Ministerijos neapžioja pagriebtų milijardų

Ministerijos kasmet prieš biudžeto svarstymą stengiasi išplėšti kuo daugiau lėšų savo planuojamoms programoms, tačiau vėliau paaiškėja, kad panaudoti visų iškaulytų lėšų nesugebama. Iki cento išsemiami tik pinigai klerkų algoms ir komandiruotėms, o dėl stringančių programų traukiasi verslas, naikinamos darbo vietos, didėja skurdas ir emigracija.

Užsiprašo, bet nepanaudoja

Finansų ministerija suskaičiavo, kad pernai asignavimų valdytojams nepervesta daugiau nei 1,294 mlrd. litų, kurie buvo patvirtinti numatytoms išlaidoms finansuoti. Užpernai liko nepanaudota 1,6 mlrd. litų, o 2008 m., krizei užklupus, - net 2 mlrd. litų.

Pagal valstybės funkcijas 2011 m. labiausiai nukentėjo ekonomikos sritis - ji negavo daugiau nei 813 mln. litų, kurie buvo suplanuoti biudžete. O 746 tūkst. iš beveik 1,3 mlrd. litų suplanuotų, bet nepanaudotų lėšų sudaro ES parama.

Daugiausiai valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų pernai nepanaudota Aplinkos, Energetikos, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų programoms įgyvendinti.

Nepanaudota 287 mln. litų ES paramos Susisiekimo ministerijos vykdomai Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros plėtros programai. Ūkio ministerija nesugebėjo apžioti planuotų 260 mln. litų savo vykdomai Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programai. Energetikos ministerija nepasigedo planuotų 374 mln. litų Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programai įgyvendinti.

Aplinkos apsaugos sritis taip pat nukentėjo - Aplinkos ministerija buvo suplanavusi daugiau nei 400 mln. litų specialiajai Klimato kaitos programai, tačiau paraiškų gauti asignavimus pateikė dėl maždaug 200 tūkst. litų.

Stabdo viešieji pirkimai

Kodėl ministerijos nesugeba panaudoti politinėse batalijose sunkiai išsikovotų milžiniškų sumų?

Susisiekimo ministerijai pavaldi kelius tiesianti Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) teisinosi pernai visų suplanuotų lėšų nepanaudojusi dėl dažnai besikeičiančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Du dideli viešieji pirkimai buvo paskelbti neįvykusiais, nes pasiūlymai viršijo numatytas išlaidas. Buvo nutraukta vien neteisėta rangos sutartis, tad šįmet teko skelbti naują viešąjį pirkimą.

LAKD teigimu, gaištama ir atlikus auditus, kai tenka tobulinti ir derinti jau parengtus dokumentus.

Šįmet žadama, kad investiciniai projektai įgaus deramą pagreitį, mat buvo planuojama panaudoti tik 118,3 mln. litų ES paramos, o dabar numatomi skaičiai siekia apie 270 mln. litų. LAKD giriasi iki šių metų pradžios jau panaudojusi 74,4 proc. visos jos administruojamos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos.

Projektai nuolat vėluoja

Kaip „Respubliką“ informavo Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė, Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programai pernai buvo skirta 699,5 mln. litų ES lėšų, 62,7 proc. jų išleista mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, verslo, turizmo sričių projektams įgyvendinti.

Visų programai numatytų lėšų panaudoti nepavyko, nes daug ilgiau, nei buvo planuota, truko specifinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vertinimas, vėlavo jų įgyvendinimas, projektų vykdytojai teikė mokėjimo prašymus dėl mažesnių sumų, nei buvo planuojama pradiniuose mokėjimo grafikuose.

Nepanaudoti programos asignavimai į 2012 m. neperkelti, šiems metams numatyta nauja suma pagal Ūkio ministerijos 2012-2014 m. strateginį veiklos planą.

Tačiau, pasak L.Šebekienės, ES struktūrinės paramos lėšos niekur nepradingo: jos skiriamos Lietuvai visam 2007-2013 m. laikotarpiui, taigi pagal sutartis numatyti pinigai gali būti išmokami iki pat 2015 m. pabaigos.

Pinigai „įkrito“ tik rugsėjį

Didelių problemų dėl suplanuotų, bet nepanaudotų lėšų neįžvelgė ir Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė. Anot jos, procesų paskubinti nėra galimybių, nes, pavyzdžiui, šiuo metu finansuoti pagal Klimato kaitos programos priemones yra pateiktos 162 paraiškos, o jas vertina tik 4 specialistai.

S.Znutienė tikino, esą minėtai programai numatytų 400 mln. litų iki 2011 m. rugsėjo mėn. nė nebuvo - pinigai į biudžetą „įkrito“ tik pardavus perteklinius nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetus, vadinamuosius taršos leidimus.

„Dėl 400 mln. litų sumos buvo sudarytos 4 taršos leidimų pardavimų sutartys. Pagal vieną iš jų pirkėjas įsipareigojo per metus arba nupirkti taršos leidimus, arba juos grąžinti, o šis terminas baigsis tik ateinančią liepą, - aiškino skyriaus vedėja. - Kaip mes kviesime įmones teikti paraiškas, jeigu nėra pinigų ir nesame tikri, ar galėsime finansuoti! Dauguma paraiškai užpildyti, techniniams skaičiavimams atlikti samdo konsultantus, o tai nepigu. Kas bus, jei mus užpils skundais per teismus, kad grąžintume paraiškoms rengti išleistus pinigus?“

Pagal 3 kitas sutartis į Klimato kaitos programos biudžetą gauta 206 mln. litų, bet jie dalimis „įkrito“ tik 2011 m. rugsėjo ir gruodžio mėn.

„Tie 206 mln. litų persikėlė į šiuos metus, ir realiai jie bus pareiškėjams išmokėti gal tik į metų pabaigą“, - prognozavo S.Znutienė.

Algirdas BUTKEVIČIUS - Seimo narys, buvęs susisiekimo ir finansų ministras:

Pinigai, kurie nebuvo panaudoti tiesti keliams, verslui, reiškia prarastas darbo vietas, valstybei - negautus mokesčius, emigravusius arba į pašalpų gavėjų eilę stojusius piliečius. Skaičiuokime praktiškai: panaudotas 1 mlrd. litų tiesiogiai susijęs su 5 tūkst. darbo vietų, o viena iš šių darbo vietų netiesiogiai dar sukuria apie 4-5 darbo vietas. Valstybės biudžetui iš šių lėšų per mokesčius atitenka apie 30 proc. Dar apie 300 mln. litų įliejami į vartojimo rinką. Kai visa tai prarandama vien dėl to, kad valdininkai kažko nespėjo ar nesugebėjo, manau, tokio aplaidumo negalima pateisinti.

Danas ARLAUSKAS - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad įkurti vieną darbo vietą kainuoja mažiausiai 30 tūkst. litų. O kiek darbo vietų prarasta dėl nepanaudoto milijardo? Reikia aiškiai įvardyti, kas už tai atsakingas. Jeigu tokie dalykai vyktų privačiame sektoriuje, kaltininkai būtų jau išsiųsti „pasitobulinti“ į darbo biržą.

Sakoma, kad verslas turi būti inovatyvus. Sutinku, bet didžiausia mūsų problema, kad neinovatyvus viešasis sektorius, nuo kurio sprendimų verslas vis labiau priklauso. O valdininkai, kaip kitados valdant Maskvai, vis dar laukia, kad juos kas nors vedžiotų už rankučių.