Minimas valstybinės kalbos įstatymo 20-metis

1995–aisiais prIimtas įstatymas nustato valstybinės lietuvių kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, tačiau neapibrėžia Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei tautinių bendrijų renginių kalbos.

Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sako, kad visų piliečių pareiga yra kurti, puoselėti ir plėtoti valstybinę lietuvių kalbą.

„Valstybinės kalbos iškėlimas ir teisinė apsauga yra normalus dalykas – ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra taip elgiamasi. Valstybinė kalba nėra šiaip kalba – tai yra mūsų valstybinė kalba ir ją stengiamasi apsaugoti. Iš tikrųjų kalboje yra begalė atmainų: žargonas, tarmės, regioninė, socialinė kalba. Tačiau kiekviena valstybė turi sunormintą kalbą ir šiandien turbūt nėra nė vienos oficialios nenorminės kalbos. Norminės kalbos vartojimą būtų galima palyginti su apranga: juk neiname į teatrą su chalatu ar šlepetėmis? Tai kodėl galvojame, kad galime kalbėti slengu iš oficialios tribūnos?“,– retoriškai klausė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.