos leidimai atpigo, nebėra paklausos“, - paaiškino V.Auglys.

Pasak V.Auglio, suspendavimą Kioto protokolo suderinamumo komitetas pritaikė, nes kasmet Lietuva turi pateikti ataskaitą, kokia numatoma tarša ir kokios bus taršos sugėrimo priemonės. Buvo pakeista metodologija, o Aplinkos ministerijos specialistai miškų sektoriuje skaičiavimus atliko pagal seną metodologiją. Atsiradus dideliems netikslumams, prekyba tiek apyvartiniais taršos leidimais (ATL), kuriais prekiaujama tik Europoje, tiek nustatytais Kioto normos vienetais (NNV), kurie pardavinėjami visame pasaulyje, Lietuvai buvo sustabdyta. Taršos leidimus leidžiama už pinigus perleisti kitoms šalims, jei valstybė jų gauna daugiau, nei numato teršti.

Atpigo penkiskart

Anot V.Auglio, vienas NNV šiuo metu pasaulinėje rinkoje kainuoja apie 1 eurą (3,45 lito).

„O prieš metus kainavo penkis ir daugiau kartų. NNV mes panaudojome ir gavome apie 300 mln. litų. Tai nemaži pinigai, kurie skiriami biologiškam transportui, biokuro katilams, mokyklų renovacijoms ir apskritai visam aplinkos taršos mažinimo sektoriui“, - sakė V.Auglys.

Tad dabar, net ir panaikinus sankcijas Lietuvai, ji už parduotus NNV dėl kritusių kainų galėtų gauti 5 kartus mažiau nei pernai.

Išgelbėjo tik 60 mln. litų

Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė sakė, kad Lietuva dar turi apie 50 mln. NNV. Tad nesunku apskaičiuoti, kad jei jie būtų buvę parduoti, kai rinkos kaina buvo aukšta, Lietuva būtų gavusi apie 250 mln. eurų (863 mln. litų). Dabar net ir panaikinus sankcijas gautume penkiskart mažiau. Negana to, jei „prekės“ neatsikratysime iki 2014-ųjų pabaigos, ji bus nurašyta.

„Tačiau dar spėjome per 3 aukcionus parduoti apie 2,5 mln. ATL už maždaug 60 mln. litų, nes spėjome sudaryti sutartis iki suspendavimo. Dabar Kioto komitetui mes pateikėme planą apie numatytų priemonių įgyvendinimą ir tikimės, kad galimybė dalyvauti Kioto protokolo mechanizmuose bus atnaujinta dar šiemet“, - sakė S.Znutienė.

Kaltas aplaidumas

Be to, iki apribojimų Lietuva pervedė 20 mln. NNV į kitą užsienio sąskaitą, jais galima disponuoti ir dabar.

Anot Socialdemokratų partijos, kuri Aplinkos ministerijos pareigūnus buvo išsikvietusi „ant kilimėlio“, lyderio Algirdo Butkevičiaus, tai rodo, kad ministerija iš anksto žinojo apie netikslumus ataskaitoje, tačiau nieko nedarė, o tik pasiruošė nuobaudoms.

„Tačiau akivaizdu, kad tiek vienu, tiek kitu atveju viską lėmė aplaidumas - laiku nesutvarkyti ir nepristatyti dokumentai ir dar privelta klaidų. O juk bendrai per abi priemones negavome milijardo litų. Jie buvo suplanuoti, tad ir įskaičiuoti į šalies biudžetą. Išvada - jei tų lėšų negausime, tai vėl teks skolintis, nevykdyti tikslinių programų arba karpyti lėšas kitur“, - konstatavo A.Butkevičius.